Visi ministrų kabineto nariai vėliau šį mėnesį susirinks į Everesto viršūnę kopiančių alpinistų pagrindinėje stovykloje, kuri yra 5360 metrų aukštyje, naujienų agentūrai AFP sakė Nepalo miškų ūkio ministras Deepakas Bohora.
Prieš kelias savaites Maldyvų Vyriausybė surengė posėdį po vandeniu, siekdama atkreipti tarptautinės bendrijos dėmesį į kylantį pasaulinį vandens lygį prieš Danijos sostinėje gruodžio 7–18 dienomis vyksiančią Jungtinių Tautų konferenciją dėl klimato kaitos.
„Tirpstantys Himalajų ledynai mums kelia didelį susirūpinimą, – sakė D.Bohora. – Prieš susitikimą Kopenhagoje norime atkreipti pasaulio dėmesį į Himalajų apsaugojimą nuo klimato kaitos padarinių.“ Apie 1,3 mlrd. žmonių yra priklausomi nuo vandens, kurio šaltinis – Himalajų ledynai. Pasak ekspertų, spartus šių ledynų tirpimas kelia didelį nerimą ir didina potvynių, o ilgainiui – ir sausrų grėsmę šiame regione.
Aktyvistai nurodo, kad galimi klimato pokyčių padariniai kai kurioms Pietų Azijos šalims, tokioms kaip Bangladešas ar Maldyvai, dabar jau gerai žinomi, tačiau tarptautinė bendrija mažai informuota apie Himalajų regionui kylančią grėsmę.
„Klimato pokyčiai jau smogė Himalajams, o ypač Nepalui, – pabrėžė D.Bohora. – Jų poveikis pasireiškia įvairiai: sparčiai kinta ledyninių ežerų dydis, sutrinka musonų režimas, kyla precedento neturintys miškų gaisrai.“
Ministras pridūrė, kad Nepalo Vyriausybė planuoja pasiųsti į susitikimą Kopenhagoje kelis garsius alpinistus, kad jie pasaulio lyderiams papasakotų savo įspūdžius. Vienas iš jų bus Apa Sherpa, įkopęs į Everestą 19 kartų.
A.Sherpa yra sakęs, kad ant aukščiausios pasaulyje viršukalnės nuo 1990 metų, kai jis pirmą kartą įkopė į Everestą, sniego gerokai sumažėjo. Šį reiškinį jis taip pat sieja su pasauliniu klimato šiltėjimu.
