Dabar populiaru
Publikuota: 2013 kovo 25d. 15:27

Nusileidus saulei žydai pradės švęsti tūkstantmečius menančią Paschą

Prieš prasidedant Paschai žydai sudegina visą raugintą maistą.
Reuters/Scanpix nuotr. / Prieš prasidedant Paschai žydai sudegina visą raugintą maistą.

Pirmadienį, kuomet nusileis saulė, žydai pradės švęsti jiems itin svarbią šventę – Paschą arba kitaip Pavasario šventę, skelbia „News Journal Online“. Ši šventė trunka visą savaitę ir neretai vadinama neraugintos duonos švente, mat būtent tokia duona valgoma visą savaitę.

Žydų šeimos susiburs kartu ir švęs istorinį įvykį – vergovės pančių panaikinimą ir išsilaisvinimą iš Egipto.

„Šiai šventei beveik 3000 metų“, – sako rabinas Davidas Kane’as.

Pavadinimas „Pascha“ kilęs iš biblinės istorijos. Pascha verčiama kaip „praėjo pro šalį“ ir primena dešimtąją Išėjimo knygoje aprašytą „Egipto bausmę“, kurioje pasakojama apie išžudytus Egipto naujagimius, kai pro žydų namus, pažymėtus aukoto avinėlio krauju, mirties angelas praėjo nė nepalietęs gyventojų. Po šios bausmės Egipto faraonas skubiai sutiko paleisti žydų tautą iš Egipto vergijos.

„Amerikietiško judaizmo terminais, Pascha yra populiariausia šventė, nes susijusi su keliomis kartomis“, – sakė rabinas D.Kane'as, pridurdamas, kad šioje šventėje prasmę randa ir jaunuoliai, ir senjorai.

Paschos savaitę valgomi ritualiniai patiekalai, simbolizuojantys įvairius biblinės istorijos aspektus. Žydai per Velykas ir savaitę po jų valgo neraugintą, be mielių keptą duoną, kitaip vadinamą maca. Tai tarsi priminimas, kad žydai, faraono paleisti ir skubėdami iš Egipto, nespėjo suraugti tešlos ir turėjo valgyti sausus papločius. Be to, taip būdavo pagerbiama pirmoji duona, kuri iš grūdų buvo iškepta praėjus keturioms dienoms po izraelitų įžengimo į Kanaaną.

Visas raugintas maistas prieš Paschą sudeginamas. Tradicijų ypač laikosi Izraelyje gyvenančios šeimos.

Sūrus vanduo reprezentuoja vergų ašaras, o daržovių aitrumas, kartumas simbolizuoja jų kančias.

Pirmasis, antrasis ir paskutinis šventės vakaras pažymimas ypač iškilminga puota. Vakarienės tvarka griežtai reglamentuota, stalo priekyje sėdi šeimos galva ir skaito išminčių sudarytą Išėjimo knygos fragmentą, maldas, liturginių himnų rinkinį. Kad vaikai nenuobodžiautų, sugalvojama žaidimų, pavyzdžiui, slepiami minėtos macos gabaliukai ir suradusiems įteikiamos dovanos. Yra paprotys prieš šventinės vakarienės pabaigą ant stalo pastatyti gražią taurę, pripiltą vyno, ir palikti šiek tiek praviras duris. Ši taurė yra vadinama „pranašo Elijo taure“, pastarasis yra laikomas Mesijo šaukliu.

Šventės metu ant stalo dedamas sūrus vanduo, į jį mirkomos ir valgomos aitrios daržovės, pavyzdžiui, svogūnas. Sūrus vanduo reprezentuoja vergų ašaras, o daržovių aitrumas, kartumas simbolizuoja jų kančias. Šventė prasideda vyno ar midaus taurės laiminimu, kiekvienas per vakarą privalo išgerti ne mažiau nei keturias taures. Prieš valgį atliekamos ir rankų plovimo apeigos.

Kiaušinis žydams simbolizuoja vaisingumą, gyvybę ir atsinaujinimą.

Pascha yra tradicinė šeimos ar net visos giminės šventė. Tie, kurie yra vieniši ir neturi su kuo pasidalinti šventės džiaugsmu, renkasi sinagogose.

Žydų Pascha truks iki balandžio 2 dienos. 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Mano namas

Gaminkite protingai

Kelionė „The Coldest Ride“

Sveikata

Gyvenimas

Parašykite atsiliepimą apie 15min