Sekite 15min Google
Rugpjūčio viduryje neatlygintinos įplaukos sudarė 383,69 mlrd. rublių, paskelbė laikraštis „Vedomosti“, remdamasi „Elektroninio biudžeto“ duomenimis.
Tuo tarpu iki kovo mėnesį įvykusio V.Putino susitikimo su verslo atstovais, kurio metu, remiantis „The Bell“ šaltinių duomenimis, jis ir pasiūlė verslininkams prisidėti prie šalies biudžeto papildymo, nevalstybinių organizacijų įnašai į iždą sudarė 15,6 mlrd. rublių.
Per kitą mėnesį aukų suma išaugo 10 kartų – iki 159,7 mlrd. rublių. Gegužę ji padidėjo 45,5 proc., birželį – 27 proc., o liepą ir pirmą rugpjūčio pusę – dar 30 proc.
„Tai, kad Rusijos verslas padeda biudžetui, yra faktas“, – pabrėžė Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjungos vadovas Aleksandras Šochinas, kurį cituoja žurnalas „Ekspert“.
Tuo pačiu jis atkreipė dėmesį, kad nėra kalbama apie konkrečių sumų pervedimą, o pati pagalba yra išimtinai „savanoriško“ pobūdžio.
Vis dėlto žurnalo „Ekspertas“ šaltiniai pranešė, kad vyriausybė iki metų pabaigos tikisi gauti apie 300 mlrd. rublių „savanoriškų“ įnašų iš verslininkų. A.Šochinas taip pat pažymėjo, kad verslo atstovai pervedė lėšas ne tik iš korporacinių, bet ir iš šeimos fondų.
„Svarbiausia verslui – kad savanoriškos aukos nebūtų susijusios su fiskalinės naštos didinimu. Ne ta prasme, kad verslas bando išsipirkti, bet turi būti išlaikyta interesų pusiausvyra tarp įmonių galimybių ir biudžeto rėmimo“, – pažymėjo jis.
A.Šochino teigimu, „savanoriškų“ įnašų tema susitikime tarp V.Putino ir verslo atstovų buvo aptariama kartu su kitais biudžeto deficito padengimo mechanizmais. Buvo svarstomas mokestis už praėjusių metų nepagrįstą pelną (windfall tax), tačiau, kaip pažymėjo jis, sąlygų tokiam mokesčiui įvesti nėra, nes daugelis įmonių „patiria nuostolius“.
Kaip rašo „The Moscow Times“, Rusijos federalinio biudžeto deficitas sausio–liepos mėnesiais pasiekė 6,455 trilijonų rublių (apie 64,8 mlrd. eurų). Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, šis rodiklis padidėjo 1,4 karto ir jau beveik dvigubai viršija visų einamųjų metų planą.
-
Karas Ukrainoje. Britanija kirto Rusijai atgal: neabejokit mūsų ryžtu
-
Rekordinis smūgis: Ukraina paleido į Maskvą 637 dronus
-
Londonas sulaukė perspėjimo iš Maskvos: „Sumokėsite“
-
Rusija paleido raketas į Charkivą: žuvo 10 žmonių
-
13 smūgių per savaitę: Rusija smarkiai apgadino Ukrainos energetikos objektus
Nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios Rusijos biudžetas karui skyrė beveik 50 trilijonų rublių. Siekdama padengti išlaidas kariuomenei ir ginklų gamybai, vyriausybė išleido tris ketvirtadalius Nacionalinio gerovės fondo laisvųjų lėšų, įvedė eksporto ir valiutos keitimo mokesčius, padidino gamtinių išteklių gavybos mokestį, konfiskavo privačių asmenų turto už 4 trilijonus rublių.
2025 m. taip pat buvo padidintas pelno mokestis ir pajamų mokestis turtingiems piliečiams, o 2026 m. – PVM ir smulkiojo verslo mokesčiai.