Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Neliberalios V.Orbano demokratijos kova su universitetais įtampų kupinoje Vengrijoje

Vengrijos valdžia spaudžia Vidurio Europos Universitetą Budapešte
„Scanpix“ nuotr. / Vengrijos valdžia spaudžia Vidurio Europos Universitetą Budapešte
Šaltinis: 15min
2
A A

Nuo Vengrijos valdžios sprendimo uždaryti Vidurio Europos Universitetą Budapešte praėjo du mėnesiai. Nors protestų netrūko, „Lex CEU“ pramintas įstatymas, kurio pagrindu ir būtų uždaromas universitetas, buvo priimtas. Jo neatšaukus, pirmą kartą posocialistinių valstybių istorijoje universiteto veikla būtų stabdoma dėl ideologinių priežasčių. Tačiau atrodo, kad kol kas gandai apie universiteto mirtį yra perdėti.

Iškart po to kai šalies prezidentas pasirašė aukštojo mokslo pataisų įstatymą, susivieniję Vengrijos kairieji, liberalai ir proto-fašistai kreipėsi į šalies Konstitucinį teismą su prašymu ištirti, ar įstatymas neprieštarauja šalies Konstitucijai.

Nors kreipimasis buvo įteiktas balandžio 12 d., teismas dar tik ruošiasi svarstyti šį klausimą.

Laikas šiaip jau nėra universiteto sąjungininkas. Sklinda prieštaringos žinios – antai personalo darbuotojai kalba, kad universiteto bendruomenė bus priversta palikti Budapeštą.

Tačiau universiteto rektorius Michaelas Ignatieffas neseniai pareiškė, kad CEU liks Budapešte bent jau 2017-2018 metų akademiniam laikotarpiui.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./CEU rektorius Michaelas Ignatieffas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./CEU rektorius Michaelas Ignatieffas

Savo pasisakyme jis akcentavo, kad CEU nebus uždarytas. Tačiau M.Ignatieffas nepasakė, kad neakcentavo, kad universitetas nebus uždarytas būtent Budapešte.

Prabilo apie „užsienio agentus“

Lex CEU – ne vienintelė valdžios ataka prieš šalies demokratiją ir laisvę. Balandį valdantieji inicijavo manipuliatyviai sukonstruotą nacionalinę konsultaciją „Sustabdykime Briuselį“.

Šia „konsultacija“ siekiama piliečių „patarimo“, kaip Vengrijai reikėtų reaguoti į, valdančiųjų manymu, šaliai žalingą ES politiką, pavyzdžiui, pabėgėlių klausimu.

Be to, vos priėmus lex CEU, valdžia taip pat ėmėsi vadinamojo Nevyriausybinių organizacijų (NVO) skaidrumo įstatymo.

Šis įstatymas reikštų, kad visos finansavimą iš užsienio gaunančios NVO turėtų atskleisti savo finansavimo šaltinius.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./George'as Sorosas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./George'as Sorosas

Dar sausį valdančiosios partijos „Fidesz“ nariai išskyrė tokias „George'o Soroso finansuojamas NVO“: žmogaus teisių klausimais užsiimantį Helsinkio komitetą, Vengrijos pilietinių laisvių Sąjungą (vengr. TASZ) ir su korupcija kovojantį Vengrijos „Transparency International“ skyrių.

Ši Vengrijos iniciatyva primena Rusijoje priimtą įstatymą, įpareigojantį visas iš užsienio finansuojamas organizacijas užsiregistruoti „užsienio agentais“. Tokiu būdu siekiama, kad NVO save diskredituotų visuomenės akyse – juk kas vėliau norėtų turėti reikalų su nepatriotiškais užsienio agentais?

Manipuliatyvus ir „teisingą atsakymą“ sufleruojantis klausimo tonas leidžia numanyti, kokio patarimo iš tautos tikisi valdantieji.

Tačiau šio įstatymo svarstymą buvo nuspręsti nukelti į birželio mėnesį, kuomet pasirodys minėtos nacionalinės konsultacijos rezultatai.

Rezultatų laukiama todėl, kad vienas iš konsultacijos klausimų yra skirtas „išsiaiškinti“, kokia turėtų būti šalies politika finansavimą iš užsienio gaunančių NVO atžvilgiu. Šis klausimas skamba taip:

Vis daugiau iš užsienio remiamų organizacijų pradeda veikti Vengrijoje, siekdamos kištis į šalies vidaus reikalus neskaidriu būdu. Šios organizacijos gali kelti grėsmę mūsų nepriklausomybei.

Ką, Jūsų nuomone, Vengrija turėtų daryti? (a) Pareikalauti, kad šios organizacijos užsiregistruotų, atskleisdamos savo veiklos tikslus ir finansavimo šaltinius. (b) Leisti joms tęsti savo rizikingas veiklas be jokios priežiūros.

Manipuliatyvus ir „teisingą atsakymą“ sufleruojantis klausimo tonas leidžia numanyti, kokio patarimo iš tautos tikisi valdantieji.

Tad nieko nuostabaus, kad atstovai iš Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro šį įstatymo projektą pavadino pertekliniu ir stigmatizuojančiu NVO.

Šalyje visą pavasarį buvo rengiami protestai prieš panašius valdžios veiksmus.

Tuo tarpu VEU rektorius vyko į susitikimus su JAV ir ES pareigūnais, siekdamas užsitikrinti jų paramą kovoje už universiteto išlikimą.

„Scanpix“/AP nuotr./CEU rektorius Michaelas Ignatieffas
„Scanpix“/AP nuotr./CEU rektorius Michaelas Ignatieffas

Panašu, kad šios spaudimo priemonės šalies viduje ir užsienyje ilgainiui davė vaisių.

Tarptautinės bendruomenės atsakas dėl lex CEU

Veikiausiai paskatinta tūkstantinių protestų, Europos Komisija balandžio gale prieš Vengriją inicijavo tyrimą dėl lex CEU.

Įstatymas, anot Komisijos, „nėra suderinamas su pamatinėmis vidaus rinkos laisvėmis, ypač – su laisve teikti paslaugas ir įsisteigimo laisve, o taip pat – su teise į akademinę laisvę, teise į išsilavinimą, su laisve užsiimti verslu, kaip tai numato Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, o taip pat – Sąjungos teisiniai įsipareigojimai tarptautinės prekybos teisės atžvilgiu“.

EP paragino Vengrijos valdžią atšaukti įstatymus nukreiptus prieš prieglobsčio prašytojus, nevyriausybines organizacijas ir siekti susitarimo su JAV valdžios institucijomis, kuris leistų CEU tęsti savo veiklą Budapešte.

Gegužės 17 dieną Europos Parlamentas parengė rezoliuciją, kuria Vengrijos atžvilgiu buvo aktyvuotas ES sutarties 7 straipsnio pirmasis punktas.

7-asis sutarties straipsnis kalba apie su žmogaus teisėmis susijusių pažeidimų nagrinėjimo procedūrą, kuri gali būti pradėta prieš šalį narę, jei ji įtariama tokiais pažeidimais.

Straipsnis susideda iš kelių dalių: pirmoji numato galimybę Europos Tarybai oficialiai įspėti bet kurią šalį narę, pažeidusią žmogaus teises. Jei į panašius perspėjimus nereaguojama, tuomet pagal straipsnio antrąjį dalį šaliai narei gali būti pritaikytos sankcijos, pavyzdžiui, balsavimo teisės įšaldymas.

Europos Parlamentas tuo pačiu paragino Vengrijos valdžią atšaukti įstatymus nukreiptus prieš prieglobsčio prašytojus, nevyriausybines organizacijas ir siekti susitarimo su JAV valdžios institucijomis, kuris leistų CEU tęsti savo veiklą Budapešte.

Europarlamentarai taip pat nurodė Europos Komisijai griežtai prižiūrėti, kaip Vengrija naudoja ES fondų paramą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vengrijoje surengtas didelis protestas dėl Soroso universiteto įstatymo
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vengrijoje surengtas didelis protestas dėl Soroso universiteto įstatymo

Vengrijos valdžia iš pradžių teigė, kad susitarimo dėl CEU ji sieks su federaline JAV valdžia. Tačiau JAV pareigūnai priminė, kad tokių klausimų sprendimas – ne federalinės, o atskirų JAV valstijų kompetencijos sritis.

Kadangi CEU veiklą šalyje reglamentuoja Vengrijos ir Niujorko valstijos, kurioje CEU yra registruotas, pasirašyta dvišalė sutartis, tai ir derėtis Vengrijai reikėtų su šios valstijos gubernatoriumi.

Gegužės 23 dieną JAV valstybės departamentas taip pat išplatino gana nedviprasmišką pareiškimą, kuriame Vengrija raginama sustabdyti pakeisto šalies aukštojo mokslo įstatymo priėmimą.

Nurodoma, kad įstatymas sukuria diskriminacinius ir apsunkinančius reikalavimus JAV akredituotų institucijų Vengrijoje veiklai, grasina jų akademinei laisvei ir nepriklausomybei.

Gegužės 24 d. su Vengrijos valdžia susisiekė Niujorko valstijos gubernatorius Andrew Cuomo.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Andrew Cuomo
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Andrew Cuomo

Jis pareiškė, kad su Vengrijos valdžia jis yra pasiryžęs pradėti diskusiją dėl tolimesnio CEU likimo. Vengrijos valdžia savo ruožtu pareiškė, kad ji taip pat tam pasiruošusi, tačiau lex CEU nekeis.

Panašų atsakymą gegužės pabaigoje gavo ir Europos Komisija. Jame vyriausybės atstovai nurodė, kad įstatymas atitinka Europos šalių praktikas ir kad jo keisti neketinama.

ES jau yra įrodžiusi, kad moka veikti itin sklandžiai ir greitai. Puikus pavyzdys – Graikijos skolų krizės atvejis.

Atsakyme taip pat teigiama, kad nepriėmus šio įstatymo vyriausybė negalės užtikrinti, kad „netikri universitetai“ negalėtų veikti šalyje, o reikalavimas, kad CEU atidarytų filialą JAV, niekaip neriboja laisvės į švietimą ar kokios nors kitos fundamentalios ES laisvės.

Europos Komisija dabar turi įvertinti Vengrijos pateiktus atsakymus. Jei atsakymai bus atmesti kaip neįtikinantys, Vengrijos valdžia bus paprašyta pakeisti lex CEU įstatymą taip, kad jis atitiktų ES teisę.

Šis procesas turėtų užtrukti du mėnesius. Jei Vengrijos valdžia įstatymo nepakeis, diskusijos persikels į ES Teisingumo Teismą. Tad panašu, kad biurokratiniam Europos sąjungos mechanizmui įsivažiuoti reikės laiko.

Kita vertus, ES jau yra įrodžiusi, kad moka veikti itin sklandžiai ir greitai. Puikus pavyzdys – Graikijos skolų krizės atvejis.

Mafijos valstybė?

Birželio pradžioje lankydamasis Briuselyje, CEU įkūrėjas G.Sorosas apkaltino buvusį savo stipendininką V.Orbaną kuriant mafijos valstybę.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Viktoras Orbanas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Viktoras Orbanas

Filantropo teigimu, tokia šalis išlaiko demokratinės valstybės fasadą, kartu leisdama jos valdytojams išlaikyti valdžią ir dar labiau turtėti manipuliuojant žiniasklaida ir teise.

Ar yra pagrindo tokiems G.Soroso kaltinimams? Taip.

Štai V.Orbano draugas Lőrincas Meszarosas neseniai įsigijo iš valstybės biudžeto gausiai finansuojamą – daugiausiai dėl valstybės perkamų reklaminių paslaugų – žiniasklaidos priemonę „Magyar Idők“.

Tačiau tai ne vienintelis sėkmingas pastarojo laikotarpio L.Meszaroso pirkinys. Šiemet jis taip pat nusipirko 49 procentus valstybei priklausančio MKB banko akcijų.

Šalyje juokaujama, kad viskas, prie ko prisiliečia penktu turtingiausiu žmogumi Vengrijoje tituluojamas verslininkas, virsta auksu. Štai neseniai jis taip pat įsigijo 6 procentus vienos pagrindinių Vengrijos grūdų perdirbimo įmonės akcijų.

Šios įmonės valdomus įrenginius Vengrijos valdžia yra paskelbusi nacionaliniu ekonomikos prioritetu, kuriam ketina skirti finansavimą valstybės kišenės.

„Twitter“ nuotr./Lőrincas Meszarosas
„Twitter“ nuotr./Lőrincas Meszarosas

Dar anksčiau viena iš L.Mészároso valdomų kompanijų laimėjo 27 milijonų JAV dolerių vertės viešą konkursą suprojektuoti ir įrengti apsaugos priemones kelių šalies miestų traukinių stotyse. 85 procentai projekto lėšų – ES fondų parama.

Tad auksu dažniausiai virsta pelningos valstybinės sutartys. Tačiau kaip paaiškinti tokią sėkmę? Šių metų vasarį mėnesį Vengrijos spaudoje pasirodė pranešimų, kad verslininko valdomos įmonės galimai apmokėjo milijonus dolerių siekusias premjero V.Orbano šeimos narių skolas.

Tačiau L.Meszarosas – tik vienas atvejis, iliustruojantis kaip veikia neliberali ir tautiška V.Orbano demokratija.

Politinė parama valdantiesiems

Ar panašūs prieš demokratiją ir laisvę nukreipti valdžios veiksmai susilaukė kokio nors atgarsio ir įvertinimo visuomenėje? Taip, tačiau ganėtinai riboto.

Neseniai atliktos gyventojų apklausos parodė, kad nuo šių metų vasario valdančiosios „Fidesz“ partijos reitingas smuko 6 proc. punktais.

Neseniai atliktos gyventojų apklausos parodė, kad nuo šių metų vasario valdančiosios „Fidesz“ partijos reitingas smuko 6 proc. punktais.

Nepaisant to, partijos populiarumas visuomenėje išlieka ganėtinai aukštas ir laikosi ties 45 proc. riba.

Vengrijos socialistų partiją remia 19, protofašistinę „Jobbik“ 17, o neseniai įsikūrusią partija „Momentum judėjimas“ – 4 proc. rinkėjų. Vis dėlto tikėtina, kad šios nuosaikių dešiniųjų partijos reitingas dar kils.

„Fidesz“ elektoratas šalyje pasiskirstęs nevienodai. Vidurio Vengrijoje – įskaitant Budapeštą – ir šalies pietvakariuose „Fidesz“ pralaimi kairiesiems ir liberalams, o pietryčiuose nuo jų atsilieka nedaug.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Partijos „Fidesz“ rėmėjai
AFP/„Scanpix“ nuotr./Partijos „Fidesz“ rėmėjai

Stipriausia „Fidesz“ išlieka skurdžiuose šiaurrytiniuose šalies regionuose, kur dominuoja žemės ūkis.

Tačiau partiją remia ir kur kas labiau pasiturintys, netoli sienos su Austrija išsidėstę pramoniniai šiaurės vakarai. Nors ne visiškai patikimi, tokie apklausų rezultatai šiek tiek stebina.

Panašu, kad už „Fidesz“ yra pasiruošę balsuoti arba tie, kurie neturi ko prarasti, – vargingai gyvenantys šalies gyventojai, kuriems svarbi bet kokia, kad ir minimali, valdžios parama, arba ganėtinai pasiturintys viduriniosios klasės atstovai, dėkingi valdžiai už savo gerovę.

Tačiau apie trečdalis šalies rinkėjų yra atsiriboję nuo politikos ir ją nesidomi. Įsivyravęs visuomenės apolitiškumas – svarbi V.Orbano pergalė.

Didžiajai visuomenės daliai tylint, maža, bet susitelkusi „Fidesz“ rinkėjų bazė leidžia partijai išlikti valdžioje. O valdžia yra suinteresuota išlaikyti savo elektorato mobilizaciją ir demobilizuoti tuos, kurie rinkimuose galėtų balsuoti prieš „Fidesz“.

Valdžios dovanos rinkėjams

V.Orbano vedami konservatoriai mobilizuotam elektoratui nepamiršta atsidėkoti.

Praėjusių metų sausį Vengrijoje startavo valstybinė paramos jaunoms šeimoms programa CSOK (liet. „Bučinys“, vengriškas trumpinys reikštų „Paramos šeimos būstui programa“).

Valdžia pažadėjo skirti beveik 65 tūkstančių eurų dydžio finansinę paramą kiekvienai jaunai, ne mažiau nei tris vaikus auginančiai šeimai, kuri siekia įsigyti būstą.

Žinoma, šie valdžios bučiniai skirti ne bet kam. Skurdžiai gyvenantys ir daug vaikų turintys vengrai pretenduoti į šią paramą negalės. Parama skiriama įsigyjant naujos statybos būstą, kuris turi būti ne mažiau nei 60 (butui) arba 90 (namui) m2 dydžio.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Viktoras Orbanas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Viktoras Orbanas

Tai savo ruožtu reiškia, kad norint įsigyti panašų būstą valstybės skiriamų lėšų nepakaks ir reikės prisidėti savais pinigais.

Tad, kaip naujienų portalui „Euronews“ yra teigęs politikos analitikas Peteris Kreko, ši programa yra nukreipta ne tiek į demografinių problemų sprendimą ir ekonomikos skatinimą, kiek į rūpinimąsi savo elektoratu – jaunomis šeimomis, kurios rinkimų dieną žinotų, kam turi atsidėkoti už suteiktą paramą.

Vengrijos premjeras 2018-uosius paskelbė šeimos metais. Šia proga šalyje startavo nauja du vaikus auginančioms šeimoms skirta paramos programa.

2017 m. vasarį Vengrijos parlamento naujienų tarnyba paskelbė, kad finansinė parama buvo suteikta 36 tūkst. šeimų, kurioms iš viso skirta beveik 15,5 milijono eurų.

Negana to, Vengrijos premjeras 2018-uosius paskelbė šeimos metais. Šia proga šalyje startavo nauja du vaikus auginančioms šeimoms skirta paramos programa.

Pagal ją studijų paskolą turinčios ir du vaikus auginančios moterys gali tikėtis, kad bus panaikinta 50 proc. jų turimos paskolos. Studijuojančioms moterims, kurios turi tris ar daugiau vaikų, paskolos gražinti nereikės.

Jei moteris pastoja studijų metu, dvejus metus valstybė jai mokės motinystės išmokas. Tai – tik keletas naujai patvirtintų priemonių, skirtų jaunoms šeimoms paremti.

Savaime šios priemonės yra sveikintinos ir veikiausiai turės teigiamą įtaką šalies demografinei situacijai. Tačiau šiuo atveju svarbus kontekstas, kuriame šios priemonės pasirodo.

Šių metų vasarį, sakydamas kalbą Vengrijos prekybos rūmuose V.Orbanas pareiškė, kad etninis homogeniškumas yra raktas į šalies klestėjimą ir gerovę.

Premjeras išreiškė įsitikinimą, kad jei valdžia sugebės išlaikyti šalį etniškai homogenišką ir kultūriniu požiūriu vienalytę, tuomet Vengrija patobulės kaip šalis ir labiau išsivysčiusioms Vakarų valstybėms galės parodyti, ką šios dėl savo multikultūralistinės politikos yra praradusios.

S.Nemethas: „Paaiškinimas čia yra labai paprastas – pasaulis priklauso tiems, kurie prigimdo vaikų.“

Tačiau tokia „grynakraujė“ tautinė politika apriboja ne tik „svetimšalių“ teises į prieglobstį, bet ir moterų vaidmenį šalies visuomenėje.

Neseniai, susitikimo su vieno Budapešto rajono gyventojais metu, „Fidesz“ partijos vicepirmininkas Szilardas Nemethas kalbėjo apie naują nacionalinę 2018 metų paramos šeimoms programą.

S.Nemethas paaiškino, kad šia programa siekiama teigiamų demografinių pokyčių šalyje.

Vicepirmininkas pareiškė, kad „sustabdyti prasidėjusius neigiamus demografinius procesus bus sunku, tačiau visi kiti mūsų sprendimai turi būti pajungti vienam tikslui, visi mūsų sprendimai turi būti pajungti tam, kad mes neišnyktume, ir paaiškinimas čia yra labai paprastas – pasaulis priklauso tiems, kurie prigimdo vaikų“.

Taigi panašu, kad atsakomybę už rasinį grynumą ir vengrų tautos išlikimą Vengrijos valdžios vyrai yra pasiryžę permesti šalies moterims. Bėda tik tai, kad šios idėjos kertasi su realybe.

Minėtoje kalboje prekybos rūmuose V.Orbanas išreiškė pageidavimą, kad visas darbo vietas, nuo valytojos iki mokslų akademijos pirmininko, užimtų vengrai.

Tačiau kaskart, kai išvystu sostinės gatvėje kelius ar kitą infrastruktūrą remontuojančius darbininkus, tarp jų matau daugybę romų kilmės darbininkų. Vengrijos romai dažnai dirba nekvalifikuotus darbus, kurių atsisako į Vakarus emigruojantys vengrai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Eitynės Budapešte
AFP/„Scanpix“ nuotr./Eitynės Budapešte

Jie pasižymi gausiomis šeimomis, kuriose, tiesa, dažnai esama daugybės socialinių ir ekonominių problemų. Tačiau vargu ar kalbėdamas apie pasaulio „prigimdymą“ vaikais S.Nemethas turėjo omenyje šių Vengrijos piliečių vaikus.

Vaikus tėvų, kurie už menką atlygį taiso ir remontuoja „vengrišką Vengriją“.

Neliberalios demokratijos skaičiai

Kokioje gi šalyje gims valdžios planuojami Vengrijos vengrų vaikai? Nuo tada kai V.Orbanas tapo Vengrijos premjeru, šalies populiacija nuo kiek daugiau nei 10 milijonų gyventojų susitraukė iki maždaug 9,8 milijonų.

Vengrijos centrinis statistikos biuras neseniai paskelbė, kad sausio pirmą šalyje gyveno 31,2 tūkstančiu mažiau žmonių nei tuo pat metu 2016 m.

Praėjusiais metais gyventojų mirtingumas šalyje siekė 4,1 tūkstančiui gyventojų. Tai – blogiausias šalies rodiklis nuo pat 1980-ųjų.

Vengrijos centrinis statistikos biuras neseniai paskelbė, kad sausio pirmą šalyje gyveno 31,2 tūkstančiu mažiau žmonių nei tuo pat metu 2016 m.

Savo ruožtu Nacionalinis sveikatos draudimo fondas neseniai taip pat paskelbė, kad 440 tūkst. vengrų negauna reguliarios sveikatos priežiūros paslaugų dėl didelio bendrosios praktikos gydytojų ir dantistų trūkumo šalyje.

Daugelis šių gydytojų išvyko dirbti į turtingesnes Vakarų Europos valstybes, o iš likusių bendrosios praktikos gydytojų 44 procentai yra vyresni nei 60 metų, o 11 – vyresni nei 70 metų amžiaus.

2015 metų sausį – 2017 metų gruodį šalies valdžia ketino vykdyti projektą „Jaunime, sugrįžk namo“, kurio metu jauni, užsienyje gyvenantys vengrai buvo skatinami sugrįžti į Vengriją.

Tačiau programa pasirodė visiškai nesėkminga: pagal ją namo tegrįžo 105 vengrai ir ši iniciatyva buvo nutraukta.

Nieko nuostabaus, kad gegužę skelbtose Vengrijos centrinio statistikos biuro atlikto tyrimo išvadose, teigiama, kad maždaug 370 tūkst. jauno ir vidutinio amžiaus vengrų per trejus ateinančius metus ketina emigruoti.

Pagrindinė tokio pasirinkimo priežastis – nepasitenkinimas karjeros ir profesinio tobulėjimo galimybėmis Vengrijoje. 41 procentas respondentų teigė, kad padėtis šalyje žymiai pablogėjo per pastaruosius trejus metus, ir išreiškė stiprų norą palikti šalį.

Tyrimo duomenys taip pat atskleidė, kad šalį planuoja palikti trečdalis universitetų absolventų, 34 procentai visų kvalifikuotų darbininkų ir 55 procentai tų, kurie šneka užsienio kalbomis. Tai, žinoma, nežada nieko gero šalies ekonomikai ir visuomenei.

„O tu – imigrantas“, – taip dabar, su vaikais dirbančios pažįstamos vengrės teigimu, vienas kitą Vengrijos mokyklose pravardžiuoja vaikai.

Tačiau ekonomikai pavojinga ne tik apverktina šalies demografinė situacija, bet ir nestabili šalies teisinė sistema, kurios neprognozuojamumo pavyzdžiu tapo lex CEU.

Kartą teko bendrauti su vienu vengru dirbančiu tarptautinėje įmonėje Budapešte. Jo teigimu, įmonės bosas išsakė ketinimą iškelti verslą iš šalies, jei CEU bus priverstas palikti šalį.

Jei valstybė gali be jokios priežasties išguiti iš šalies tarptautinio lygio universitetą, kodėl vieną dieną ji negalėtų pritaikyti kokių nors sankcijų ar ribojimų tarptautiniam verslui?

Bet valdžia ir toliau užsiėmusi kova su Briuseliu, imigrantais ir G.Soroso įtaka. Iki rinkimų – metai.

Kol kas skurdi ir išvargusi šalies visuomenė randa ramybę alkoholyje bei televizijos, kuri dažnai priklauso valdžiai lojaliems oligarchams, transliuojamose naujienose. Ir panašu, kad valstybinė propaganda po truputį brandina karčius vaisius.

Žiniasklaidai nuolatos kartojant klišes apie pavojų šaliai keliančius užsieniečius, „imigrantas“ jau tapo patyčių žodžiu. „O tu – imigrantas“, – taip dabar, su vaikais dirbančios pažįstamos vengrės teigimu, vienas kitą Vengrijos mokyklose pravardžiuoja vaikai.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min