Sekite 15min Google
Smarkiai nusekus didžiosioms Europos upėms, vanduo atidengė objektus, kurių dalis dešimtmečius ar net šimtmečius buvo paslėpti po vandeniu ir žeme.
Kaip rodo naujausia „Reuters“ fotografijų serija, Serbijoje, netoli Prahovo miesto, Dunojui nusekus vėl tapo matomos Antrojo pasaulinio karo laikų vokiečių karo laivų nuolaužos.
1944 metais besitraukiančios nacistinės Vokietijos pajėgos šiame Dunojaus ruože sąmoningai nuskandino daugybę savo laivų. „Associated Press“ anksčiau skelbė, kad tokių laivų galėjo būti iki maždaug 200.
Dalis jų iki šiol kelia ir praktinių problemų. Kai kuriuose nuskendusiuose laivuose gali būti likę amunicijos ar sprogmenų, o nukritus vandens lygiui nuolaužos dar labiau trukdo laivybai.
Sausra istorinių radinių atidengė ir Bulgarijoje. „Reuters“ duomenimis, Dunojui nusekus netoli Gigeno tapo matomos senovinio romėnų tilto liekanos. Statinys siejamas su imperatoriaus Konstantino I laikais ir buvo atidarytas IV amžiuje.
Kitoje Bulgarijos vietoje, netoli Ryahovo, nusekus vandeniui upės dugne pasirodė didžiuliai kaulai. Pirminiais vertinimais, jie gali būti priešistorinio mamuto liekanos.
Žemas vandens lygis keistų istorinių ženklų atidengė ir Vokietijoje. Reino upėje vėl pasirodė vadinamieji bado akmenys – seniau žmonių pažymėti akmenys, išnyrantys itin nusekus vandeniui.
Tokie akmenys Vidurio Europoje šimtmečius buvo siejami su sausros laikotarpiais, kurie anksčiau galėjo reikšti ne tik sunkesnę laivybą, bet ir prastesnį derlių bei maisto trūkumą.
Sausros poveikis pastebimas ir toliau nuo upių. Jungtinėje Karalystėje išdžiūvusi žolė kai kur išryškino po žeme esančių istorinių pastatų kontūrus.
Augmenija virš senų sienų ar pamatų sausros metu keičia spalvą kitaip nei aplinkinė veja, todėl iš oro tampa matomas seniai išnykusių statinių planas.
Nors tokie vaizdai suteikia progą pažvelgti į Europos istoriją, smarkiai nusekusios upės turi ir kur kas rimtesnių pasekmių – jos apsunkina laivybą ir gali trikdyti nuo vandens kelių priklausomą prekybą bei infrastruktūrą.
