Po penkių iš šešių Donaldo Trumpo ir V.Putino telefoninių pokalbių vasario-liepos mėnesiais Rusijos kariuomenė surengė daug galingesnius nei įprastai dronų ir raketų reidus, parodė „The New York Times“ (NYT) atlikta analizė. Pavyzdžiui, kitą dieną po jų pokalbio, liepos 3 d., Rusija paleido 550 bepiločių ir raketų, palyginti su vidutiniškai 118 per pirmąjį pusmetį.
Suintensyvintos atakos ir smūgiai, kuriuos galima laikyti simboliniais, buvo vykdomi ne tik po pokalbių telefonu su D.Trumpu. Rugpjūtį, po prezidentų susitikimo Aliaskoje, D.Trumpas surengė intensyvias derybas su Europos lyderiais ir Volodymyru Zelenskiu, kuriose atviravo apie savo pokalbį su V.Putinu. Tuomet Europos atstovai pradėjo intensyviai dirbti, kad parengtų pokario saugumo garantijas Ukrainai ir įtikintų D.Trumpą suteikti joms karinę paramą. Į šias pastangas V.Putinas atsakė smūgiais amerikiečių gamyklai Užkarpatėje, ES diplomatinės atstovybės ir Britų tarybos pastatams Kyjive, pažymėjo NYT.
Paskutinė rugsėjo 7 d. ataka, kuris buvo galingiausia nuo karo pradžios, taip pat sutapo su Vakarų šalių aktyvumu Ukrainos klausimu. Ketvirtadienį Paryžiuje vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime Europos vadovai aptarė taikos palaikymo kontingento siuntimą į Ukrainą, jei būtų pasiektas susitarimas dėl karo veiksmų nutraukimo. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sakė, kad 26 šalys iš „Norinčiųjų koalicijos“ sutiko dalyvauti užtikrinant Ukrainos saugumą, o kai kurios iš jų yra pasirengusios dislokuoti savo kariuomenę jos teritorijoje.
Kremlius atsakė, kad šiuo atveju užsienio karius laikytų teisėtu taikiniu. Tą pačią dieną Rusijos raketa nukovė du Danijos pabėgėlių tarybos, humanitarinės organizacijos, padedančios išminuoti Ukrainos žemę, darbuotojus. Kyjivo kariuomenės, konversijos ir nusiginklavimo studijų centro direktoriaus pavaduotojas Mychailo Samusis NYT sakė, kad šį smūgį vertina kaip perspėjimą dėl Europos karių dislokavimo.
Sekmadienio vakarą Rusija į Ukrainą paleido rekordinį kiekį oro atakų priemonių – 823, įskaitant 810 bepiločių, devynias sparnuotąsias raketas „Iskander-K“ ir keturias balistines raketas „Iskander-M/KN-23“, pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos. Viena iš „Iskander“ pataikė į Ukrainos vyriausybės pastatą. Nors kovinė galvutė nesprogo, kilo didžiulis gaisras. Tą pačią dieną D.Trumpas pareiškė, kad „po kelių dienų“ paskambins V.Putinui, o iždo sekretorius Scottas Bessentas tvirtino, kad JAV ketina derinti griežtesnes sankcijas su Europos Sąjunga. „Esame pasirengę didinti spaudimą Rusijai, tačiau mums reikia, kad mūsų partneriai Europoje pasektų paskui mus“, – sakė jis televizijai NBC.
„Iskander“ buvo sąmoningai nukreiptas į „Ukrainos vyriausybės širdį“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė ES ambasadorė Ukrainoje Katarina Maternova, pirmadienį apsilankiusi apgadintame pastate: „Putinas puikiai žino, ką daro.“
Karo studijų institutas (ISW) taip pat susiejo dideles Rusijos oro atakas su svarbiais geopolitiniais įvykiais, tokiais kaip D.Trumpo ir V.Putino pokalbiai telefonu ir Rusijos bei Ukrainos derybos Stambule, pažymėdamas, kad Rusijos strategai tokius smūgius laiko diplomatiniu signalu.
„Vakarų karinės pagalbos nutraukimas yra vienintelė Rusijos viltis laimėti karą“
ISW analitikai pažymi, kad tokios atakos, lydimos agresyvios retorikos, vykdomos kritiniais momentais, kai Vakarai svarsto galimybę suteikti papildomą karinę pagalbą Ukrainai arba kai diskutuojama dėl paliaubų ar taikos susitarimo. Pasak jų, tokie veiksmai turi ir kitą tikslą – nukreipti dėmesį nuo prastų Rusijos kariuomenės rezultatų mūšio lauke: „Galbūt V.Putinas mano, kad masiniai smūgiai Ukrainos miestuose ir agresyvi Rusijos retorika prieš NATO ir Rytų Europos šalis atitrauks dėmesį nuo lėto, skausmingo Rusijos veržimosi į priekį Rytų Ukrainoje.“
ISW daro išvadą: „V.Putinas ir toliau siekia nukreipti dėmesį nuo realios padėties mūšio lauke, nes Vakarų karinės pagalbos Ukrainai nutraukimas yra vienintelė reali Rusijos viltis laimėti karą.“
