Dabar populiaru
Publikuota: 2020 gegužės 21d. 22:56

Nugalėjai koronavirusą, bet visuomenė tave atstumia: kodėl?

COVID-19 persirgusių floridiečių Begazų šeimyna
„Scanpix“ nuotr. / COVID-19 persirgusių floridiečių Begazų šeimyna

Kai kurie žmonės, užsikrėtę naujuoju koronavirusu ir pasveikę, dabar sako, kad juos artimieji ar draugai ne sveikina, o atstumia bei ignoruoja, rašo „The New York Times“. Specialistai spėja, kad pasaulis dar nėra pasiruošęs priimti tokius žmones į vis krūpčiojančią visuomenę.

Dieną, kai medikai pranešė, kad Elizabeth Martucci ir jos 11 metų sūnus nebeserga COVID-19, amerikietė drąsiai išlindo iš namų ir kreida ant asfalto užrašė: „Mes išgyvenome Covid.

„Pamaniau, kad visiems pasakysiu, jog sirgau ir man viskas gerai. Norėjau parodyti žmonėms, kad tai nebuvo mirties nuosprendis“, – vėliau prisiminė E.Martucci, įsigijusi ir marškinėlius su užrašu „Covid Survivor“.

Bet netrukus moteris suvokė, kiek aplinkui vis dar daug nerimo. Net dabar, kai Elizabeth ir jos sūnus sveiki jau mėnesį, kai kurie kaimynai vos juos pamatę bėga tolyn. O tokių atvejų Amerikoje daugybė.

Bėga, neatrašo, nekalba

Neatsakyta dar daug klausimų apie poinfekcinį atsparumą. Ar stiprus imunitetas? Kiek jis trunka?

Kadangi tokių abejonių visuomenėje labai nemažai, dalis žmonių, kurie pasveiko, susiduria su baimių vedina stigma.

Vienas veterinaras atsisakė padėti pasveikusios moters šuniui. Kitur skalbyklos darbuotojas net pašoko, kai pamatė vietos valdžios atstovą, apie kurio užsikrėtimą koronavirusu buvo pranešta per žinias.

„Scanpix“ nuotr./Pasveikusių nuo koronaviruso paradas JAV Džordžijos valstijoje
„Scanpix“ nuotr./Pasveikusių nuo koronaviruso paradas JAV Džordžijos valstijoje

Buvo ir vienas sodininkas, kuris nepanoro sutvarkyti pasveikusio amerikiečio kiemo. Buvo ir kaimynas, ligonei atnešęs sriubos, bet nesugrįžęs pasiimti indo, kuriame ją atnešė.

E.Martucci: tai labai keista – kai tave atstumia. Į tave žvelgia kaip į užkrato šaltinį, o ne kaip į pasveikusį žmogų.

Galiausiai buvo ir paauglys, kuris sirgo ilgai ir nuobodžiai, o gulėdamas lovoje svajojo, kaip vėliau keliaus su draugais žvejoti. Pasveikęs jis netrukus suvokė, kad bičiuliai jaunuolio privengia.

„Pasąmonėje slėpėsi mintis, kad žmonės manęs dabar bijos, nes aš buvau užsikrėtusi šiuo virusu“, – pripažino Naujajame Džersyje gyvenanti 41-erių E.Martucci, kuri pasakojo, kad viena kaimynė užkliuvo už laipto ir pargriuvo, kai bėgo nuo jos ir nuo jos sūnaus.

„Vis dėlto tai labai keista – kai tave atstumia. Į tave žvelgia kaip į užkrato šaltinį, o ne kaip į pasveikusį žmogų“, – pridūrė moteris, kuri jau paslėpė specialiai jai pagamintus marškinėlius.

Jaučiasi kaip parijai

Daugelis pasveikusiųjų, kurių kiti dabar privengia, sako nesitikėję, kad dabar bus stigmatizuojami. Jiems skauda ypač dėl to, kad mokslininkai kaip tik kalba apie tai, jog antikūnai, gaminami pasveikus, leis žmonėms ramiai grįžti į darbą – juk jie nei užkrės, nei vėl užsikrės.

Kalbama ir apie tai, kad pasveikusieji gali aukoti savo kraują plazmą ir taip padėti tiems, kurie vis dar serga.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Pasveikusieji gali aukoti kraujo plazmą dar sergantiems žmonėms
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Pasveikusieji gali aukoti kraujo plazmą dar sergantiems žmonėms

„Tai tam tikra dichotomija. Žinai, kad gali savo kraujo plazma išgelbėti gyvybę kitam žmogui, bet tuo pačiu jauti, jog esi neliečiama“, – teigė Konektikuto valstijoje dirbanti sveikatos žurnalistė Sheryl Kraft, kuri pati buvo užsikrėtusi ir aprašė savo išgyvenimus.

„Mes kaip išrinktieji. Mes galime sugrįžti į visuomeninį gyvenimą, galime aukoti plazmą, esame labai vertingi. Bet žmonėms, kurie labai bijo užsikrėsti, esame parijai“, – pridūrė žurnalistė.

Niujorko miesto tarybos narys Markas Levine'as, vadovaujantis Sveikatos komitetui, ligos simptomus pajuto kovo pabaigoje.

Jis iškart ilgam užsidarė namuose, o kai pagaliau pasveiko ir galėjo išeiti į gatvę, nustėro, kai rajono skalbyklos darbuotojas į jį pažiūrėjo kaip į prisikėlusį iš numirusiųjų.

„Twitter“ nuotr./Markas Levine'as
„Twitter“ nuotr./Markas Levine'as

„Yra žmonių, galvojančių, kad jei persergi COVID-19, gauni kažkokius stebuklingus šarvus ir daugiau niekada nesusergi. Taip mąstyti pavojinga. Tačiau yra ir žmonių, kurie nesupranta, kad nebeužkrėsi kitų, jei persergi ir pasveiksti“, – tvirtino M.Levine'as.

Vienatvė plėšė širdį

Jau minėtas paauglys Wiliamas, kuriam draugai, su kuriais anksčiau žvejodavo, neatrašė į SMS žinutes, dabar sako pasijutęs dar vienišesnis. Jis kreipėsi į psichoterapeutą ir nutarė ieškoti naujų pažinčių.

„Izoliacijoje praleidau tris savaites. O tada niekas nepanoro su manimi susitikti? Man plyšo širdis“, – teigė Williamas.

Bet tiek jis, tiek kiti pasveikę amerikiečiai tikina suprantantys kitų nerimą – juk būta pranešimų apie antrą kartą užsikrečiančius žmones. Negana to, liga tokia nauja, kad reiks dar daug laiko jos supratimui.

S.Hoffenberg: paaiškėjo, kad mano paties šeima manęs taip bijo, jog net nesugeba suprasti, kokia aš vieniša.

Pavyzdžiui, Manhatane gyvenanti Samantha Hoffenberg irgi tvirtina suvokianti, kodėl artimieji šalinosi jos beveik du mėnesius jau po to, kai ji pasveiko. S.Hoffenberg tėvas balandį mirė, kai užsikrėtė koronavirusu ligoninėje.

„Kai užsikrėčiau ir aš, pasakiau sau, kad savo šeimos vengsiu kuo įmanoma ilgiau. Tai, ką patyriau, mane traumavo“, – prisipažino moteris.

Tiesa, Samanthai jau pasveikus, balandžio 23-ąją, jos pastate kilo gaisras. Moteriai, įkvėpusiai dūmų, turėjo padėti medikai, be to, kilo keli panikos priepuoliai.

Tad ligoninės darbuotoja paskambino S.Hoffenberg artimiesiems, pasakė jiems, kad moteris jau nebeserga COVID-19 ir kad ji nori juos pamatyti. Artimieji susitikti nepanoro.

„Tokiame tamsiame ir liūdname kambarėlyje dar nebuvau tūnojusi. Paaiškėjo, kad mano paties šeima manęs taip bijo, jog net nesugeba suprasti, kokia aš vieniša“, – dar ir dabar žodžius sunkiai renka Samantha.

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

02:14
08:43

Metas rinktis

Atradimai virtuvėje

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min