Šimtai tūkstančių niujorkiečių miestui yra skolingi du milijardus dolerių. Šią sumą sudaro nesumokėti mokesčiai, baudos už eismo taisyklių pažeidimus, delspinigiai. Tai maždaug pusė tos sumos, kurią Bloombergas nori surinkti didindamas mokesčius ir atleidinėdamas iš darbo mokytojus.
„Kodėl turime mažinti miesto paslaugų sektorių ir didinti mokesčius, jei galime pasiimti pinigus iš tų, kurie miestui iš tikrųjų skolingi?“, – klausia miesto tarybos narys, finansų komiteto vadovas Davidas Weprinas.
Į miesto biudžetą kasmet įplaukia 23 milijardai dolerių, tačiau pinigų rinkimas dažnai būna komplikuotas.
Kodėl turime mažinti miesto paslaugų sektorių ir didinti mokesčius, jei galime pasiimti pinigus iš tų, kurie miestui iš tikrųjų skolingi? Klausia miesto tarybos narys, finansų komiteto vadovas Davidas Weprinas.
Kai kurie skolininkai miršta, kiti išvyksta, trečių neįmanoma surasti, ketvirti pasitraukė iš verslo.
Skolininkai vengia susimokėti skolas ne vienerius metus.Todėl miesto finansų departamentas ketina agresyviau juos persekioti.
„Savo arsenale turime įvairių priemonių, ir ketiname visas jas panaudoti, idant skolos būtų grąžintos“, – tvirtino finansų departamento atstovas Owenas Stone‘as.
Mero komanda kitais metais ketina surinkit papildomus 25 milijonus dolerių centralizuodama pinigų surinkimą ir rinkdama papildomą informaciją apie skolininkus.
„Jei pinigai būtų geriau renkami, šiandien nebūtume tokioje sudėtingoje fiskalinėje situacijoje“, – miesto valdžiai kritikos negaili kandidatas į merus Williams Thompsonas.
Tuo tarpu Bloombergas ir toliau tvirtina, jog miestui teks atleisti 23 tūkstančių darbuotojų. Tik taip, anot jo, bus galima subalansuoti biudžetą. Ketinama iš darbo atleisti 14 000 mokytojų ir 1000 policininkų.
Meras taip pat ketina didinti pardavimų mokesčius, apkarpyti bibliotekų finansavimą ir didinti mokesčius vairuotojams.
