Daugiau nei 60 nevyriausybinių organizacijų, įskaitant „Amnesty International“ ir „Human Rights Watch“, nusiuntė atvirą laišką Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui, nurodydamos, ko tikisi iš kito JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro.
Praėjusią savaitę JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet pareiškė, kad nesieks antros kadencijos šiose pareigose. Jos mandatas baigiasi rugpjūčio 31 dieną, tačiau kol kas A.Guterresas neužsiminė, ką yra numatęs į jos vietą.
Žmogaus teisių grupių teigimu, paskyrimas turėtų būti „atviras, skaidrus ir pagrįstas nuopelnais“. Jos taip pat pabrėžė, kad skiriant naują JT žmogaus teisių vadovą turėtų būti konsultuojamasi su nepriklausomomis teisių organizacijomis ir aktyvistais.
Jų teigimu, „būtina, jog šis procesas vyktų greitai“.
Organizacijos taip pat apibrėžė, kokio kandidato jos norėtų. Jos užsiminė pageidaujančios, kad ateityje būtų atsisakyta santūraus ir diplomatiško M.Bachelet stiliaus.
„Vyriausiojo komisaro vaidmuo – būti svarbiausiu žmogaus teisių gynėju pasaulyje, o ne diplomatu ar politiniu pasiuntiniu“, – rašoma atvirame laiške.
„Solidarumo su aukomis demonstravimas ir viešas pažeidimų įvardijimas turėtų būti svarbesni už draugišką dialogą su vyriausybėmis“, – sakoma jame.
„Kovotojas už teises“
NVO teigimu, JT žmogaus teisių vadovo postas yra „labai svarbus,.. ypač šiuo metu, kai žmogaus teisių standartai ir mechanizmai patiria didžiulį spaudimą iš galingų vyriausybių“.
Šiam postui „reikalingas kovotojas už žmogaus teises, kuris yra drąsus ir principingas“, sakoma laiške.
M.Bachelet sulaukė nemažai kritikos dėl nenoro viešai įspėti šalis dėl įtariamų teisių pažeidimų.
70 metų M.Bachelet, patyrusi kankinimų Augusto Pinocheto karinės diktatūros metais ir vėliau tapusi pirmąja moterimi, ėjusia Čilės prezidento pareigas, nuolat pabrėžė dialogo ir diskretiškos diplomatijos svarbą užtikrinant teises įvairiose šalyse.
Toks požiūris patiko ne visiems, ir ji sulaukė nemažai pasipriešinimo dėl savo santūrumo, ypač Kinijos klausimu.
M.Bachelet sulaukė daug kritikos, kad nepakankamai griežtai pasisakė prieš Pekino vykdomus pažeidimus, o praėjusį mėnesį viešėdama Kinijoje tik išreiškė susirūpinimą dėl žmogaus teisių padėties šalyje. Tai buvo pirmas JT žmogaus teisių vadovo vizitas Kinijoje per 17 metų.
Ji taip pat patyrė spaudimą paskelbti ilgai atidėliotą ataskaitą apie padėtį Kinijos vakariniame Sindziango regione, kur, kaip teigiama, yra sulaikyta per milijoną uigūrų ir kitų musulmoniškų mažumų atstovų. Pekinas šiuos kaltinimus neigia.
M.Bacehelet pažadėjo paskelbti atskaitą iki savo kadencijos pabaigos.
