TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Nuo nedarbo JAV kenčia imigrantai

Darbas
Photos.com / Nedarbas
Šaltinis: vakarai.us
0
A A

JAV įmonėms atleidžiant vis daugiau darbuotojų, nelengvų laikų sulaukė ir imigrantai. Iš darbo atleisti užsieniečiai kovoja dėl laikinų vizų ir bando susirasti darbą, kol JAV įstatymai dar leidžia būti šalyje.

Kai kurie užsieniečiai jau suskubo keisti savo darbą į stabilesnį, kadangi netekus darbo, gali būti prarastos bet kokios viltys gauti žaliąją kortą – leidimą nuolat gyventi ir dirbti JAV.

38 metų Caron Traub iš Pietų Afrikos nerimauja, kad darbo praradimas gali sugriauti visus jos ateities planus. Šį pavasarį moteris ketino ištekėti už savo sužadėtinio kanadiečio, kuris jau turi žaliąją kortą. C. Traub baiminasi, kad iki to laiko jai teks palikti Jungtines Valstijas be teisės sugrįžti.

Vis daugiau imigrantų tampa bedarbystės įkaitais, kuri lapkritį pasiekė 6,7 proc. – tai pastarųjų 15 metų JAV rekordas. Ekonomistai prognozuoja, kad nedarbo lygis augs ir 2009 m. Jis gali perkopti 8 proc. ribą.

Kaip informuoja Darbo departamentas, teisę dirbti JAV suteikiančias vizas turintys užsieniečiai gali gauti bedarbio pašalpą, jei atitiks konkrečios valstijos keliamus reikalavimus.

Vis daugiau imigrantų tampa bedarbystės įkaitais, kuri lapkritį pasiekė 6,7 proc. – tai pastarųjų 15 metų JAV rekordas.

Jungtinėse Valstijose su darbo vizomis dirba apie pusę milijono užsieniečių. Dauguma jų į JAV atvyksta siekdami pabaigti studijas. Mokydamiesi ir dirbdami imigrantai šalyje praleidžia ne vienerius metus.

Pagal Jungtinių Valstijų įstatymus, darbdavys privalo pranešti imigracijos tarnyboms apie išeinantį ar atleidžiamą iš darbo užsienietį. Apie imigrantus, pastaraisiais mėnesiais netekusius darbo, duomenys nerenkami, todėl ir tikslus jų skaičius nežinomas.

Imigracijos klausimais konsultuojantys teisininkai teigia pastaruoju metu sulaukiantys daugybės užsieniečių skambučių, kurie tapo bedarbiais. Dauguma jų neteko darbo vietų finansinių paslaugų sektoriuje. Nemažai imigrantų atleista gamybos ir technologijų pramonėje.

Atleistiems užsieniečiams trūksta pereinamojo laikotarpio, per kurį jie galėtų ieškotis naujo darbo. Nenorėdami išvykti namo, imigrantai bando pasikeisti savo vizą į kito tipo, pavyzdžiui, turistinę, kuri suteikia teisę šalyje būti dar pusę metų.

Visai kitokia padėtis yra tų, kurie nori gauti žaliąją kortą. Jei jos siekiantys užsieniečiai atleidžiami iš darbo, jie gali pasilikti JAV, tačiau būti be darbo yra rizikinga, kadangi tikrinant paraiškos gauti žaliąją kortą dokumentus, būtinas darbdavio patvirtinimas, be kurio leidimas gyventi ir dirbti nėra išduodamas.

Krizės metu bendrovės stengiasi mažinti samdomų užsienio darbuotojų skaičių. Tokiu būdu įmonės sutaupo dalį mokesčių. Imigrantai atleidinėjami ir dar dėl vienos priežasties. JAV įstatymai draudžia teikti pirmenybę užsieniečiams, siekiantiems gauti žaliąją kortą, jei tuo pačiu metu yra atleidžiami ir amerikiečiai.

Kokia yra tikroji imigrantų padėtis, turėtų paaiškėti balandį, kai įmonės pateiks duomenis, kiek užsieniečių jie norėtų įdarbinti.

Prašymų išduoti vizas skaičius atspindi ir ekonominę JAV būklę: sunkius laikus išgyvenančios kompanijos samdys mažiau arba apskritai atsisakys pigesnės imigrantų darbo jėgos.

Pastaruosius šešerius metus JAV darbdaviams pritrūkdavo metinės 65 tūkst. vizų kvotos, kurią nustato Kongresas. Pernai išduoti vizas užsieniečiams reikalavo 163 tūkst. darbdavių.

Praėjusio dešimtmečio pabaigoje metinė vizų kvota siekė daugiau nei 100 tūkst., tačiau smukus keletui pramonės šakų, vizų paklausa smarkiai sumažėjo. Nors užsieniečių noras dirbti JAV išliko toks pat didelis, Jungtinių Valstijų politika yra įsileisti tiek atvykėlių, kiek prašo vietiniai JAV darbdaviai.

 

vakarai.us
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min