V.Kožemiakas prieš Rusijos kariuomenę kovoja Charkivo srityje.
„Žengti šį žingsnį buvo natūralu. Nebuvo kito kelio. Visi mano draugai yra čia. Nemačiau jokių kitų galimybių“, – apie savo sprendimą imtis ginklo ir kovoti už Ukrainą pasakojo 49 metų V.Kožemiakas.
Užduotis – užtikrinti, kad rusai negrįžtų
Žurnalo „Forbes“ ukrainiečių leidinys šį verslininką, užsiimantį žemės ūkiu, 2020 m. įvertino kaip 88-ą turtingiausią ukrainietį, kurio grynasis turtas siekia apie 100 mln. dolerių. Kartu su kitais Charkivo verslininkais jis skyrė asmeninių lėšų, kad padėtų įkurti Ukrainos teritorinės gynybos 127-osios brigados kuopos dydžio specialųjį padalinį.
Šiomis dienomis V.Kožemiako dalinys vykdo savo pirmąją kovinę misiją Ruskoje Lozovoje, į šiaurę nuo antrojo pagal dydį Ukrainos miesto Charkivo. Šis kaimas, esantis prie pagrindinės magistralės į Rusiją, buvo atkovotas iš rusų balandžio 29 d., prasidėjus Ukrainos kontrpuolimui šioje šalies dalyje.
Kovoms vykstant visoje Rytų ir Pietų Ukrainoje, Ukrainos pajėgoms šį mėnesį pavyko išlaisvinti kelis Charkivo srities miestus ir kaimus, nors jos buvo priverstos trauktis nuo rusų ugnies iš tokių miestų kaip Popasna Donbase.
Rusijos pajėgos vis dar nuolat apšaudo Ruskąją Lozovą, o tankų įsiveržimai iš Rusijos pozicijų, esančių toliau nuo kelio, zonduoja Ukrainos gynybą. Beveik visi civiliai gyventojai išvykę. Vienas iš nedaugelio pastatų, kurie dar savaitgalį tebebuvo sveiki, užsidegė po to, kai į jį pataikė tanko sviedinys.
„Mūsų užduotis – įžengti į išlaisvintas teritorijas, įsitvirtinti ir pasirengti kontratakoms, kad priešas negrįžtų“, – sakė V.Kožemiakas, įsitaisęs rūsyje, kuris tapo improvizuotu bunkeriu.
Jis papriekaištavo keliems vyrams, kurie per daug priartėjo prie įėjimo, o kai kuriuos kitus išbarė už tai, kad nusiėmė šalmus. Lauke ką tik buvo nukritęs rusų sviedinys.
Nors pats V.Kožemiakas prieš karą neturėjo karinio išsilavinimo, apie 20 proc. padalinio vyrų yra karo veteranai, tarnavę Donbase, kovodami su Rusijos remiamomis pajėgomis, 2014 m. sukūrusiomis apsišaukėliškas Donecko ir Luhansko respublikas.
Kituose teritorinės gynybos padaliniuose patyrusių karių skaičius yra panašus.
„Mūsų drausmė yra griežta, gal net griežtesnė nei kai kuriuose kariuomenės daliniuose. Negalima atsipalaiduoti, kai esi kare“, – sakė V.Kožemiakas.
Sausio mėn. įkurtos teritorinės gynybos pajėgos yra Ukrainos kariuomenės dalis, vadovaujasi bendra tvarka ir mūšio lauke veikia kartu su kitomis tarnybomis. Kitaip nei reguliarioji kariuomenė, prasidėjus karui, jos pagal supaprastintą procedūrą įdarbino civilius. Pajėgų nariai yra įvairių klasių atstovai – nuo verslo magnatų, tokių kaip V.Kožemiakas, iki mokytojų, taksistų ir muzikos žvaigždžių.
T.Topolia: mes kaip bitės. Kiekvienas užsiima savo reikalais, renka savo medų – kol neateina lokys su kruvinomis letenomis.
Kai kurie iš šių teritorinės gynybos dalinių daugiausia veikia kontrolės postuose užnugaryje, kiti, geriau apmokyti daliniai, kovoja fronto linijose, ypač Charkivo srityje.
Dvi šios teritorinės gynybos brigados vadovavo kai kuriems pastarojo meto Ukrainos laimėjimams, taip pat sostinėje Kyjive, kai rusai bandė jį užimti vasario ir kovo mėnesiais.
„Randame laiko nuolat mokyti savo karius visko – nuo šaudymo iš šaulių ginklų iki artilerijos sistemų“, – sakė Charkive įsikūrusios 127-osios teritorinės gynybos brigados vadas pulkininkas Romanas Hryščenka, prieš karą dirbęs karo prokuroru ir kaimyninės Sumų srities gubernatoriumi.
„Šie žmonės yra motyvuoti ir dėl to mokosi daug greičiau, nei numatyta programose. Jie žino, kad visų šių įgūdžių jiems prireiks jau rytoj, o ne po metų ar dvejų“, – kalbėjo jis.
Pastarosiomis dienomis brigados kariai į šiaurės rytus nuo Charkivo sunaikino modernų rusų tanką T-90, naudodami švedų tiekiamą savadarbį šautuvą – tai pirmoji tokia dokumentais patvirtinta sėkmė nuo karo pradžios, sakė pulkininkas R.Hryščenka.
Į karą išėjo visa grupė
Neseniai priimti teisės aktai leido perkelti Ukrainos teritorinės gynybos karius iš jų buveinės regiono į kitą šalies teritoriją, o Charkivo fronte dislokuotoms pajėgoms dabar priklauso 130-asis teritorinės gynybos batalionas iš Kyjivo. Tarp jo karių yra Tarasas Topolia, Ukrainos muzikos grupės „Antytila“ (Antikūnai) pagrindinis vokalistas, taip pat kiti grupės nariai, kurie vos prasidėjus karui prisijungė prie pajėgų Kyjive kaip karo medikai.
„Antytila“ naikina virusus. Orkai yra virusas“, – rašoma plakate ant jų greitosios pagalbos furgono sienos, vartojant įprastą žargonišką rusų karių pavadinimą, kurį ukrainiečiai pasiskolino iš rašytojo J.R.R.Tolkieno knygų.
T.Topolia sakė, kad vasario 24 d. įsiveržus rusams, jis išsiuntė savo žmoną, taip pat dainininkę, ir tris vaikus į Naująjį Džersį, o paskui iš karto prisijungė prie pajėgų.
Ketvirtąją karo dieną jo kuopos vadas, pagal išsilavinimą istorikas, pasivadinęs šaukiniu „Istorikas“, buvo sužeistas per susišaudymą su rusų infiltruota grupe Kyjive. Jis pasveiko ir dabar taip pat tarnauja Charkive.
Ukrainos atsparumas daug stipresniam priešui slypi bendruomeniškumo jausme, kuris atsirado sunkiais laikais per visą tautos istoriją, sakė T.Topolia.
„Mes kaip bitės. Kiekvienas užsiima savo reikalais, renka savo medų – kol neateina lokys su kruvinomis letenomis“, – aiškino jis.
130-asis batalionas kovojo su Rusijos pajėgomis Bučoje ir Irpinėje, kur T.Topolia įrašė dalį neseniai kartu su britų popmuzikos žvaigžde Edu Sheeranu išleisto klipo.
Kovo pabaigoje Rusijos pajėgoms pasitraukus iš Kyjivo srities, batalionas buvo perdislokuotas saugoti šiaurinių ir rytinių Charkivo prieigų, įskaitant šiaurinį Saltivkos rajoną, kuris iki ukrainiečių žygių šį savaitgalį buvo netoli rusų pozicijų.
Praėjusį sekmadienį T.Topolia trumpam išėjo atostogų ir kartu su grupės „U2“ lyderiu Bono koncertavo Kyjivo metro stotyje.
Šiaurinėje Saltivkos dalyje, kur stūkso apanglėję daugiaaukščiai namai, sudegusios transporto priemonės ir nesprogusios raketų galvutės, kyšančios iš kelių ir sodų, beveik neliko civilių gyventojų.
L.Ganža: visi, kurie buvo savanoriai, dabar išėjo į karą, o tie, kurie nebuvo savanoriai, tapo savanoriais.
Teritorinės gynybos pajėgos pastarosiomis savaitėmis naudojo privačiai įsigytus komercinius dronus, kurie skraido į rusų kontroliuojamą teritoriją, kad pastebėtų jų pozicijas ir perduotų informaciją Ukrainos artilerijos daliniams.
„Pradėjome skraidyti šiais dronais, kad užtikrintume žvalgybą“, – sakė šiaurinėje Saltivkos dalyje dislokuotos kuopos vadas, civiliniame gyvenime dirbantis teisininku, o dabar pasivadinęs šaukiniu Abrams, nes kadaise tarnavo tankų daliniuose. Jis savo telefone parodė filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuotas neseniai padedant dronams sunaikintas rusų tankas.
Kas buvo savanoriai – patraukė į karą
Teritorinės gynybos pozicijos Saltivkos šiaurėje buvo prikrautos maisto dėžių, kurias siuntė savanoriai net iš Lvivo, esančio Lenkijos pasienyje.
Daugelis šių Teritorinės gynybos naujokų patys pradėjo kaip savanoriai, padedantys nepakankamai aprūpintai Ukrainos kariuomenei, kai 2014 m. Rusija pakurstė karinį konfliktą Donbase. Rizikuodami savo gyvybe, šie savanoriai į tuometines fronto linijas gabeno neperšaunamas liemenes, medicinos reikmenis, optiką, naktinio matymo akinius ir kitus būtiniausius daiktus.
„Visi, kurie buvo savanoriai, dabar išėjo į karą, o tie, kurie nebuvo savanoriai, tapo savanoriais“, – sakė žurnalistė Lesia Ganža, pastarąsias tris savaites praleidusi tarnaudama teritorinės gynybos poste Saltivkos šiaurėje.
Ji kalbėjo prie daugiaaukščio gyvenamojo komplekso rūsio, kuris buvo ne kartą apšaudytas – ir kuriame neliko nė vieno civilio, nes paskutinis jo gyventojas žuvo dėl pastarosiomis dienomis vykusio rusų apšaudymo.
Ukrainiečiai žengia į priekį
V.Kožemiakas taip pat prisijungė prie savanorių judėjimo 2014 m., padėdamas Ukrainos pajėgoms Donbase. Jis sako, kad pereidamas iš verslininko gyvenimo į karinę tarnybą patyrė tam tikrų nusivylimų.
„Mano verslas sukurtas vakarietišku būdu. Įmonė mažesnė, o sprendimus greitai priima vienas žmogus, verslininkas. Kariuomenė yra didelė organizacija su savo biurokratija“, – sakė jis.
V.Kožemiakas, kurio dalinys veikia Ruskoje Lozovoje kartu su Ukrainos nacionaline gvardija, praėjusį savaitgalį sėdėjo bunkeryje kartu su nacionalinės gvardijos vadu, kai jie, naudodamiesi komerciniu dronu, planavo minosvaidžių atakas prieš Rusijos pozicijas.
Ukrainiečių užkardoje buvo galima naudotis internetu per palydovinį terminalą „Starlink“, vieną iš daugelio, kuriuos Ukrainai suteikė Elono Musko „SpaceX“.
Iš Ruskos Lozovos pabėgę rusų kariai nespėjo pasiimti daiktų, kuriuos bandė pagrobti, palikdami kelis šaldytuvus vilos, kurią naudojo kaip savo bazę, kieme.
Taip pat buvo palikti manekenai su moteriškais nėriniuotais apatiniais drabužiais, žali rusų kariuomenės maisto daviniai. Pagrindiniame Ruskos Lozovos kelyje liko rusiška daugkartinio paleidimo raketų sistema, susprogdintas rusiškas šarvuotis ir žalias automobilis „Lada“ su kulkų skylėmis priekiniame stikle ir rusišku kariniu Z ženklu ant kapoto.
Nacionalinės gvardijos majoras Artemas, dirbantis kartu su V.Kožemiako daliniu Ruskoje Lozovoje ir nurodęs tik savo vardą ir rangą, sakė, kad Ukrainos pajėgos pamažu užima aukštai esančias pozicijas aplinkinėse teritorijose, todėl rusų kariams ten išsilaikyti nepavyksta.
„Mūsų pajėgos žengia į priekį“, – sakė jis.
