TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Nors Škotija neatsiskyrė, Europos žemėlapis gali kisti

Referendumas dėl Škotijos nepriklausomybės
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Referendumas dėl Škotijos nepriklausomybės
Šaltinis: Lrt.lt
0
A A

Separatizmo nuotaikos pasaulyje stiprėja, todėl ateityje galima tikėtis naujų valstybių atsiradimo Europos žemėlapyje, sako naujienų portalo LRT.lt pašnekovai. „Neatmesčiau galimybės, kad po keleto metų pasaulyje atsiras naujų valstybių. Reikia pastebėti tendenciją, kad po Antrojo pasaulinio karo valstybių skaičius didėjo“, – kalba istorikas Vladas Sirutavičius.

Škotijoje pralaimėjęs referendumas dėl nepriklausomybės nesumažino Katalonijos noro atsiskirti nuo Ispanijos. Praeitą savaitę Katalonijos parlamentas išleido įstatymą, suteikiantį galimybę regiono prezidentui Arturui Masui paskelbti referendumą. Šis vyks lapkričio 29 dieną. Separatistinės nuotaikos ryškios ir kitų Europos šalių regionuose.

Kovo mėnesį 89 proc. Veneto regiono (Italija) gyventojų internetinėje peticijoje balsavo už regiono nepriklausomybę, tai tapo partijos „Veneto Si“ įkūrimo pagrindu. Jos tikslas yra paskelbti referendumą dėl Veneto atsiskyrimo nuo Italijos. Dienraštis „Washington Post“ išskyrė keletą šalių, kuriose pastebimi ryškiausi separatistiniai judėjimai.

Šiaurės rytų Italijos provincija Pietų Tirolis prieš Pirmąjį pasaulinį karą priklausė kaimyninei Austrijai, tačiau vėliau atiteko Italijai. 70 proc. žmonių čia  kalba vokiškai ir jaučiasi esantys artimesni austriškai nei itališkai kultūrai. Tačiau nors nepriklausomybės idėjos jau seniai sklando šioje provincijoje, politinėms partijoms iki šiol nepavyko suorganizuoti rimtesnių žingsnių šia linkme.

Belgijoje pastebima trintis tarp Flandrijos ir Valonijos regionų. Skirtumai yra net kalbiniai, nes šiaurinė Flandrija kalba flamandų kalba, o pietinė Valonija yra prancūzakalbė. Šiaurinė dalis yra pastebimai ekonomiškai stipresnė, ir tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl Flandrijos gyventojai vis paskelbia apie norą atsiskirti.

Separatistinės nuotaikos taip pat pastebimos Bavarijoje (Vokietija), Korsikos saloje (Prancūzija),  Fareruose (Danija), Velse, Kornvalyje,  Šiaurės Airijoje (Jungtinė Karalystė), Galicijoje, Aragone (Ispanija), Silezijoje (Lenkija), Sardinijoje (Italija), Alanduose (Suomija), rašo „Washington Post“.

Pasaulio tvarka griūva

„Šiuo metu, panašu, pasaulio tvarkoje kažkas nebelaiko, ir separatizmas pradedamas skatinti. Tačiau separatizmas yra nuolatinis politikos elementas“, – sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Alvydas Jokubaitis.

Neatmesčiau galimybės, kad po keleto metų galime tikėtis naujų valstybių atsiradimo

V. Sirutavičius neatmeta galimybės, kad Europos žemėlapis per keletą metų gali pasipildyti naujomis valstybėmis ir mano, kad svarbiausia šiame procese – politikams nepamesti galvos dėl savo siekių.

„Neatmesčiau galimybės, kad po keleto metų galime tikėtis naujų valstybių atsiradimo. Reikia pastebėti tendenciją, kad po Antrojo pasaulinio karo valstybių skaičius didėjo. Tačiau kaip tai vyks, labai priklausys nuo to, kaip separatistines nuotaikas demonstruojančių šalių politikai politinėmis, institucinėmis priemonėmis sugebės spęsti šiuos klausimus. Vienas didžiausių iššūkių – neleisti šitiems judėjimams griebtis prievartos“, – kalba istorikas.

Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Šarūnas Liekis teigia manantis, kad separatizmas labiau stiprės Azijos ir Afrikos regionuose. Europoje separatizmo potencialas po nedemokratinio sovietinio bloko žlugimo, anot Š. Liekio, yra pakankamai ribotas.

„Jei mąstysime plačiau, ne vien Europos, bet ir Azijos, ir Afrikos masteliais, tada neabejotina, kad separatizmas, kaip reiškinys, stiprės. Rusijos Federacija irgi neišvengs šių tendencijų. Prasidėjus stagnacijai ir modernizacijos sąstingiui artimiausiu laiku“, – tvirtina profesorius.

Separatistines nuotaikas lemia ne tik ekonomika

Nors dažnai, bandant paaiškinti, kodėl regionuose atsiranda nepriklausomybės siekiai, imamasi ekonominio argumento, LRT.lt pašnekovai išskiria ir daugiau priežasčių.

Mano nuomone, separatistines nuotaikas lemia ir ekonomika, ir globalizacija, ir daugybė kitų veiksnių. Tačiau ekonomikos visi griebiasi todėl, kad šiandieną politika mums tapo ekonomika

„Mano nuomone, separatistines nuotaikas lemia ir ekonomika, ir globalizacija, ir daugybė kitų veiksnių. Tačiau ekonomikos visi griebiasi todėl, kad šiandieną politika mums tapo ekonomika“, – pastebi A. Jokubaitis.

Anot V. Sirutavičiaus, politinės priežastys yra ne mažiau svarbios, nei ekonominės. Tai, kad vienas ar tiktas regionas yra nepatenkintas tarp jo ir centrinės valdžios nusistovėjusiais politiniais santykiais, taip pat gali tapti nepriklausomybės siekio priežastimi.

Š. Liekio teigimu, separatistinės idėjos yra susijusios su šiuolaikinio nacionalizmo formavimusi įvairiose etninėse grupėse. Anot profesoriaus, ten, kur etninių  grupių integracija į politinę tautą nėra sėkminga (o tokių nesėkmių esą nemažai), susiduriama su separatizmu. 

Lrt.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min