Karinės žvalgybos padalinio vadovas Nilsas Andreas Stensonesas (Nilsas Andrėjas Stensionesas), kartu su kitomis Norvegijos saugumo tarnybomis pristatydamas metinę rizikos ataskaitą, sakė, kad Kyjivui prireiks didelės Vakarų karinės pagalbos, kad padėtis pasikeistų.
„Šiame kare Rusija šiuo metu yra stipresnėje padėtyje nei prieš metus ir siekia įgyti pranašumą“, – žurnalistams sakė N. A. Stensonesas.
Jis teigė, kad Rusija gali mobilizuoti maždaug tris kartus daugiau karių nei Ukraina, kad Maskva su sankcijomis tvarkosi geriau nei tikėtasi, o šalies agresorės pramonė dabar gali pagaminti pakankamai amunicijos, kovos mašinų, dronų ir raketų, kad jos kariai galėtų visus metus palaikyti karo veiksmus.
Pasak tarnybos vadovo, Rusija taip pat gauna karinę paramą iš Šiaurės Korėjos, Irano, Baltarusijos ir Kinijos. Jis nurodė, kad Kinija tiekia ne ginklus, o mašinas, transporto priemones, elektroniką ir atsargines dalis, kurių reikia Kremliaus ginklų pramonei.
„Kad Ukrainos pajėgos galėtų apsiginti ir susigrąžinti iniciatyvą konflikte, reikėtų išplėstos Vakarų ginkluotės pagalbos“, – sakė N. A. Stensonesas. Jis pabrėžė, kad Kyjivas prašo amunicijos, tolimojo nuotolio ginklų, oro gynybos priemonių, tankų ir naikintuvų.
Norvegija kartu su Danija ir Nyderlandais sutiko aprūpinti Ukrainą naikintuvais F-16, kurių ji prašė savo sąjungininkių.
„Norvegija ir Europa privalo būti pasirengusios prisiimti didesnę atsakomybę, kad užtikrintų savo ir savo sąjungininkų saugumą“, – sakė Norvegijos gynybos ministras Bjornas Arildas Gramas.
Nuo Rusijos invazijos pradžios JAV yra pagrindinė Kyjivo karinė donorė, tačiau Kongresui nepavyksta susitarti dėl naujo pagalbos paketo, o dėl Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sugrįžimo į Baltuosius rūmus perspektyvos Europai tenka didesnė atsakomybė sustiprinti paramą.
