Joe Bideno administracija teigia, kad tiesioginės derybos, prasidėjusios pirmadienį Ženevoje, yra skirtos sumažinti didelio karo Europoje tikimybę. Jį esą gali įžiebti Rusijos invazija į Ukrainą. Taip pat siekiama susitarti laikytis principo, kad valstybės negali jėga perbraižyti tarptautinių sienų.
Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui derybų klausimas akivaizdžiai platesnis: jam svarbu, ar jis gali atsukti laikrodį atgal į praėjusio amžiaus dešimto dešimtmečio vidurį ir „atkurti senas sovietų įtakos sferos ribas“.
Rusijos keliamas reikalavimas, kuris pirmadienį pakartotas Ženevoje, vargu ar yra naujas. Tačiau jo pasekmės supervalstybių konkurencijos atgimimui būtų stulbinančios.
V.Putino vyriausybė pareiškė, kad jei Vakarai nori nutraukti grasinimus Ukrainai, jie turi atitraukti ginklus, pajėgas ir net branduolinius ginklus iš buvusių sovietinių valstybių.
Be to, Vakarai turi įsipareigoti, kad Ukraina ir kitos regiono valstybės niekada nebus priimtos į NATO aljansą.
Tokia pozicija turi panašumų (ir kai kurių reikšmingų skirtumų) su 1961 m. Berlyno krize, dėl kurios buvo pastatyta siena, arba 1968 m. Varšuvos pakto valstybių invazija į Čekoslovakiją.
