B.Obama savaitgalį išskrido į pietinę Luizianos valstiją patikrinti, kaip tarnybos pasiruošusios kovoti su naftos išsiliejimu. Baltųjų rūmų kabineto nariai susiklosčiusią padėtį vadina itin grėsminga ir tvirtina, kad administracija daro viską, kas įmanoma.
Prezidentas sraigtasparniu apskrido 24 kilometrų maršrutą virš pajūrio šlapynių ir estuarijų, tačiau dėl stipraus vėjo orlaivis negalėjo nuskristi prie maždaug 50 kilometrų skersmens naftos dėmės, kurią kasdien papildo iš pažeisto gręžinio išsiveržiantys maždaug 795 tūkst. litrų naftos.
Ši avarija kelia pavojų ne vien aplinkai, bet ir tame regione klestinčiam žvejybos sektoriui, kurį B.Obama vadino regiono ekonominio gyvenimo pulsu.
Kol kas nėra beveik jokių galimybių artimiausiu laiku sustabdyti naftos srauto, kuris taip pat nešamas gretimos Misisipės valstijos link ir toliau į rytus, Floridos pusiasalio pakrančių link. B.Obama sakė, kad naftos dėmė buvo už 15 kilometrų nuo šiaurės rytinių Luizianos krantų.
Gyvenantys ir dirbantys tame regione suvokia neišvengsiantys šios nelaimės ekonominių padarinių žvejybai ir turizmu. Prie vieno motelio Butvilyje, esančio netoli Luizianos 23-iosios automagistralės, buvo pastatytas didelis fanerinis stendas su desperatišku užrašu „Obama, siųsk pagalbą!!!“
Britų naftos kompanijos „British Petroleum“ (BP), kuriai priklauso gręžinys, padalinio Amerikoje viceprezidentas Lamaras McKay iškėlė netvirtą viltį, kad naftos išsiliejimas gali būti greičiau sustabdytas, jeigu per artimiausias 6–8 dienas pavyktų nuleisti ant pusantro kilometro gylyje esančios gręžinio angos skubiai pagamintą kupolą, kuriame besikaupianti nafta būtų pumpuojama į paviršių.
Tokia procedūra būdavo naudojama kai kuriais naftos prasiveržimo atvejais, tačiau niekada nebuvo išbandyta tokiame dideliame gylyje.
Besiveržianti nafta gali sukelti ne vien ekologinę katastrofą, bet ir išprovokuoti galimus politinius neramumus, jeigu visuomenė neigiamai įvertintų B.Obamos administracijos pastangas likviduoti avarijos padarinius.
2005 metais ankstesnio JAV prezidento George'o W.Busho įvaizdis smarkiai nukentėjo dėl nepakankamos reakcijos į Meksikos įlankos regioną nuniokojusį Katrinos uraganą. Tąsyk atrodė, kad prezidentas atsiribojo nuo gyventojų patiriamų kančių, o šalies vadovas nebeatgavo populiarumo iki pat kadencijos pabaigos.
Tyrėjai šiuo metu aiškinasi balandžio 20 dieną BP naftos gavybos platformą nuskandinusio sprogimo priežastis.
Priklausomai nuo šio tyrimo išvadų gali būti iškelta klausimų, ar pakankamos federalinio reguliavimo priemonės, reglamentuojančios iš ypač didelio gylio naftą siurbiančių platformų veiklą, taip pat ar Vyriausybė reikalauja, kad būtų naudojamos geriausios įmanomos priemonės, turinčios automatiškai uždaryti tokius gręžinius prasiveržus naftai.
B.Obama pažadėjo, kad jo administracija padarys viską, kas įmanoma, kad sumažintų šios nelaimės padarinius, taip pat reikalaus BP padalinio Amerikoje padengti visus avarijos likvidavimo kaštus.
Pirminiais vertinimais, naftos dėmės slenkančios į rytinę JAV pakrantę, išsiliejimo padariniai gali atsieiti BP daugiau nei 4,6 mlrd. dolerių.
„Jūsų vyriausybė darys viską, kas įmanoma, ir tiek laiko, kiek reikės, kad sustabdytų šią krizę“, – sakė jis.
„BP atsakinga už šį (naftos) nutekėjimą. BP apmokės šią sąskaitą“, – B.Obama sakė per trumpą spaudos konferenciją Pakrančių tarnybos būstinėje Veniso mieste, kuriame įsikūrė šios nelaimės padarinių likvidavimo štabas. Prezidentas davė interviu televizijai per smarkią liūtį, o vanduo tekėjo nuo jo veido.
B.Obama taip pat sustojo pasikalbėti su šešiais vietos žvejais ir sakė, kad pirmiausiai bus ieškoma būdų, „kaip mums užkišti tą skylę“, taip pat kad bus skiriamas didelis dėmesys estuarijų apsaugai.
„Padarysime viską, kas mūsų galioje, kad apsaugotume mūsų gamtinius išteklius, kompensuotume patyrusiems žalą, atstatytume tai, kad buvo pažeista ir padėtume šiam regionui ištverti, kaip buvo daugelį kartų anksčiau“, – pabrėžė šalies vadovas.
Iš nuskendusio gręžimo įrenginio gręžinių į Meksikos įlankos vandenis išsilieja galbūt 100 tūkst. barelių naftos per dieną. Tokius duomenis paskelbė specialistai, radę daugiau vietų, iš kur teka nafta.
Tai 20 kartų daugiau nei anksčiau skelbti duomenys, pagal kuriuos į jūrą kasdien patenka maždaug 5 tūkst. barelių naftos. Daugiau kaip 1,5 tūkst. kvadratinių kilometrų naftos dėmė jau pasiekė Misisipės deltą.
Atvykęs į Naująjį Orleaną prezidentas atsisakė kelionės sraigtasparniu dėl tornadų pavojaus ir išvažiavo į Venise esantį koordinavimo štabą, kuriame dirbantys vyriausybės ir BP pareigūnai rūpinasi, kad naftos dėmė nepridarytų daugiau žalos.
JAV teritorinio saugumo sekretorė Janet Napolitano sakė, kad bet kokie BP naftos gavybos platformos avarijos ir Uragano „Katrina“ sugretinimai yra „visiškai klaidingas apibūdinimas“ ir kad vyriausybė iš pat pradžių mobilizavo „visus esančius denyje“.
Administracijos pareigūnai stengėsi išaiškinti, kad kovo pabaigoje B.Obamos priimtas sprendimas išplėsti jūrinių naftos telkinių žvalgymą gali būti pakeistas dėl pastarosios avarijos ir kad naujos griežtesnės saugumo taisyklės neabejotinai bus įtrauktos į gręžinių eksploatavimo sutartis.
Gręžinys, iš kurio nafta teka į jūrą, yra Meksikos įlankoje 1 525 metrų gylyje, už 64 kilometrų į pietryčius nuo Misisipės upės žiočių.
Dėl avarijos naftos platformoje Meksikos įlankoje uždrausta žvejoti. Kaip pranešė JAV nacionalinės vandenynų ir atmosferos tyrimų valdybos atstovai, draudimas taikomas teritorijoms, kur yra naftos dėmė, nes žuvys iš ten gali būti kenksmingos sveikatai. Draudimas žvejoti pritaikytas nedelsiant ir truks ne mažiau kaip 10 dienų.
