Kalbėdamas baigiantis Vokietijoje surengtam Didžiojo septyneto lyderių susitikimui O.Scholzas sakė, kad jo šalis kuria „didžiausią įprastinių pajėgų kariuomenę Europoje NATO pagrindu“.
Praėjus kelioms dienoms po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario pabaigoje O.Scholzas paskelbė apie įkuriamą 100 mlrd. eurų fondą, turėsiantį sustiprinti Vokietijos gynybos pajėgumus ir likviduoti dešimtmečius trukusį finansavimo stygių.
Kancleris taip pat pažadėjo įvykdyti NATO įpareigojimus, kad bloko narės gynybai skirtų ne mažiau kaip 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto. Sąjungininkai daug metų kritikavo Berlyną, kad šis nepakankamai prisideda prie Aljanso finansavimo.
Rusijos įsiveržimas į Ukrainą sustiprino įsitikinimą, jog „turėtume išleisti daugiau pinigų gynybai“, sakė O.Scholzas.
„Kelerius ateinančius gynybai išleisime apytikriai po 70–80 mlrd. eurų per metus“, – pažymėjo jis ir pridūrė, jog reikš, kad „Vokietija yra daugiausiai į tai investuojanti šalis“.
Vasarį paskelbtas O.Scholzo pareiškimas laikomas svarbiu Berlyno politikos posūkiu, užbaigiančiu tradiciškai atsargų Vokietijos požiūrį į gynybą, paaštrintą kaltės dėl šalies vaidmens sukeliant Antrąjį pasaulinį karą jausmo.
Nuo Šaltojo karo pabaigos Vokietija nuolat mažino savo kariuomenę. 1990 metais, kai Vokietija buvo iš naujo suvienyta, jos pajėgas sudarė apie 500 tūkst. karių, o dabar jų belikę apie 200 000.
Antradienį NATO sąjungininkai pradėjo rinktis į Madride vyksiantį Aljanso aukščiausio lygio susitikimą, per kurį Jungtinės Valstijos tikriausiai paskelbs apie naujus ilgalaikius karinius dislokavimus Europoje.
