Pasak oficialaus pranešimo, Kirgizijos sostinėje Biškeke vykstančios NVS, kurioje Rusija turi didžiausią įtaką, derybos turi "išplėsti abipusiai naudingą bendradarbiavimą" ir padidinti regiono ekonominį konkurencingumą.
Tačiau Rusijos spauda pastebėjo, kad šiemet NVS viršūnių susitikime dalyvauja mažiau valstybių vadovų, o tai gali būti ženklas, jog Maskvos sprendimas rugpjūtį pasiųsti savo pajėgas į Gruziją neigiamai paveikė kaimyninių šalių pasitikėjimą Rusija.
Maskva nenori, kad „kad buvusioje sovietinėje erdvėje žlugtų Rusijos įtaka..., tačiau pakitusios aplinkybės po karo Kaukaze tokias ambicijas pavertė niekais“, rašo dienraštis „Kommersant“. Jame taip pat primenama, kad nei viena iš NVS šalių nepasekė Rusijos pavyzdžiu ir nepripažino dviejų separatistinių Gruzijos regionų nepriklausomybės.
Anksčiau su vizitu į Kirgiziją atvykęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas labai stengėsi sušvelninti įtampą NVS grupėje, susikūrusioje ant Sovietų Sąjungos griuvėsių.
Jis paragino bloką sekti Europos Sąjungos (ES) pavyzdžiu ir bendradarbiauti sprendžiant dabartinę finansų krizę, taip pat pažadėjo ekonominę ir humanitarinę pagalbą neturtingai kalnuotai šaliai, kurioje vyko viršūnių susitikimas.
Tačiau apžvalgininkai pastebėjo, kad susitikime nedalyvauja ne vien Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis, kuris anksčiau paskelbė apie savo šalies pasitraukimą iš NVS, bet ir Ukrainos bei Azerbaidžano vadovai, kurie šiuo metu siekia stiprinti ryšius su Vakarų šalimis.
Penktadienis yra galutinis terminas, iki kurio Rusija turi išvesti savo karius iš Gruzijos teritorijoje aplink separatistines Pietų Osetiją ir Abchaziją nustatytų buferinių zonų. Tačiau ketvirtadienį Briuselyje vykusiame ES ambasadorių susitikima Baltijos šalys, Lenkija ir Švedija išreiškė abejones, ar Rusija visiškai įvykdys šį įsipareigojimą.
NVS viršūnių susitikime dalyvavo Armėnijos, Baltarusijos, Kazachstano, Kirgizijos, Moldovos, Rusijos, Tadžikistano, Turkmėnistano ir Uzbekistano lyderiai.
Kai kurie skeptikai abejoja NVS formato veiksmingumu, tačiau kiti šį forumą laiko puikia galimybe regiono lyderiams neformaliai aptarti tarpusavio santykių problemas, nors kai kada tokiuose susitikimuose kildavo audringų kivirčų.
Kirgizijos prezidentui Kurmanbekui Bakijevui šis susitikimas taip pat tapo puikia proga panaikinti abejones dėl jo iškilimo į valdžią per 2005 metų sukilimą, kuris buvo sukėlęs nerimą kitiems šio regiono autoritarinės pakraipos lyderiams.
