Laikraštis „Asahi Shimbun“ apklausė vietos valdžios institucijas ir išsiaiškino, kur buvo investuota apie 200 milijardų jenų (per 5 mlrd. Lt), kuriuos Tokijas buvo atidėjęs ekonomikos atgaivinimui po nelaimės.
Skelbiama, kad 38 prefektūros nepateko į stichijos nusiaubtą teritoriją, net 97 proc. įdarbintų asmenų, kurie dirbo su cunamio padarinių likvidavimui skirtomis lėšomis, nebuvo iš nelaimės zonos.
Kagošimos prefektūroje, kuri yra daugiau kaip 1 200 km nuo suniokoto Išinomaki miesto, trys milijonai jenų (apie 80 tūkst. Lt) buvo skirta jūros vėžlių apsaugai ir stebėjimui. Skaičiuoti jūros gyvūnus buvo įdarbinta dešimt asmenų.
„Mes tiesiog skaičiavome vėžlius, mūsų nebuvo prašoma nugabenti jų kiaušinius į saugesnes vietas ar imtis kitų darbų. Tai net nebuvo jūros vėžliai, kurie nukentėjo nuo stichijos“, – cituojamas vienas iš darbuotojų.
Gerovės ministerija pirmadienį gynėsi dėl išleistų pinigų, sakydama, jog lėšos išleistos geriems tikslams.
„Tie, kurie nukentėjo nuo stichijos, tuo metu, kai pramonė buvo sutrikdyta, pasklido visoje šalyje“, – teigia ministerijos atstovai.
2011 metų pavasarį šiaurinei šalies daliai smogęs cunamis pražudė 18 tūkstančių žmonių. Nusiaubtos ištisos pakrantės, o šimtai tūkstančių žmonių tapo benamiais, Fukušimos atominėje jėgainėje buvo sutrikdytas darbas, ėmė sklisti radiacija.
