Wyborcza.pl publikuotame Wiktorios Bieliaszyn straipsnyje teigiama, kad rusai nenori karo, jo bijo ir nėra pasiruošę jame dalyvauti. Esą tokias išvadas galima padaryti išanalizavus naujausius J.Levados centro apklausos duomenis, Maskvos Carnegie centro ekspertų vertinimus ir žiniasklaidos apklausas, kurioms įtakos neturėjo valdžia.
Tarkim, 96 proc. apklaustų radijo „Echo Moskvy“ klausytojų „nėra pasiruošę dalyvauti kare“. O štai 70 proc. jaunosios, šauktinių“, kartos 18–24 metų amžiaus žmonių, apklaustų J.Levados centro, Ukrainą vertina „gerai arba labai gerai“.
Vis dėlto priešinimasis karui dažniausiai nėra dėl pacifizmo ar simpatijų Ukrainai. Viena iš pagrindinių priežasčių – pasikeitęs mentalitetas.
„Rusai, skirtingai nei jų senelių kartos, nėra pasiruošę aukotis, ko siekia valdžia pasitelkdama televizijos propagandą ir jau mėnesių mėnesius gąsdinanti žiūrovus karo galimybe. Carnegie centro Maskvoje ekspertas Andrejus Kolesnikovas vienoje iš savo naujausių publikacijų ironizuoja pristatydamas vidutinio rusų požiūrį į karą: „Jei tai karas, tai be mūsų berniuko. Jis turi baigti mokslus, o tada ieškotis darbo. O iš esmės tai visa šeima važiuojame atostogauti į pajūrį, koks karas?!“ – rašoma wyborcza.pl straipsnyje.
Nepriklausomo J.Levados centro analitikai savo ruožtu atkreipia dėmesį, kad karo baimė šiuo metu yra antra „rusiškų baimių“ sąraše (pirmoji – artimųjų mirties ar ligos baimė). Šį jausmą patvirtina tai, kad apie 80 proc. apklaustųjų „neatmeta, kad įtempta padėtis netoli rytinės Ukrainos sienos gali virsti tikru karu su Rusija“.
Jei tai karas, tai be mūsų berniuko. Jis turi baigti mokslus, o tada ieškotis darbo. O iš esmės tai visa šeima važiuojame atostogauti į pajūrį, koks karas?!
Tad Rusijos propaganda, užuot sutelkusi rusus kovai, išgąsdino juos.
„Currentimes“ redakcija sausio pabaigoje atliko žmonių apklausą Maskvos gatvėse ir jų klausė, ar jie įsitrauks į kovą Ukrainoje, jeigu karas prisidės.
Atsakymai buvo tokie: „Su kuo turime kovoti? Su eiliniais žmonėmis? Vaikais, seneliais? Tai nesąmonė“. „Tai absurdiškas karas. Nesuprantu, kodėl turėtume ten kovoti“. „Nebus jokio karo, tai blefas“. „Abejoju, kad Ukraina mus puls, tai kodėl turėtume ten kariauti? Aš nepalaikau invazinių karų“. Ir netgi nuskambėjo „Ukrainiečiai yra mūsų broliai“.
Prieš karą vis dažniau pasisako kultūros žmonės, nors bijodami didėjančių represijų tai daro gana atsargiai. Jau savaitę jie renka parašus po peticija „Taikos šalininkų pareiškimas prieš karo partiją Rusijos vadovybėje“.
„Jeigu mūsų šalis sprendžia imperines lyderio ambicijas ir problemas, tai mums visiems yra mažų mažiausiai įžeidimas. Joks sveiko proto žmogus Rusijoje nenori karo“, – cituojama viena iš peticijos autorių, žurnalistė Tatjana Lazariova.
Panašiai rašo ir jau minėtas A.Kolesnikovas: „Prieš puolimą tikriausiai reikia pagalvoti, kas ir su kokiu užsidegimu kovos ir kiek tas karo įkarštis mobilizuos piliečius vienytis aplink Putiną. Juk viskas rodo, kad tai geriausiu atveju bus lygu nuliui“.
Vis dėlto tokios nuotaikos, kaip svarstoma straipsnyje wyborcza.pl, neturėtų raminti. Analitikai atkreipia dėmesį, kad apklaustųjų nuomonės galėtų iš esmės pasikeisti, jeigu jiems reikėtų išsakyti nuomonę apie „puolamą Rusiją“. Būtent tokiam scenarijui rusus ir ruošia valstybinė žiniasklaida.
Jeigu mūsų šalis sprendžia imperines lyderio ambicijas ir problemas, tai mums visiems yra mažų mažiausiai įžeidimas.
Ta visuomenės dalis, kuri lojali Kremliui ir tiki oficialiomis žiniomis, kaltę dėl krizės meta Ukrainai. Net pusė J.Levados centro apklaustųjų tvirtina, kad dėl įtampos ties Rusijos-Ukrainos siena eskalavimo atsakinga NATO.
Centro direktorius Denisas Volkovas sako: „Tai, kas vyksta dabar, žmonės supranta taip – Vakarai stumia Ukrainos vadovus į konfliktą su nepripažįstamomis respublikomis, kurias Rusija turi ginti.“
Istorikas Vitalijus Dymarskis radijuje „Echo Moskvy“ kalbėjo, kad visi gerai žino, jog rusams egzistuoja „šventas karas ir kažkoks kitoks“. „To kitokio niekas nenori. Bet šventas karas, kuriuo ginama tėvynė, yra visai kitas lygis. Bijau, kad jeigu viršų ims „patriotinės nuotaikos“ ir tikinimai, kad reikia ginti rusakalbius, tai parama karui augs“, – sakė jis.
Dauguma ekspertų Rusijoje vis dėlto mano, kad tuo neturėsime progos įsitikinti, nes karo su Ukraina scenarijus nėra realus. Esą jeigu V.Putinas tikrai siektų karo, ruoštųsi tam slapčia, o ne viso pasaulio akyse.
Bet šventas karas, kuriuo ginama tėvynė, yra visai kas kita. Bijau, kad jeigu viršų ims „patriotinės nuotaikos“ ir tikinimai, kad reikia ginti rusakalbius, tai parama karui augs.
„Sužinotume apie viską po fakto. O dabar rusų kariškių elgesys yra demonstratyvus. Tad tai nėra pasiruošimas puolimui, o signalas Kijevui ir Vakarams“, – „Meduza“ sakė politologas Andrejus Kortunovas.
„Rusija perdislokuoja techniką, žinodama, kad Vakarų žiniasklaida reaguos. Tai būdas atkreipti dėmesį, priversti pradėti dialogą dėl Rusijos reikalų, kurie nuėjo į antrą planą“, – politologui antrina karinių reikalų ekspertas Pavelas Luzinas.
