Krymo pusiasalis tarsi bambagysle susaistytas su Ukrainos žemynine dalimi per vos 7 kilometrų Perekopo sąsmauką. Per ją pravažiuoja ir praplaukia beveik viskas, kas palaiko Krymo ir jo apie 2 mln. gyventojų gyvenimą bei ekonomiką.
Trūksta vandens
Visų pirma reikia paminėti Šiaurės Krymo kanalą, kuriuo iš saugyklos Dnepre į už 403 km nutolusią Kerčę plukdomas geriamasis vanduo ir šiam miestui, ir Simferopoliui, Sevastopoliui bei kitoms vietovėms.
Natūrali gamta, Sovietų Sąjungos negailestingai naikinta, keičiasi, todėl labai sumažėjo ir požeminio vandens. Todėl Krymas iš savo šaltinių turi vos ketvirtadalį reikalingo vandens.
Geriamasis vanduo pusiasalyje yra didžiulė problema. Totoriai, ilgaamžiai šių žemių šeimininkai, buvo išmokę per žiemą kaupti vandens atsargas cisternose visiems metams. Tokių įrenginių buvo pristatyta visur.
Ir šiandien tokių saugyklų yra, bet jos apleistos. Be to, klimatas sausėja – šiuo metu tvyro sausra, kurios nebuvo jau 125 metus. Arteziniai šuliniai irgi neišgelbės. Natūrali gamta, Sovietų Sąjungos negailestingai naikinta, keičiasi, todėl labai sumažėjo ir požeminio vandens. Todėl Krymas iš savo šaltinių turi vos ketvirtadalį reikalingo vandens.
Su energetiniais šaltiniais dar prasčiau. Net keturi penktadaliai regione sunaudojamos elektros energijos ateina aukštos įtampos linijomis per Perekopo sąsmauką iš Ukrainos. Trečdalis vietoje pagaminamos elektros yra saulės energija, tik ne visada ja galima pasitikėti.
Dujotiekiu Chersonas-Simferopolis teka visos dujos pusiasaliui.
Okupacija kainuos brangiai
Rusijoje kalbama, kad Nikita Chruščiovas prieš 60 metų atėmė Krymą iš Rusijos ir atidavė Ukrainai, nes pats buvo ukrainietis. Tačiau „Gazeta Wyborcza“ pateikia kitą versiją – esą šis buvęs Sovietų Sąjungos vadas turėjo ūkininko gyslelę ir suprato, kad logiškiau pusiasalį sujungti su greta esančia ir bent siaura sausumos juosta sujungta Ukrainos respublika, negu su Juodosios ir Azovo jūrų atskirta Rusija.
Naujuoju Krymo autonomijos Vyriausybės vadovu tapo 42 metų Sergejus Aksionovas, kurį vietiniai žino iš slapyvardžio Goblinas. Krymo tinklaraštininkai rašo apie jį kaip apie „vidutinės klasės reketininką“.
Ukrainiečių internautai pokštauja dėl rusų plano užimti Krymą „per 15 minučių“. Sumanymas esą paprastas – tereikia atkirsti vandens, elektros ir dujų tiekimą ir regionas bus atskirtas. Tačiau esą Rusijai nereikėtų daug laiko ir sužlugdyti visą Ukrainos ekonomiką – tiesiog tereikia nutraukti dujų tiekimą.
„Gazeta Wyborcza“ tvirtina, kad Maskva puikiai supranta, jog Krymo okupacija kainuos brangiai. Jau šiandien regiono biudžeto deficitas yra didžiulis – einamosioms išlaidoms prorusiškai valdžiai jau dabar reikia 1,1 mlrd. dolerių.
Rusai skelbia skubinantys tilto statybas į Krymo pusiasalį. Numatyta skirti tam 1 mlrd. JAV dolerių, tačiau, kaip rašo Lenkijos dienraštis, turint omeny korupciją Rusijoje – prireiks mažiausiai 2 mlrd.
Vyriausybei vadovauja reketininkas?
Kremliui lojalūs verslininkai žada į Krymą investuoti net 5 mlrd. dolerių, bet vis dėlto to nepakaks – teks papildomai dotuoti ir valdžiai. „Pusiasalis gali tapti kubilu be dugno“, – įspėja „Gazeta Wyborcza“.
Naujuoju Krymo autonomijos Vyriausybės vadovu tapo 42 metų Sergejus Aksionovas, kurį vietiniai žino slapyvardžiu Goblinas. Krymo tinklaraštininkai rašo apie jį kaip apie „vidutinės klasės reketininką“ ir publikuoja milicijos informaciją apie jo dalyvavimą reikalaujant pinigų ar prekiaujant narkotikais.
