„JAV prezidentas mus patikino, kad vis dar esame dalis euroatlantinės sferos“, – sakė premjeras Janas Fischeris žurnalistams Prahoje pasibaigus B.Obamos susitikimui su vienuolikos Vidurio ir Rytų Europos valstybių vadovais.
JAV prezidentas vakarieniavo su Lietuvos, Latvijos, Estijos, Bulgarijos, Kroatijos, Čekijos, Vengrijos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos ir Slovėnijos, kurios visos priklauso NATO, lyderiais. B.Obama sakė, kad visų šių valstybių narystė Šiaurės Atlanto aljanse „sukūrė atmosferą, kai puoselėjamos bendros vertybės ir prisiimama atsakomybė jas įgyvendinti bei ginti“, pridūrė J.Fischeris.
Dalykinė vakarienė buvo surengta praėjus kelioms valandoms po to, kai B.Obama ir Rusijos prezidentas Dmitrijus Medevdevas pasirašė svarbų susitarimą, pagal kurį bus smarkiai sumažintas abiejų šalių branduolinis arsenalas.
Ši sutartis yra centrinis B.Obamos pastangų kurti pasaulį be branduolinių ginklų ir „perkrauti“ santykius su Rusija elementas. Šios pastangos buvo viena priežasčių, paskatinusių prieštaringai vertinamą sprendimą praėjusiais metais skirti JAV prezidentui Nobelio taikos premiją.
JAV prezidentas mus patikino, kad vis dar esame dalis euroatlantinės sferos, – sakė J.Fischeris.„Prezidentas taip pat sakė, jog būtina mūsų santykius su Rusija kurti vadovaujantis abipusio pasitikėjimo ir absoliutaus skaidrumo principais“, – sakė Čekijos premjeras.
Nuo komunizmo žlugimo laikų šio regiono valstybės itin jautriai reaguoja į bet kokias užuominas apie augančią Rusijos įtaką.
Tokie būgštavimai sustiprėjo pernai rugsėjį, kai B.Obama paskelbė atsisakantis savo pirmtako George'o W.Busho planų dislokuoti priešraketinės gynybos (PRG) skydo elementus Čekijoje ir Lenkijoje.
Šiems planams įnirtingai priešinosi Rusija, kuri tvirtino, kad tokios sistemos įkurdinimas jos pašonėje keltų grėsmę šalies branduoliniam arsenalui.
Šis žingsnis ypač nuvylė čekų dešiniųjų pažiūrų politikus, visuomet deklaravusius lojalumą Vašingtonui. Jie pasijuto išduoti, nes B.Obamos administracija atsisakė ketinimų Čekijoje pastatyti radiolokatorių stotį ir nusprendė kurti mobilesnę PRG sistemą, dislokuoti jos elementus Lenkijoje.
Kita vertus, kaip pabrėžia ekspertai, dėl šio žingsnio Praha galiausiai buvo pasirinkta kaip tinkamiausia vieta pasirašyti istorinę branduolinio nusiginklavimo sutartį.
J.Fischeris sakė, kad ketvirtadienio susitikime apie priešraketinę gynybą buvo kalbėta „labai trumpai“.
Susitikimo dalyviai „pareiškė suinteresuotumą, kad būtų kuriami efektyvūs ir absoliučiai skaidrūs santykiai su Rusija“, pridūrė J.Fischeris.
Baltųjų rūmų pareigūnai pabrėžė, kad Vašingtono santykiai su Maskva ir jo ryšiai su Vidurio ir Rytų Europa neturėtų būti vertinami taip, tarsi laimėti galėtų tik vienas iš partnerių.
„Toks požiūris, kad jei mes dirbame su Rusija, dėl to kenčia mūsų sąjungininkės, tokios kaip Čekija, yra absoliučiai absurdiškas“, – Prahoje sakė aukštas B.Obamos patarėjas Rusijos klausimais Michaelas McFaulas.
Baltieji rūmai savo pareiškime pabrėžė teigiamą šiltesnių JAV ir Rusijos santykių aspektą vienuolikai regiono šalių ir nurodė, kad lyderiai „išreiškė nuomonę, jog ryšių tarp Vašingtono ir Maskvos pagerėjimas sumažino įtampą ir atvėrė naujas galimybes joms pačioms pagerinti santykius su Rusija“.
Vakarienė, kurios metu aptarta ir NATO misija Afganistane, buvo surengta JAV ambasadoriaus Prahoje rezidencijoje. 2009 metų sausį iš JAV ambasadoriaus Čekijoje pareigų pasitraukus Richardui Graberiui B.Obamos administracija iki šiol nepaskyrė naujo pasiuntinio.
Čekijos užsienio reikalų ministerija paskelbė pareiškimą, kuriame nurodė, kad JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton ketvirtadienį Prahoje susitiko su Čekijos diplomatijos vadovu Janu Kohoutu ir pažadėjo „artimiausiomis savaitėmis“ skirti naują ambasadorių.
B.Obama į Prahą atvyko ketvirtadienio rytą. Iš pradžių jis surengė susitikimą su D.Medvedevu, po kurio buvo pasirašyta branduolinių arsenalų mažinimo sutartis, o po šios ceremonijos B.Obama papietavo drauge su Rusijos vadovu ir Čekijos prezidentu Vaclavu Klausu.
V.Klausas prieš vakarienę sakė tikintis Jungtinių Valstijų patikinimais. „Prezidentas B.Obama nori – dėl šios priežasties jis pakvietė mūsų kaimynes Vidurio ir Rytų Europoje – įtikinti jas, kad tai (priešraketinės gynybos skydo atsisakymas) nėra signalas, jog Amerika ima pamiršti šią pasaulio dalį“, – sakė jis.
„Būtent tokius sakinius jis pasakė ir aš neturiu priežasties juo netikėti“, – pridūrė Čekijos prezidentas.
Penktadienį B.Obama surengs susitikimą su V.Klausu ir J.Fischeriu, o paskui išvyks į Vašingtoną.
D.Medvedevas iš Prahos išvyko ketvirtadienį popiet.
