Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 rugsėjo 16d. 17:13

Nuo A.Lukašenkos režimo pabėgusi baltarusė: priėjome labai pavojingą ribą

Aliona Vasiljeva Interviu
Asmeninio archyvo nuotr. / Aliona Vasiljeva
Fondo „Baltarusijos Maidanas“ įkūrėja, tinklaraštininkė, o dabar – politinė pabėgėlė Aliona Vasiljeva įsitikinusi – jos gimtoji šalis stovi ant suvereniteto praradimo slenksčio. Dėl to ji kaltina ne tik Aliaksandrą Lukašenką ar Vladimirą Putiną, bet ir savo tautiečius, kurie esą dar iki galo nesuvokė Rusijos keliamos grėsmės. A.Vasiljeva 15min taip pat teigė, kad artimiausiu metu, deja, baltarusiai nestos į kovą už laisvę.

Kijeve šiuo metu gyvenanti A.Vasiljeva sakė, prasidėjus protestams, greitai suvokusi, kad A.Lukašenka taip lengvai nepasiduos. Pasak jos, dabar Baltarusijos diktatorius šalį atvedė iki suvereniteto praradimo slenksčio. Rusija, ilgą laiką žiūrėjusi į Baltarusiją kaip į dalį savo teritorijos, trina rankomis.

A.Vasiljeva mano, kad praėjusiais metais po suklastotų rinkimų kilę protestai užgeso, nes jos tautiečiai nebuvo pasiruošę revoliucijai. Ji sakė tikinti, kad Baltarusijos tikrosios nepriklausomybės laikas dar ateis, tačiau tai bus negreit.

– Neseniai susitikę A.Lukašenka ir V.Putinas dar kartą pasikalbėjo apie sąjunginės valstybės sukūrimą. Viena vertus, tos kalbos netyla jau seniai. Tačiau A.Lukašenka dabar įspraustas į kampą – tai jau pabaigos pradžia?

– Dabar priėjome labai pavojingą ribą, už kurios gali laukti nepriklausomybės praradimas. Esu įsitikinusi, kad pastarųjų metų įvykiai judėjo būtent šia linkme. Dabar vyksta ekonominė aneksija ir sankcijos, kurias jau taiko ar ruošiasi taikyti Vakarai, to nepakeis, o tik pablogins padėtį.

Pavyzdžiui, sankcijos, kurių dabar reikalauja oficiali Baltarusijos opozicija, neliečia Rusijos, tik Baltarusiją. Todėl A.Lukašenka turi išeitį – pasirinkti kelią į Rytus. Tai irgi galima buvo numatyti. Todėl dabar vyksta daugybės Rusijos ekonomikos šakų įsiskverbimas į Baltarusiją, taip „suryjant“ pastarąsias. Jei kompanijai „Belavia“ uždrausta skristi į Europą, skris „Aeroflot“, „Beraluskalij“ pakeis „Uralkalij“.

Dabar girdimi raginimai Baltarusiją atjungti nuo „Swift“ sistemos. Ką tai reiškia? Kad visi mokėjimai bus vykdomi per Rusiją.

Ar bus paaukotas Baltarusijos suverenitetas? Nemanau, bent jau kurį laiką. Puikiai suprantame, kad atsisveikinti su valdžia A.Lukašenka nenori. Jam nerūpi Baltarusija, dėl to abejonių nėra, svarbiausia jam – jo paties ateitis. A.Lukašenka elgiasi kaip tradicinis diktatorius: iš vienos pusės jis Maskvos projektas, iš kitos – gavęs valdžią, dabar jis jos nenori atsisakyti.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Aliaksandras Lukašenka
AFP/„Scanpix“ nuotr./Aliaksandras Lukašenka

Todėl jam kažką teks paaukoti Rusijai, bet jis ieškos būdų nebūti Kremliaus pašalintas. Juk visi suprantame, kad Rusija – tai imperija. V.Putinas seniai norėjo Baltarusiją matyti kaip kokią nors Rusijos guberniją, apygardą.

Tačiau A.Lukašenka to nenori. Prisiminkime 2019 m., tuo metu A.Lukašenka buvo spaudžiamas pasirašyti kokias nors gilesnio bendradarbiavimo su Rusija sutartis, tuojau pat jis pats tarsi bandė sukti Europos link. Buvo atidaryta JAV ambasada Baltarusijoje. Pamenu, kai atsirado retorika, kad Europa yra mūsų broliai.

A.Vasiljeva: Žiūrėkime tiesai į akis – reikėjo kurti pasipriešinimo stovyklą kaip Kijeve, o ne taikiai vaikščioti.

Pakeisti A.Lukašenką šiandien gali tik Kremlius, jis tai ir pats supranta. Todėl iš vienos pusės negali pyktis su Maskva. Štai iš kur visos šios kvailos kalbos, kad jam grasina NATO, Lietuva, Lenkija, dabar ir Ukraina. Jis ir toliau taip kalbės, nors, manau, puikiai supranta, kad valdžią iš jo atimti gali tik Maskva.

– Užsiminėte apie sankcijas. Sakote, kad jos būtų veiksmingos tik tuo atveju, jei būtų nukreiptos ne prieš Baltarusiją, o Rusiją?

– Be abejo. Apie tai kalbėjo ir Baltarusijos disidentas Zenonas Pozniakas. Jis teigė, kad kai kurias sankcijas Baltarusijai reikia atšaukti. Tai turi prasmę, nes dabar baltarusiai yra tarsi įkalinti. Z.Pozniakas gerai pasakė: „bet kuris diktatorius svajoja apie geležinę uždangą“. Dabar būtent tą uždangą Vakarai sukuria baltarusiams, o A.Lukašenkai į tai nusispjauti. Visų pirma, jam nusispjauti į savo tautą.

Mūsų tikslas ir yra išsaugoti tautą, o tam reikia sukurti jiems sąlygas bent kartais įkvėpti gryno oro. Dabar atsidūrėme būtent toje situacijoje, kai šaukti, kad mes laimėsime, ir prašyti naujų sankcijų Minskui jau nėra prasmės. Protestai nevyksta, ši dalis jau praeityje. Dabar atėjo laikas pagalvoti, kaip išsaugoti šalį ir netapti kokia nors Rusijos gubernija.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./A.Lukašenka ir V.Putinas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./A.Lukašenka ir V.Putinas

– Esate sakiusi, kad apie tai, jog protestai neatneš norimo rezultato, supratote jau seniai. Kas buvo padaryta ne taip?

– Jau pradžioje suvokiau, kad nieko iš to nebus. Tiesa, buvo laikotarpis, kai tikėjausi, jog gal mums pavyks ką nors pasiekti. Tuo trumpai tikėjai rugpjūtį, kai nacionalinių, europietiškų idėjų vedami žmonės išėjo į gatves su istorine šalies vėliava. Tuomet galvojau, kad gal šiems žmonėms pavyks suburti nacionalinį išsilaisvinimo judėjimą – su aiškia geopolitine kryptimi, kaip tai buvo padaryta Ukrainoje Maidano metu.

Žiūrėkime tiesai į akis – reikėjo kurti pasipriešinimo stovyklą kaip Kijeve, o ne taikiai vaikščioti. Gėlės diktatoriaus neveikia, todėl protestai pavirto į žmonių aukojimą, žudymus, represijas.

A.Lukašenka šį kartą nepadarė nieko naujo, ko nebūtų daręs 26 metus. Jis visuomet išvaikydavo protestus, jei į gatves išeidavo daugiau žmonių, jis išvaikydavo juos dar žiauriau. Būtina suprasti – jei jau išėjome mojuoti raudona skiaute prieš bulių, turime būti pasiruošę kautis, kitaip mus nušluos nuo žemės.

Netikiu, kad kas nors galvojo, jog taikūs sekmadieniniai pasivaikščiojimai atneš esminių rezultatų. Maždaug rugpjūčio 15-ąją suvokiau, kad tai – pabaiga, dabar matysime, kaip didžiausi protestų aktyvistai bus suimti, o viskas pamažu užges.

A.Vasiljeva: Buvo viltis, kad baltarusiai ištruks, atsiras nacionalinis išsivadavimo judėjimas, tačiau to neįvyko.

Tuo metu tikros revoliucijos priešininkai kartojo esą nereikia, kad įvykiai pakryptų kaip Maidane, nes bus aukų. Tačiau tai buvo apgaulė nuo pat pradžių. Visų pirma dėl to, kad, deja, revoliucijos kitaip nevyksta, ypač kai padėtis yra tokia bloga, kaip Baltarusijoje. Antra, aukų yra ir dabar, tik mes nežinome jų skaičiaus. Mes gi suprantame, kad viešai pateikiami skaičiai neturi nieko bendro su realybe. Kiek yra tų kovos už laisvę didvyrių, kurių vardų mes net nežinome..

„Scanpix“ nuotr./Protestai Baltarusijoje
„Scanpix“ nuotr./Protestai Baltarusijoje

– Daug kalbėta apie tai, jog Baltarusijos protestai nuslopo, nes neturėjo lyderio. Tačiau Maidano revoliucijos metu taip pat nebuvo konkrečių žmonių, kurie vestų tautą į priekį. Vis dėlto pasiekti savo jiems pavyko. Galbūt baltarusiai tiesiog nebuvo pasiruošę revoliucijai?

– Nebuvo. Mes nesusiformavome kaip tauta, 26 metai režimo padarė savo. Be to, per daug prorusiškų žmonių. Net jei baltarusiai prieš integraciją su Rusija, jie nemato to kaip mirtino pavojaus. Jei paklausime kai kurių žmonių, ar jie pasiryžę tapti Rusijos dalimi, jie ims kalbėti ką nors apie atsiveriančią didelę rinką, dar ką nors... Jie nesupranta, kad jų sūnus iš karto po to gali būti išsiųstas kariauti, pavyzdžiui, prieš Ukrainą.

Vien ką sako tai, kad nemaža dalis baltarusių negalėjo atsakyti, kam priklauso Krymas. Ir ne tik paprasti žmonės, bet ir ta pati Sviatlana Cichanouskaja. Tačiau tai yra tikrasis atspirties taškas. Jei per septynerius karo metus, esant atvirai pasiekiamiems informacijos šaltiniams, taip ir nepradėjai užduoti sau šių klausimų arba neradai į juos atsakymų, tai pavojingas signalas. Atkreipkite dėmesį į tai, kad net 2020 m. nė vienas iš tuometinių opozicijos lyderių taip ir negalėjo atsakyti į klausimą – kieno Krymas?

Baltarusija dar turi nueiti savo kelią. Bet tikėtis, kad jau šiemet ar artimiausiu metu baltarusiai sukels revoliuciją, kol kas neverta.

Buvo viltis, kad baltarusiai ištrūks, atsiras nacionalinis išsivadavimo judėjimas, tačiau to neįvyko. Reikėjo apsispręsti dėl geopolitinių tikslų, apibrėžti, kas yra mūsų priešas, suvokti, kad A.Lukašenka yra Rusijos produktas. Būtina buvo suvokti, kad kovoti teks ir prieš Rusiją. Viso to neįvyko.

– Tačiau kai žmonės išėjo į gatves, A.Lukašenka iš karto išskubėjo pas Vladimirą Putiną. Tuo metu baltarusiai nesuvokė, kad Rusijos prezidentas yra visai ne jų pusėje?

– Dalis žmonių suprato, bet tikrai ne visi. Be to, klausimas išlieka, kaip stipriai jie tai suvokė? Statistinis baltarusis dabar pasakys, kad V.Putinas blogas, tačiau Rusija mums broliška šalis. Net ir taip vadinama Rusijos liberali žiniasklaida visomis išgalėmis bando palikti baltarusius „rusų pasaulio“ sferoje.

– Kodėl ir kada nusprendėte, kad jums Baltarusijoje nesaugu ir atėjo laikas bėgti?

– Buvau priversta. Mūsų šeima bendravo su žmogumi, kuris dabar yra Baltarusijos kalėjime. Kaip ir daugelis, jis kaltinamas terorizmu. Pati buvau kviečiama kaip liudininkė, bet jau suvokiau, kuo tai pasibaigs.

Praėjusių metų rugsėjį supratau, kad jei nepabėgsiu, išvykti man nebeliks galimybių. Pasiėmiau savo vaiką iš mokyklos, susirinkome daiktus per porą valandų ir išvykome Baltarusijos–Ukrainos pasienio link.

Įdomu tai, kad naktį iš rugsėjo 11 į rugsėjo 12 d. užsidarė Ukrainos siena dėl koronaviruso. Kirsti ją man padėjo Ukrainos pasieniečių parodytas žmogiškumas. Parodžiau jiems turėtus įrodymus, jog man gresia pavojus. Pasieniečiai pasitarė, pažiūrėjo į mane ir palinkėjo geros kelionės toliau į Ukrainą.

– Prieš kiek daugiau nei mėnesį pasaulį apskriejo žinia, kad Kijeve rastas pakartas Baltarusijos aktyvistas Vitalis Šyšovas. Nepradėjote bijoti, kad A.Lukašenkos režimas pasieks visus jam neįtinkančius, kad ir kur jie būtų?

– Manau, kad šis įvykis daug sudėtingesnis, nei atrodo iš pradžių. Tiesą pasakius, kad ir koks kerštingas būtų A.Lukašenka, nesuprantu, kuo jam būtų buvę naudinga dabar žudyti šį žmogų? Prieš pat šį įvykį su A.Lukašenka norėjo susitikti taip vadinamas Krymo premjeras Sergejus Aksionovas, bet A.Lukašenka atsisakė. Paskui iš kažkokio Europos Parlamento nario nuskambėjo pasiūlymai atšaukti dalį sankcijų Baltarusijai, jei ji sutiks padaryti nuolaidų. Kam tokiu atveju dar aštrinti situaciją? O štai kitiems tai galėjo būti naudinga.

Tuo pat metu „Bellingcat“ žurnalistas pareiškė, kad tarp Baltarusijos opozicijos Ukrainoje įsisuko nemažai Rusijos FSB agentų, todėl šio įvykio keliai gali vesti net ne į Minską... Reikia laukti oficialių išvadų. Tikiu, kad šį kartą nusikaltimas bus išaiškintas.

Kalbant apie mane – tikrai nesijaučiu iki galo saugi. Po šio įvykio dalinausi savo įžvalgomis su Ukrainos televizijos kanalu, žurnalistais, „Amerikos balsu“. Netrukus pasijutau nesaugi ir porą savaičių net slėpiausi. Jaučiausi sekama. Ėmiau galvoti, kad gal būčiau geriau tiesiog tylėjusi. Taip būtų saugiau mano šeimai...

– Kaip manote, sugrįšite į Baltarusiją?

– Valdant A.Lukašenkos režimui, tikrai ne. Jau kreipiausi Ukrainoje, kad man suteiktų politinio pabėgėlio statusą. Jei jis man bus suteiktas, negalėsiu bet kokiu atveju vykti į Baltarusiją, Rusiją ar kitas šalis, kurios pripažino A.Lukašenką legitimiu.

Netikiu, kad permainos Baltarusijoje įvyks greitai.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

SEB verslo augimo programa

01:37:23

Video

10:24
04:58
13:31

15min metų knygų rinkimai

Ar žinai?

Esports namai

URBAN˙/

Sveikata

Tik prenumeratoriams
Parašykite atsiliepimą apie 15min