D.Trumpas Bendriją išskirtiniame interviu pavadino „nuostabia“ ir pridūrė, kad „visiškai pasisako už ją“. Tiesa, dėl „Brexit“ – britų sprendimo trauktis iš ES – nenusileido.
„Aš labai gerai sutariu su ES, bet maniau, kad Jungtinė Karalystė pasitrauks, ir buvau teisus. ES – aš visiškai pasisakau už ją. Manau, kad nuostabu, jei jie laimingi. Jei jie laimingi, aš palaikau ES“, – kalbėjo JAV prezidentas.
Anksčiau D.Trumpas nevengdavo aršiai kritikuoti 28 šalių bloko. Jis yra pavadinęs Bendriją „mechanizmu Vokietijai“ ir skelbęs, kad ES paliks daugiau valstybių narių.
„Pažiūri į Europos Sąjungą ir tai Vokietija. Tai mechanizmas Vokietijai. Būtent todėl maniau, kad Jungtinė Karalystė pasielgė protingai pasitraukdama“, – dar šių metų sausį tvirtino JAV prezidentas.
Pagrindinis Baltųjų rūmų strategas ir artimas D.Trumpo patarėjas Stephenas Bannonas taip pat laikomas aršiu euroskeptiku.
Skelbiama, kad vienam Vokietijos diplomatui jis neseniai pareiškė, jog ES koncepcija turi trūkumų, o Vašingtonui daug mielesni dvišaliai santykiai.
D.Trumpas: „ES – aš visiškai pasisakau už ją. Manau, kad nuostabu, jei jie laimingi. Jei jie laimingi, aš palaikau ES.“
Vis dėlto JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as, kuris praėjusią savaitę viešėjo Europoje, bandė švelninti toną. Jis Senajame žemyne teigė, kad kartu su prezidentu tikisi „pagilinti politinį ir ekonominį bendradarbiavimą su ES“.
Pačioje Bendrijoje nerimo dėl D.Trumpo pozicijų nestinga. Buvęs Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas, dabar vedantis Vokietijos socialdemokratus į rinkimus, D.Trumpo pergalę JAV prezidento rinkimuose pavadino „labai sudėtinga akimirka“ Europai.
Branduolinis arsenalas
Ilgame interviu „Reuters“ D.Trumpas palietė daugybę temų – jis teigė norintis didinti JAV branduolinį arsenalą, kalbėjo apie Šiaurės Korėjos grėsmę ir kaip ją galėtų „labai lengvai“ neutralizuoti Kinija.
Jis taip pat pirmą kartą aiškiai išreiškė pritarimą dviejų valstybių sprendiniui Izraelio ir palestiniečių konflikte bei pakartojo, kad NATO sąjungininkai turi daugiau investuoti į Aljansą: „Jie skolingi daug pinigų.“
D.Trumpui buvo primintas jo pasisakymas „Twitter“ gruodį, kuriame jis rašė, kad JAV turi gerokai sustiprinti ir išplėsti savo branduolinius pajėgumus, „kol ateis laikas, kai pasaulis susiprotės dėl branduolinių ginklų“.
Interviu prezidentas paaiškino norintis matyti pasaulį be branduolinių ginklų, tačiau išreiškė susirūpinimą, kad JAV „atsiliko kalbant apie tokių ginklų pajėgumus“.
„Tikrai norėčiau, kad niekas neturėtų tų ginklų, bet mes niekada neatsiliksime nuo bet kurios kitos valstybės, net draugiškos, pagal branduolinę galią. Būtų nuostabu, jei nė viena valstybė neturėtų atominių bombų, bet jei jos turės, mes būsime viršūnėje“, – kalbėjo D.Trumpas.
Organizacijos „Ploughshares Fund“ duomenimis, Rusija turi 7 tūkst. branduolinių galvučių, o JAV – 6,8 tūkst.
Organizacijos „Ploughshares Fund“ duomenimis, Rusija turi 7 tūkst. branduolinių galvučių, o JAV – 6,8 tūkst.
Pagal naują Strateginės ginkluotės ribojimo sutartį („New START“) tarp JAV, kurios toliau vykdo 1 trld. dolerių vertės branduolinės ginkluotės modernizacijos programą, ir Rusijos, abi šalys iki 2018 metų vasario turi dešimtmečiui sulyginti turimą galvučių arsenalą.
Tačiau D.Trumpas šį susitarimą interviu pavadino „vienašališku“: „Tai dar vienas blogas sandoris, ar tai būtų START, ar Iranas. Mes pasieksime gerus susitarimus.“
JAV prezidentui užkliuvo ir šviežios naujienos, esą Rusija dislokavo nuo žemės paleidžiamas sparnuotąsias raketas ir taip pažeidė 1987 metais su JAV sudarytą Vidutinio nuotolio branduolinės ginkluotės sutartį.
„Man tai labai svarbu. Jei aš susitiksiu su Putinu ir kai mes susitiksime, iškelsiu šį klausimą. Tai svarbu, nes tai yra mūsų sudaryto susitarimo pažeidimas“, – teigė D.Trumpas, pridūręs, kad kol kas suplanuoto susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu jo darbotvarkėje nėra.
