Kai JAV valstybės sekretorius Marco Rubio užlipo į sceną kasmetinėje Miuncheno saugumo konferencijoje, jis savo kalboje naudojo raminančius žodžius ir gyrė „nenutraukiamą ryšį“ tarp JAV ir Europos, siekiantį laikus, kai europiečių naujakuriai atvyko į Amerikos žemyną.
„Mes visada būsime Europos vaikai“, – sakė jis.
Susirinkę Europos lyderiai, ministrai ir aukšti pareigūnai atsistojo ploti, tačiau, kaip praneša "Financial Times", tai buvo labiau ne susižavėjimas, o palengvėjimas. Pirmieji 13 Donaldo Trumpo antrosios prezidento kadencijos mėnesių, anot leidinio, sukėlė didžiausią transatlantinių santykių krizę per kelis dešimtmečius.
Jo agresyvi užsienio politika ir sandorių logika grindžiamas požiūris į santykius su sąjungininkais gąsdina ilgamečius JAV partnerius Europoje ir silpnina aštuonis dešimtmečius gyvavusį saugumo aljansą. Nors Rubio tonas buvo švelnesnis nei JAV viceprezidento J. D. Vance’o prieš metus toje pačioje vietoje pasakyta aštri kalba, Amerikos žinutės mintis iš esmės nepasikeitė.
Rubio pakartojo administracijos pozicijas, įskaitant kritiką Europos energetikos politikai, kuri, anot jo, „pataikauja klimato kultui“, tuo pačiu „skurdindama savo žmones“, taip pat teigė, kad masinė migracija kelia grėsmę „civilizacijos išnykimui“.
„Rubio yra geriausia, ko galime tikėtis iš šios JAV administracijos. Tačiau jis aiškiai parodė, kad nors transatlantiniai santykiai nėra nutraukti, jie yra gerokai kitokie nei anksčiau“, – sakė vienas aukšto rango Europos ministras, dalyvavęs konferencijoje.
„Šoko terapija“ Europai
Europos pareigūnai pažymėjo, kad tam tikra prasme Vance'o 2025 metų kalbą buvo lengviau suprasti, nes ji buvo atvirai agresyvi ir sustiprino Europos vienybę. Tuo tarpu Rubio kalbos niuansai, anot jų, apsunkino situacijos vertinimą.
„Problema ta, kad jei kažką sugadini, nėra lengva tai sutaisyti. Gerai, kad jis bandė su mumis kalbėtis, o ne tiesiog provokuoti... bet iš esmės niekas nepasikeitė“, – sakė vienas Europos ministras.
Kalbėdama iškart po Rubio, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen aiškiai pareiškė, kad, nepaisant švelnesnės retorikos, JAV ir Europos santykiai išlieka įtempti. Europa patyrė „šoko terapiją“, sakė ji.
„Kai kurios ribos buvo peržengtos taip, kad jų nebegalima grąžinti atgal. Europos gyvenimo būdas, mūsų demokratiniai pamatai ir mūsų piliečių pasitikėjimas patiria naujus išbandymus.“
Pareigūnai taip pat pažymėjo, kad švelnesnis Rubio tonas leido optimistams Europoje teigti, jog vis dar įmanoma grįžti prie įprasto bendradarbiavimo. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte bandė sušvelninti įtampą, aiškindamas Rubio nedalyvavimą susitikime dėl Ukrainos tvarkaraščio problemomis ir „kitais svarbiais reikalais“.
„Jungtinės Valstijos turi rūpintis visu pasauliu, ne tik Europa. Jos negali išsiskaidyti. Aš tai puikiai suprantu“, – sakė Rutte.
Grenlandijos faktorius
Kasmetinis renginys Miunchene tapo savotišku transatlantinių santykių „sveikatos patikrinimu“. Šiemet jis vyko praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai Trumpas pagrasino galimu kariniu veiksmu, siekdamas perimti Grenlandiją iš NATO narės Danijos, o vėliau atsitraukė nuo šios idėjos.
Tai buvo ryškiausias epizodas iš daugelio, kurie pablogino santykius, įskaitant Trumpo muitus Europos šalims ir jo paramą euroskeptikams per ES rinkimus.
Didžiausi nesutarimai tarp JAV ir Europos, anot leidinio, kyla dėl Ukrainos ir požiūrio į JAV vadovaujamas taikos derybas. Kol Trumpas reikalauja Ukrainos nuolaidų, kad paspartintų derybas, Europos sostinės teigia, kad spaudimas turėtų būti daromas Rusijai – didinant karinę paramą Ukrainai arba įvedant naujas sankcijas Maskvai.
Miunchene Europos lyderiai netgi ragino NATO generalinį sekretorių Rutte laikytis tvirtesnės pozicijos JAV atžvilgiu ir nebesilaikyti Trumpo požiūrio.
„Rusija gali sustabdyti šį karą. Tačiau tai priklauso ir nuo mūsų. Ir būtent Amerika, Europa ir Ukraina kartu gali priversti Rusiją jį užbaigti“, – sakė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.
Susirūpinimas Europoje yra toks didelis, kad net Vokietija – šalis, kuri ilgą laiką atmetė Prancūzijos pasiūlymus dėl bendro branduolinio atgrasymo ir rėmėsi JAV branduoliniu skėčiu – svarsto galimybę keisti kursą. Merzas paskelbė, kad pradėjo derybas su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu dėl branduolinio atgrasymo Europoje.
Europos sostinėse taip pat nerimaujama, kad Trumpo administracija iš esmės nemėgsta ES kaip institucijos ir norėtų derėtis su atskiromis valstybėmis. Daugelis Europoje mano, kad toks požiūris silpnina dešimtmečius kurtą Europos integraciją, skirtą užtikrinti taiką ir gerovę.
Nepaisant metų, kupinų įtampos su Vašingtonu, daugelis Europos saugumo ir gynybos bendruomenės atstovų vis dar linkę vertinti situaciją atsargiai optimistiškai, pažymi žurnalistai.
Anksčiau buvo pranešta, kad nauja NATO Arkties misija iš dalies skirta parodyti veiksmus Donaldui Trumpui. Diplomatai ir ekspertai teigia, kad šios pastangos iš esmės yra „perženklinimas“.
Taip pat pranešta, kad Švedija paragino Europos Sąjungą nustoti pernelyg pasikliauti Jungtinėmis Valstijomis, įspėdama, kad Europa yra „lūžio taške ne tik žodžiais, bet ir veiksmais“, o karas Ukrainoje tęsiasi jau beveik ketverius metus.
