Kardinolui Giovanni Angelo Becciu, kadaise buvusiam vienam įtakingiausių Vatikano veikėjų, popiežius Pranciškus dar 2020 m. liepė atsisakyti kardinolo „teisių ir privilegijų“ po to, kai jis įsivėlė į Vatikano finansinį skandalą.
Sardinijos kardinolas anksčiau ėjo sostituto („pavaduotojo“) pareigas Šventojo Sosto Valstybės sekretoriate. Tai prilygsta popiežiaus administracijos vadovo pareigoms.
Šios pareigos suteikė G.A.Becciu privilegiją dažnai matyti ir bendrauti su popiežiumi. Be to, jis turėjo didžiulį autoritetą centrinėje Bažnyčios valdžioje.
2023 m. jis tapo pirmuoju kardinolu, kurį nuteisė Vatikano baudžiamųjų bylų teismas. G.A.Becciu sulaukė kaltinimų dėl turto pasisavinimo ir sukčiavimo ir jam skirta penkerių su puse metų laisvės atėmimo bausmė.
Pats kardinolas visada tvirtino esąs nekaltas ir dabar pateikė apeliacinį skundą, kuris šiuo metu yra nagrinėjamas. Kol vyksta šis procesas, jam leidžiama toliau gyventi Vatikano apartamentuose.
Nors jis užregistruotas kaip negalintis balsuoti, A.G.Becciu vienam Sardinijos laikraščiui sakė, kad „nebuvo nei aiškios valios pašalinti mane iš konklavos, nei prašymo raštu aiškiai išreikšti mano atsisakymą“.
CNN nurodo, kad sprendimą dėl jo dalyvavimo greičiausiai priims Kardinolų kolegijos dekanas Giovanni Battista Re ir kardinolas Pietro Parolinas, kurie prižiūrės konklavos procesą Siksto koplyčioje.
Nors jis neteko kardinolo teisių ir privilegijų, niekada nebuvo techniškai pašalintas iš Kardinolų kolegijos. Jam leidžiama dalyvauti diskusijose prieš konklavą.
„Šimtmečio teismo procesas“
Atliekant A.G.Becciu tyrimą daugiausia dėmesio buvo skiriama pražūtingai Šventojo Sosto investicijai į nekilnojamąjį turtą Londone, dėl kurios Bažnyčia prarado dešimtis milijonų dolerių.
Vatikano miesto baudžiamajame teisme dvejus su puse metų trukusiame procese dalyvavo 10 kaltinamųjų, tarp kurių pirmą kartą buvo kardinolas.
Jis buvo teisiamas kartu su kitais devyniais kaltinamaisiais. Visi jie buvo nuteisti dėl kai kurių kaltinimų, o dėl kitų pripažinti nekaltais.
2014 m. Vatikanas išleido daugiau nei 200 mln. eurų, įsigydamas 45 proc. pastato, kurį buvo planuojama pertvarkyti į prabangius apartamentus, akcijų. Iki 2018 m. Vatikano valstybės sekretoriatas nusprendė iš karto įsigyti šį turtą ir tam skyrė dar 150 mln. eurų. Teigiama, kad visą sandorį pasirašė kardinolas A.G.Becciu, kuris tuo metu buvo Vatikano generalinio sekretoriaus pavaduotojas – faktiškai popiežiaus personalo vadovas.
Pinigai, kurių dalį ketinta panaudoti labdarai, buvo pervesti į Londone gyvenančio italų finansininko Raffaele Mincione, kuris organizavo pirkimą, valdomą fondą. Kai vėliau Sekretoriatas kreipėsi finansinės pagalbos į Vatikano banką, tai sukėlė susirūpinimą ir Vatikano policijos reidą, po kurio A.G.Becciu, R.Mincione ir dar aštuoniems asmenims buvo pateikti kaltinimai.
Kardinolas taip pat buvo kaltinamas tuo, kad į savo gimtąją Sardinijos vyskupiją pervedė didžiules pinigų sumas, kurių dalis, kaip teigiama, atiteko jo šeimai.
-
Kodėl popiežius Pranciškus taip ir neapsilankė gimtojoje Argentinoje
-
Vatikanas: Popiežiaus Pranciškaus kapą bus galima aplankyti nuo sekmadienio ryto
-
Vatikanas: popiežiaus laidotuvėse dalyvaus apie 50 valstybių vadovų ir 10 monarchų
-
Su popiežiumi atsisveikinti atvykusi vienuolė – dėmesio centre: sulaužė griežtą Vatikano protokolą
-
Vatikanas: daugiau nei 128 tūkst. gedėtojų jau atidavė paskutinę pagarbą popiežiui
Šis teismo procesas tapo svarbiu išbandymu popiežiui Pranciškui ir jo ilgai trukusiai kovai už Vatikano finansų skaidrumą ir atskaitomybę. Per visą savo pontifikatą popiežius siekė sutvarkyti Vatikano banką, sukurti finansinio reguliavimo sistemą ir kovoti su užkulisiais bei interesų konfliktais.
