Pasak Haičio Vyriausybės, sausio 12 dieną šią neturtingą Karibų jūros šalį nusiaubus 7 balų žemės drebėjimui masiniuose kapuose palaidota jau apie 70 tūkst. lavonų.
Pareigūnai baiminasi, kad šios nelaimės, sukėlusios milžinišką humanitarinę krizę, galutinis aukų skaičius gali siekti 200 000.
Sostinės Port o Prenso gyventojai tebesiveržia į ligonines ir įkurtus laikinuosius medicinos centrus. Kai kurie nešė sužeistuosius ant pečių ar vežė karučiais.
Policijai mėginant sutramdyti sugriautas parduotuves plėšiančius marodierius neišvengta smurto.
Port o Prenso lūšnynų kvartaluose tvyrojo degančių lavonų dvokas – tenykščiai gyventojai liovėsi ieškoti likusių gyvųjų ir padegdavo palaikių pastatų griuvėsius.
Šimtai riaušininkų nusiaubė sostinės centre esantį Hipolito turgų. Ten buvo pasiųsti šautuvais ir automatais ginkluoti policininkai. Pasak vieno naujienų agentūros AFP fotografo, vienas vyras ten buvo nušautas į galvą.JAV kariškių humanitarinės pagalbos operacijai vadovaujantis generolas leitenantas Kenas Keenas pareiškė, kad vertinant bendrą žuvusiųjų skaičių 200 tūkst. gali būti „pradinis taškas“, tačiau kol kas jo patikslinti neįmanoma.
„Akivaizdu, kad šios nelaimės mastas milžiniškas, o mūsų laukia daug darbo“, – sakė jis.
Po kelias valandas trukusio varginamo kasimo viena Floridos gelbėtojų komanda ištraukė gyvą septynmetę, 34 metų vyrą ir 50 metų moterį iš vieno sostinės prekybos centro griuvėsių.
Australijos žurnalistų grupės pranešė išgelbėjusios 18 mėnesių mergytę, kai išgirdo Port o Prense iš po griuvėsių sklindantį verksmą. Mažylė gulėjo įstrigusi šalia savo žuvusių tėvų.
„Tada iš po griuvėsių pasirodė ta mergaitė – niekada to neužmiršiu, – televizijos „Nine Network“ žurnalistas Robertas Penfoldas sakė dienraščiui „The Australian“. – Ji neverkė. Atrodė apstulbusi – tarsi matytų pasaulį pirmą kartą.“
Vienas Danijos pilietis buvo ištrauktas nenukentėjęs iš sugriuvusios JT atstovybės, tačiau gelbėtojai žino, kad sulig kiekviena valanda mažėja tikimybė rasti likusių gyvų žmonių.
„Manau, šiandien – paskutinė diena, kai dar galėsime rasti gyvųjų. Kiti mirs daugiausia dėl skysčių netekimo“, – sakė izraelietis gelbėtojas Rami Peltzas.
Griuvėsių lauku virtusio Port o Prenso bažnyčių varpai sekmadienį neskambėjo, tačiau į jas vis tiek susirinko daugybė tikinčiųjų, kurie meldė išgelbėjimo šios itin religingos šalies tamsiausią valandą.
„Noriu pasiųsti vilties žinią, nes Dievas tebėra su mumis netgi šios tragedijos gelmėse, o gyvenimas nesibaigė“, – sakė kunigas Henry Marie Landasse'as, aukodamas mišias tarp pagrindinės sostinės katedros griuvėsių.
Tačiau gyvybiškai svarbios maisto ir vandens siuntos vis dar per lėtai tiekiamos tiems, kam jų labiausiai reikia, o daugelį haitiečių apėmė neviltis.
„Gyvenimas iš tiesų sunkus – mes nieko neturime“, – sakė 40 metų Jeanas Osee, apsistojęs su savo šeima priešais prezidentūrą paskubomis įkurtoje stovykloje, kurioje gyvena apie 50 tūkst. nelaimės išvargintų žmonių.
„Man nepakanka jėgų jį maitinti, negaliu juo tinkamai pasirūpinti“, – sakė J.Osee dukra Louisoguine, sūpuodama glėbyje sūnelį garbanotais plaukais.
Šimtai riaušininkų nusiaubė sostinės centre esantį Hipolito turgų. Ten buvo pasiųsti šautuvais ir automatais ginkluoti policininkai. Pasak vieno naujienų agentūros AFP fotografo, vienas vyras ten buvo nušautas į galvą.
Kelios gydymo įstaigos sostinėje atlaikė žemės drebėjimą, tačiau joms stinga ne vien atsargų, bet ir darbuotojų.
„Jos užverstos darbu ir yra per siūles“, – nurodė Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas.
JT skaičiavimais, nuo šios nelaimės nukentėjo 3 mln. žmonių – trečdalis Haičio gyventojų, o apie 300 tūkst. liko benamiai.
Raudonasis Kryžius pranešė, kad Port o Prense įkurta apie 40 palapinių miestelių.
Nuo pirmadienio bus įkurta apie 280 centrų, kurie skirstys pagalbą nukentėjusiesiems ir teiks prieglobstį benamiams, sakė vienas Haičio Vyriausybės šaltinis.
JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas sekmadienį atskrido į Port o Prensą ir pažadėjo paspartinti pagalbos teikimą.
Manau, šiandien – paskutinė diena, kai dar galėsime rasti gyvųjų. Kiti mirs daugiausia dėl skysčių netekimo, – sakė izraelietis gelbėtojas Rami Peltzas.„Atvykau čia pasakyti, kad esame su jumis. Nelikote vieni. Ši nelaimė panaši į cunamį“, – jis sakė spaudos konferencijoje.
JT vadovas planavo vėliau tą pačią dieną grįžti į Niujorką su maždaug 40 Jungtinių Tautų darbuotojų palaikais. Tie žmonės žuvo sugriuvus JT misijos būstinei Port o Prense – tai daugiausia vienu metu darbuotojų gyvybių nusinešusi nelaimė per šios tarptautinės organizacijos istoriją.
Kanada paskelbė, kad šalys donorės sausio 25 dieną Monrealyje tarsis dėl Haičio atstatymo.
Generolas leitenantas K.Keenas pažadėjo dvigubai sustiprinti pastangas. JAV kariai šeštadienį išdalijo 70 tūkst. butelių vandens ir 130 tūkst. maisto davinių.
JAV prezidentas Barackas Obama mobilizavo kariuomenės rezervus, ypač medicinos darbuotojus, kurie buvo pasiųsti dirbti plaukiojančiose ligoninėse.
Iki pirmadienio į Haitį turėtų atvykti dar 7 500 JAV kariškių, kurie prisidės prie 5 800 jau dirbančių toje šalyje arba prie jos krantų inkarus išmetusiuose laivuose.
Šeštadienį lankydamasi Haityje JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton pareiškė: „Kaip sakė prezidentas Obama, mes būsime čia šiandien, rytoj ir vėliau.“
