Nušalintas Hondūro lyderis Zelaya netikėtai grįžo į tėvynę

JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton sveikino M.Zelayos sugrįžimą ir vadino tai proga nutraukti šalyje susidariusią politinę aklavietę.

Jo priešininkai ragino Braziliją, kurios ambasadoje jis pasirodė, jį perduoti.

Hondūro teismų ir Kongreso remiami šalies kariškiai tik pižama vilkintį M.Zelayą išvarė birželio 28 dieną, kilus didžiulei įtampai dėl jo planų keisti konstituciją.

"Dabar, kai prezidentas Zelaya grįžo, tiktų tinkamomis aplinkybėmis grąžinti jį į postą, toliau rengti rinkimus, kurie dabar numatomi lapkričio mėnesį, taikiai perduoti prezidentinę valdžią ir grąžinti Hondūrą prie konstitucinės ir demokratinės tvarkos", - Niujorke žurnalistams sakė H.Clinton.

Valstybės sekretorė Niujorke susitiko su Kosta Rikos prezidentu Oscaru Ariasu (Oskaru Ariasu), kuris tarpininkavo nesėkmingoms taikos deryboms, bet pirmadienį, po minėtų naujausių įvykių, kalbėjo optimistiškai.

"Dabar, kai Zelaya grįžo į savo šalį, manau, kad tai geriausia proga, geriausias laikas", - sakė O.Ariasas.

M.Zelaya, kuris buvo užsidėjęs savo pamėgtą kaubojišką skrybėlę, šypsodamasis pasirodė Brazilijos ambasados Tegusigalpoje balkone.

Sostinėje tvyrant įtampai ir tūkstančiams jo šalininkų išėjus į gatves, laikinieji šalies lyderiai 15-os valandų laikotarpiui įvedė komendanto valandą.

"Raginu Brazilijos vyriausybę gerbti teismo orderį, išduotą pono Zelayos atžvilgiu, ir perduoti jį kompetentingoms Hondūro įstaigoms", - sakė laikinasis lyderis Roberto Micheletti (Robertas Mičeletis), kurį citavo radijas ir televizija.

Brazilijos užsienio reikalų ministras Celso Amorimas anksčiau sakė, kad jo šalis nesuvaidino jokio vaidmens dėl M.Zelayos sugrįžimo, bet pridūrė, kad ji paprasčiausiai savo ambasadoje suteikė prieglobstį, kurio jam reikėjo.

"Tikimės, kad tai atvers naują diskusijų ir greito sprendimo pakopą", - per spaudos konferenciją Niujorke sakė C.Amorimas.

Amerikos Valstybių Organizacija (OAS), kuri po perversmo sustabdė Hodūro narystę, per neeilinę sesiją paragino jo laikinuosius lyderius gerbti M.Zelayos gyvybę.

"Jie turi būti atsakingi už prezidento Zelayos ir Brazilijos ambasados saugumą", - savo pareiškime sako OAS generalinis sekretorius Jose Miguelis Insulza.

Pasak J.M.Insulzos, jis yra pasirengęs kuo greičiau, galbūt net antradienį, vykti į Hondūrą.

Daugelis baiminosi tolesnio smurto po armijos ir M.Zelayos šalininkų susirėmimų, kurie kilo per du ankstesnius nušalintojo prezidento bandymus grįžti ir per kuriuos žuvo keli žmonės.

M.Zelaya mažai kalbėjo apie daugiau kaip 15 valandų trukusią slaptą kelionę atgal į savo skurdžią valstybę, kur jam gresia areštas.

Kalbėdamas CNN ispaniškajam kanalui M.Zelaya sakė, kad jo grįžimas iš tremties Nikaragvoje yra "taikios strategijos" dalis po žlugusių derybų dėl krizės, kurioms vadovavo Kosta Rika.
"Tikimės tarptautinio bendradarbiavimo, kad į Hondūrą grįžtų ramybė", - sakė M.Zelaya, kuris trečiadienį turi kalbėti Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje Niujorke.

JAV, Europos Sąjunga ir Lotynų Amerikos šalys ėmėsi priemonių Hondūrui po jame įvykusio perversmo izoliuoti, tarp jų - pagalbos įšaldymo. Jos vis dar laiko M.Zelayą teisėtu šios šalies prezidentu.

R.Micheletti yra sakęs, kad pasitrauks po lapkričio 29-ąją įvyksiančių prezidento rinkimų.
Tarptautinės bendrijos remti bandymai tarpininkauti žlugo, kai laikinieji Hondūro lyderiai atsisakė sutikti su M.Zelayos grįžimu į valdžią vienybės vyriausybėje.