Sekite 15min Google
Vien į „Standard Chartered“ sąskaitas Honkonge nuo 2024 m. pabaigos iki 2025 m. rugpjūčio iš su A7 susijusių struktūrų įplaukė 1,1 mlrd. dolerių. Į DBS banką Honkonge buvo pervesta 273 mln. dolerių, „Citigroup“ klientai gavo 74 mln., o „Deutsche Bank“ – apie 18 mln. „First Abu Dhabi Bank“ banke A7 atidarė sąskaitas 17 struktūrų, iš kurių buvo atlikta daugiau nei 1,8 mlrd. dolerių išeinančių mokėjimų. Tinklo struktūros taip pat atidarė sąskaitas „JPMorgan Chase“ ir DBS bankuose.
FT rado mokėjimų daugiau kaip 100 A7 fiktyvių įmonių patvirtinimus. Dokumentuose teigiama, kad egzistuoja dar mažiausiai 100 tokių struktūrų, įskaitant 61 JAE, 87 Honkonge, 16 Kirgizijoje ir 14 Indonezijoje. Šiek tiek daugiau nei pusė atsekamų pinigų srautų galiausiai patekdavo į sąskaitas Kinijos bankuose.
Kaip klastojo dokumentus: slėpė kirilicą
Siekiant išlaikyti bankų atitikties reikalavimus, A7 pradėjo masinę dokumentų klastojimo veiklą, rašo FT. Įmonė turėjo tūkstančius įmonių antspaudų – tiek suklastotų, tiek nukopijuotų iš tikrų dokumentų, kurių savininkai apie tai nežinojo. Darbuotojams buvo nurodyta pakeisti sankcijų taikymo prekių muitinės kodus į panašius kodus, priskiriamus produktams, kuriems apribojimai netaikomi, ir pašalinti iš dokumentų „rusiškus pėdsakus“, įskaitant tekstą kirilica.
Vienu atveju 2025 m. vasario mėn. A7 atliko 3,6 mln. juanių (510 tūkst. dolerių) mokėjimą už 500 naktinio matymo prietaisų, skirtų Rusijos klientui. Bankui buvo parengti dokumentai apie grūdinto stiklo pirkimą; darbuotojai svarstė, ar vietoj to nenurodyti batų, tačiau nusprendė palikti „stiklą“, kad dokumentai atitiktų ankstesnius mokėjimus.
„Standard Chartered“ įtarė, kad kažkas ne taip 2025 m. vasario mėn., po to buvo uždarytos A7 gavėjų sąskaitos. Tinklas ėmė aktyviau vykdyti mokėjimus per JAE. „First Abu Dhabi Bank“ pranešė FT, kad visos nustatytos su A7 susijusios sąskaitos jau uždarytos. „Standard Chartered“, „Citigroup“, „JPMorgan“ ir „Deutsche Bank“ pareiškė, kad laikosi pinigų plovimo prevencijos reikalavimų.
Pats A7 veikimo mechanizmas buvo žinomas jau anksčiau. Balandžio mėnesį portalas „Projekt“ rašė, kad tarp A7 klientų yra mažiausiai 25 Rusijos įmonės, kurioms taikomos JAV ir ES sankcijos, įskaitant penkis karinių dronų gamintojus ir tiekėjus.
Birželio mėnesį „Open Source Centre“ (OSC) nustatė, kad, nepaisant viešai akcentuojamo kriptovaliutų naudojimo, A7 didžiąja dalimi priklauso nuo įprastos korespondentinės bankininkystės, naudoja tarpininkaujančias įmones ir suklastotas sąskaitas faktūras. Remiantis OSC duomenimis, iki 2025 m. liepos per sistemą buvo apdorota vekselių už maždaug 25 mlrd. dolerių, o mokėjimai pasiekė tiekėjus daugiau nei 80 jurisdikcijose, primena portalas „Agentstvo“.
A7 palaiko Rusijos valdžia
A7 naudojasi viešu Rusijos valdžios institucijų palaikymu. 2025 m. rugsėjį Ilanas Šoras ir valstybinio PSB vadovas Piotras Fradkovas pristatė sistemą Vladimirui Putinui. Tuomet Šoras pareiškė, kad per dešimt mėnesių A7 atliko operacijų už daugiau nei 7,5 trilijono rublių. Šių metų rugsėjį V. Putinas ir Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi jau aptarė su P. Fradkovu „Rusijos ir Indijos mokėjimo sistemą“ prie A7 stendo Naujajame Delyje.
A7 yra įtraukta į Jungtinės Karalystės, ES ir JAV sankcijų sąrašą. Jungtinė Karalystė įtraukė šią bendrovę į sankcijų sąrašą 2025 m. gegužę. Liepos mėnesį sankcijas įvedė ES, susiedama A7 su bandymais daryti įtaką 2024 m. prezidento rinkimams Moldovoje ir referendumui dėl šalies įstojimo į Europos Sąjungą.
Rugpjūtį sankcijas A7 įvedė JAV, pareikšdamos, kad įmonė teikė paramą sankcijoms priskirtai kriptovaliutų biržai „Garantex“; tuo pačiu metu apribojimai buvo įvesti ir jos įpėdinei „Grinex“, taip pat kelioms susijusioms struktūroms.
