„Susiduriame su rimčiausia saugumo situacija nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“, – sakė Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Store (Jonas Garas Stiorė), jam ir Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui (Emaniueliui Makronui) Paryžiuje paskelbus apie abiejų šalių pasirašytą gynybos paktą.
„Per pastaruosius šešis mėnesius sudarėme gynybos susitarimus tiek su Vokietija, tiek su Jungtine Karalyste (JK), ir džiaugiuosi, kad šiandien pasirašėme visapusišką gynybos susitarimą su Prancūzija“, – teigė J. G. Store.
Kovą E. Macronas pristatė programą, pagal kurią vienintelė Europos Sąjungos (ES) branduolinį ginklą turinti valstybė Prancūzija siūlo savo atomines atsargas žemyno saugumui stiprinti.
Pagal vadinamąją „priešakinio“ branduolinio atgrasymo programą prie jos prisijungusios šalys galės laikinai priimti Prancūzijos „strategines oro pajėgas“, kurios galės „išsisklaidyti po visą Europos žemyną“, kad „apsunkintų mūsų priešininkų skaičiavimus“, tuomet sakė E. Macronas.
„Norvegija, kuri yra pagrindinė geografinė ir strateginė partnerė, su kuria jau dabar glaudžiai bendradarbiaujame užtikrindami sąjungininkų teritorijos apsaugą nuo išorės grėsmių, suteiks didelę pridėtinę vertę šiam sustiprintam atgrasymui“, – kalbėjo E. Macronas.
Prieš Norvegiją prie šios programos jau buvo prisijungusios aštuonios šalys – Belgija, Danija, Vokietija, Graikija, Nyderlandai, Lenkija, Švedija ir kita branduolinė valstybė JK.
„Susitarimas sustiprina mūsų bendradarbiavimą per konkrečias struktūras, planus, pratybas ir išankstinį įrangos išdėstymą, o tai leis mums greitai ir koordinuotai reaguoti, kai to tikrai prireiks“, – sakė J. G. Store.
„Susitarimas taip pat numato glaudesnio bendradarbiavimo hibridinio karo, jūrų saugumo, kosmoso, kibernetinio saugumo, paramos Ukrainai ir gynybos pramonės srityse pagrindus“, – nurodė jis.
