Dvi dienas vykusių susitikimų metu naujasis Amerikos lyderis ir Rusijos vadovas Dmitrijus Medvedevas pasirašė virtinę svarbių dokumentų, įskaitant susitarimą mažinti šalių branduolinį arsenalą ir sutartį dėl amerikiečių karių tranzito per Rusiją į Afganistaną.
Jie taip pat sutarė, kad šalys glaudžiai bendradarbiaus analizuodamos naujas raketų grėsmes, kurios, kaip teigia JAV, yra pagrindinė priežastis, skatinanti Vašingtoną galvoti apie naujas priešraketinės gynybos sistemas Europoje, ir pasisakė už tai, kad abi valstybės plėtotų prekybos ir ekonomikos ryšius.
Visi ekspertai pripažįsta susitarimų ir deklaracijų, kurie buvo paskelbti per B.Obamos dviejų dienų vizitą Maskvoje, svarbą, tačiau pabrėžia, kad tikrasis darbas, turintis sugrąžinti smarkiai pašlijusius Amerikos ir Rusijos santykius į normalias vėžes, tik prasidėjo.
Šio darbo pradžią patvirtina ir naujas per diskusijas su Maskva pasirinktas Vašingtono tonas, kuris gerokai skiriasi nuo B.Obamos pirmtako George'o W.Busho. Abi šalys viliasi, kad jis padės vėliau pasiekti svarbesnius persilaužimus.
Iki šiol B.Obamai stengiantis užmegzti Jungtinių Valstijų santykius su Rusija buvo „akcentuojamas stilius, tonas“, sakė Maskvos Carnegie centro direktoriaus pavaduotojas Samas Greene'as.
„Tačiau jie taip pat svarbūs. Jei šis procesas nepraras pagreičio, politikams abiejų šalių sostinėse turi būti aišku, kad prezidentai į šį procesą investuoja daug savo pačių politinio kapitalo“, – sakė jis.
S.Greene'o nuomone, darbas, kurį, pasak B.Obamos, pasirengusi atlikti jo administracija dėl santykių su Rusija, iš esmės reiškia ne dvišalių santykių „perkrovimą“, o „ryšių, kurių paprasčiausiai nebuvo, užmezgimą“.
Priešingai nei per ankstesnius neformalius Billo Clintono ir Boriso Jelcino pokalbius ar įtampos paženklintus G.W.Busho ir Vladimiro Putino susitikimus, diskutuojant prezidentams B.Obamai ir D.Medvedevui vyravo draugiška, rami ir dalykiška atmosfera.
Tai, pasak analitikų, kol kas ir yra išliaupsintas JAV ir Rusijos santykių „perkrovimas“.
„Netgi simboliškas įtampos sumažinimas nėra blogai“, – sakė Maskvoje anglų kalba leidžiamo žurnalo „Russia in Global Politics“ redaktorius Fiodoras Lukjanovas.
Stilius visiškai pasikeitė nuo praėjusio rudens, kai Rusijos ir JAV santykiai pablogėjo taip, kaip nėra buvę nuo tada, kai Ronaldas Reaganas devintojo dešimtmečio pradžioje tapo Baltųjų rūmų šeimininku.
Ir S.Greene'as, ir F.Lukjanovas pritarė nuomonei, kad realūs B.Obamos susitikimo su D.Medvedevu rezultatai, nors yra svarbūs, savo mastu ir pobūdžiu iš esmės yra gana riboti ir nėra kažkokios drąsios iniciatyvos, kurioms vėliau galėtų atverti kelią pagerėję JAV ir Rusijos santykiai.
„Tai nėra revoliucingas sumažinimas“, – sakė F.Lukjanovas apie pirmadienį D.Medvedevo ir B.Obamos duotą pažadą sumažinti abiejų šalių strateginę puolamąją ginkluotę.
Prezidentų paskelbtoje deklaracijoje abi šalys pasižada per septynerius metus savo branduolinę ginkluotę sumažinti iki 1500–1675 branduolinių galvučių, o balistinių raketų nešėjų skaičių – iki 500–1100 vienetų.
Šis susitarimas negali būti laikomas B.Obamos „dvišalių santykių perkrovimo“ dalimi, nes jį inicijavo pirmtakas G.W.Bushas, kuris pernai gruodį baigdamas savo kadenciją paragino sudaryti naują sutartį, kuri pakeistų šių metų pabaigoje baigiančią galioti Strateginės ginkluotės mažinimo sutartį (START).
Dėl Amerikos plano dislokuoti priešraketinės gynybos skydą Rytų Europoje, kuris yra viena opiausių problemų, temdančių Maskvos ir Vašingtono santykius, B.Obama vizito metu nepateikė jokių užuominų, jog galėtų atsisakyti šių ketinimų, kaip reikalauja Rusija. D.Medvedevas savo ruožtu neparodė, jog galėtų atsisakyti šio savo reikalavimo.
Nors dėl šio klausimo sprendimo nebuvo pasistūmėta nė per žingsnį, B.Obama Rusijos būgštavimus dėl šio plano pavadino teisėtais, o D.Medvedevas džiaugėsi, kad JAV pagaliau pasirengusios atsižvelgti į Maskvos nerimą, ir pavadino tai svarbiu žingsniu į priekį.
„Prezidentai aptarė, ką jie gali ir turi aptarti... bet nepalietė opiausių temų, tokių kaip demokratija Rusijoje“, – sakė JAV ir Kanados instituto Rusijoje direktoriaus pavaduotojas Viktoras Kremeniukas.
„Prezidentai rado bendrą kalbą, – sakė jis ir pridūrė: – Kol kas anksti kalbėti, ar šis abipusis supratimas truks ilgiau ir ar bus reali pažanga.“
