Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 balandžio 23d. 20:57

Pajėgas sutelkusi Rusija pademonstravo galią ir išbandė Joe Bideno administraciją

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu
„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr. / Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu

Įtampa slūgsta: okupuotame Kryme apsilankęs Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu paskelbė, kad pajėgos bus patrauktos nuo pietinių šalies sienų. Politologai sako, kad Kremlius pademonstravo galią, įspėjo Kijevą nesiimti veiksmų Kryme bei Donbase ir išbandė Joe Bideno administraciją. O ar šis pajėgų patraukimas nėra Vakarų nuolaidų rezultatas, paaiškės artimiausiu metu.

Sutelkusi pajėgas prie Ukrainos, Rusija pademonstravo galią, sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSMPI) dėstytojas Laurynas Jonavičius.

„Parodė, kad jeigu Ukraina imsis kokių nors veiksmų Krymo, Donbaso, Rusijos interesų Ukrainoje atžvilgiu, pavyzdžiui, uždarinės kanalus, Rusija reaguos griežtai“, – teigė politologas.

Rusijos gynybos ministerija penktadienį skelbia jau pradėjusi išvedinėti pajėgas iš Krymo. Tačiau užsienių reikalų ministras Gabrielius Landsbergis penktadienį sakė, kad pirmieji ženklai yra tik politiniai, laukiama realių atsitraukimo veiksmų.

JAV taip pat pareiškė „išgirdusios žodžius“ dėl pajėgų patraukimo, bet sakė laukiančios veiksmų.

Karo analitikas Michaelas Kofmanas rašo, kad situacija taps aiškesnė per ateinančias dvi savaites.

„Jei Rusija iš tiesų pradės perskirstyti pajėgas, tuomet teisinga visa tai interpretuoti kaip jėgos demonstravimą. Tačiau panašu, kad kai kurie (karinių pajėgų – red. past.) elementai išliks. Kiek, kur ir kiek ilgai – tai yra svarbūs klausimai“, – tviteryje rašo M.Kofmanas.

Rusijai pradėjus telkti pajėgas prie Ukrainos sienos ir okupuotame Kryme, JAV prezidentas Joe Bidenas, anksčiau pavadinęs Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną žudiku, pakvietė jį susitikti neutralioje šalyje.

L.Jonavičius sako, kad visos pusės galimą susitikimą pateikia kaip savo laimėjimą, tačiau jo turinys kol kas lieka neaiškus.

„Gali jį traktuoti kaip silpnumo ženklą, kad nusileidi Rusijos reikalavimams. Tačiau jei tame susitikime rusams bus aiškiai pasakyta, kad yra raudonos linijos ir kad Vakarai yra pasirengę daryti viską, kad apgintų savo interesus, klausimas, kas laimės“, – teigė politologas.

Pajėgų telkimas parodė Vakarams, kad nedraugiška retorika ir čia vykdoma eskalacija turi savo kainą, mano Carnegie Maskvos centro analitikas Aleksandras Baunovas.

„Ši kaina yra realaus konflikto, kurio niekas nenori, grėsmė. Kremliaus žodžiai buvo išgirsti“, – A.Baunovas sakė „Financial Times“.

Naudos yra ir Ukrainai

VU TSPMI dėstytojas, politologas Nerijus Maliukevičius siūlo pajėgų telkimą interpretuoti ne tik per Ukrainos prizmę. Kremliui svarbu galią demonstruoti ir vidinei auditorijai, nes tai nukreipia dėmesį nuo vidinių iššūkių, susijusių su kalinamu ir bado streiką paskelbusiu Aleksejumi Navalnu.

Pasak politologo, vienas svarbiausių Kremliaus strategijos tikslų – J.Bideno administracijos išbandymas, įtampos santykiuose su Europa kėlimas. O dabar reikia laukti tam tikrų signalų, rodančių, ar J.Bidenas išbandymą išlaikė.

„Ar pajėgų patraukimas yra savotiškų nuolaidų iš Vakarų rezultatas, ar visgi suprasta, kad nieko daugiau nebegalima pasiekti keliant tokią įtampą, pamatysime šiomis dienomis. <...> Kol kas Bideno administracijos pozicija yra gana subalansuota“, – 15min sakė N.Maliukevičius.

J.Bidenui sušvelninus retoriką ir pakvietus V.Putiną susitikti, po kelių dienų JAV skyrė sankcijas Rusijai dėl kišimosi į rinkimus ir kibernetinės atakos prieš Jungtines Valstijas, nurodė iš šalies išvykti 10 šnipinėjimu įtariamų rusų diplomatų. Tą pačią dieną J.Bidenas pareiškė, kad atėjo metas „deeskaluoti“ situaciją.

L.Jonavičius tikina, kad apie J.Bideno politiką Rusijai išvadas daryti kol kas pernelyg anksti.

„Bideno administracijos žodžiai kol kas, vertinant iš Lietuvos pozicijų, yra teisingi ir geri. Kita vertus, siūlymas kalbėtis su Rusija Lietuvoje vertinamas ne tik pozityviai. Bideno administracija dar tik formuojasi“, – sakė jis.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Laurynas Jonavičius
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Laurynas Jonavičius

Šiame etape, panašu, krizė turėjo teigiamų padarinių ir Ukrainai, rašo analitinio centro „Atlantic Council“ Ukrainos tinklaraščio redaktorius Peteris Dickinsonas. Esą prezidentas Volodymyras Zelenskis turėjo progų gerai pasirodyti vidaus politikoje, susitiko su Prancūzijos ir Turkijos vadovais, Ukraina „sulaukė padrąsinančio tarptautinio atsako į Rusijos žvanginimą ginklais“.

Tačiau L.Jonavičius didesnio Vakarų dėmesio Ukrainai stipriu laimėjimu nelaiko.

„Susidomėjimas nuolat padidėja ir sumažėja, problema ta, kad nėra lemiamų sprendimų dėl narystės (NATO – red. past.) perspektyvos suteikimo.

Tai – Vakarų problema, tačiau svarbus ir Ukrainos veiksnys. Jie patys viduje turi daug problemų, be to, jas kelia ne tik Rusija, nors ji daro labai didelę įtaką“, – mano politologas.

Rusija Ukrainos Krymo pusiasalį okupavo 2014-aisiais. Nuo tų metų pavasario Kijevo pajėgos Rytų Ukrainoje kovoja su Rusijos remiamais separatistais. Konfliktas nusinešė jau per 13 tūkst. gyvybių.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Komentarai: 30
Temos: 2 Rusija Ukraina

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

Mėgaukis šiandien

Laimė jaustis saugiai

Talentingi vaikai

Video

13:00
05:27
13:56

Esports namai

Sveikos ir gražios kojos

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min