Šį rudenį R.Kadyrovas buvo perrinktas Čečėnijos vadovu. Nors jo sveikatos būklė vis dar kelia klausimų, Kremlius mano, kad jis yra pajėgus vadovauti.
Be to, sunku įsivaizduoti, kad Čečėnijos lyderio poste R.Kadyrovas būtų pakeistas dar jam esant gyvam.
Rugsėjo 18-20 d. Rusijoje vykusiuose gubernatorių ir regionų vadovų rinkimuose R.Kadyrovas, remiantis oficialiais duomenimis, pasiekė naują rekordą, surinkęs 99,85 proc. balsų.
Po šių „rinkimų“, spalio 10 d. R.Kadyrovas surengė savo tariamą pirmąjį užsienio vizitą į Baku, kur susitiko su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Alijevu.
2024 m. gruodžio 25 d. Rusijos oro gynyba virš Čečėnijos sostinės Grozno numušė „Azerbaijan Airlines“ keleivinį lėktuvą – incidento metu žuvo 38 žmonės ir kilo ilgai trukusi diplomatinė krizė.
Praėjusį rudenį Kremliaus vadovas V.Putinas oficialiai prisipažino I.Alijevui, kad katastrofa buvo Rusijos klaida.
Galiausiai Maskvos santykiai su Baku pamažu atšilo.
R.Kadyrovo vizitas į Baku liudija norą palikti šį nemalonų incidentą praeityje.
Azerbaidžanas pareikalavo iš Rusijos kompensacijos ir, kaip pranešama, ją netgi gavo. Maskvai teko susitaikyti su vis didėjančiu Baku ryžtingumu, kuris paskatino Rusijos diplomatų išsiuntimą iš šalies.
Pagrindinė R.Kadyrovo vizito versija yra ta, kad jis į Azerbaidžaną vyko V.Putino vardu ir kaip jo atstovas. Jam esą buvo nurodyta pareikšti apgailestavimą ir taip visiškai užbaigti lėktuvo katastrofos klausimą.
Kalbant apie kitus vizito tikslus, yra daug erdvės spekuliacijoms: verslo interesai, prekybiniai ryšiai, Rusijai svarbaus pietinio transporto koridoriaus išlaikymas ir pan.
Be to, tai, kad R.Kadyrovas veikė kaip V.Putino pasiuntinys, patvirtina faktas, kad jo padėtis Čečėnijoje vis dar priklauso nuo V.Putino, o be Kremliaus sutikimo toks vizitas nebūtų galėjęs įvykti.
Pats V.Putinas jau kelerius metus nėra lankęsis Pietų Kaukaze, – kai kurie analitikai mano, kad jis nebesijaučia saugus tose šalyse. Todėl Kremliaus lyderiui reikėjo nusiųsti ką nors kitą pasikalbėti su I.Alijevu.
Tačiau yra ir kita versija, sakanti, kad R.Kadyrovas į Baku nuvyko savarankiškai, siekdamas užtikrinti savo klano ir gausaus vaikų būrio ateitį.
Apie tokį scenarijų prakalbo kalbėjo išeivijoje gyvenantis opozicijos analitikas Tofikas Alijevas.
Pasak jo, šis vizitas buvo paremtas asmeniniais R.Kadyrovo interesais, kylančiais iš baimės, kad, žlugus V.Putino režimui, R.Kadyrovui ir jo klanui gali grėsti kerštas.
Viena vertus, R.Kadyrovas bijo Rusijos saugumo tarnybos (FSB) ir įtakingų asmenų susidorojimo su juo. Tačiau jis bijo keršto ir iš pačių čečėnų – per daugelį metų R.Kadyrovo režimas „nutildė“ tūkstančius čečėnų ir jų šeimų.
Šią versiją patvirtina aplinkybės, kad Baku R.Kadyrovą lydėjo keletas šeimos narių, įskaitant jo sūnus Achmatą ir Adamą. Kartu su prezidentu I.Alijevu jie apsilankė naujajame Baku elito rajone.
Pasak T.Alijevo, tai galima vertinti kaip norą įsigyti nekilnojamojo turto ir sukurti naują saugią užuovėją Kadyrovo aplinkai tuo atveju, jei V.Putino sistema pradėtų griūti.
Be R.Kadyrovo sūnų, delegacijoje buvo ir įtakingas saugumo vadovas Adamas Delimchanovas.
R.Kadyrovas jau turi turto Dubajuje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose – kodėl jam galėjo prisireikti nekilnojamojo turto Baku?
Dubajuje gyvena daug rusų, todėl, jei situacija Kremliuje pasikeistų, R.Kadyrovui ir jo aplinkai Dubajus gali būti nesaugi vieta.
Be to, Dubajus yra daug labiau susietas su Vakarų finansine sistema nei Baku. Tai R.Kadyrovo klanui galėtų reikšti papildomus nepatogumus, pavyzdžiui, Vakarų šalių kova su pinigų plovimu ir pan.
Be šių galimų motyvų, diskusijų objektu tapo R.Kadyrovo sūnų pasirodymas Baku.
Azerbaidžanas yra šalis, kurioje valdžia jau buvo perduota iš tėvo sūnui – iš Heidaro Alijevo atiteko Ilhamui Alijevui. Ateityje tai gali pasikartoti.
Nėra abejonių, kad, kaip įtariama, sunkia liga sergantis R.Kadyrovas gali turėti tokių pačių ketinimų savo sūnų atžvilgiu.




