Pasak jo, antroji derybų diena jau prasidėjo.
Sekmadienį V. Zelenskio delegacija daugiau kaip penkias valandas bendravo su specialiuoju Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pasiuntiniu Steve'u Witkoffu (Stivu Vitkofu) ir JAV prezidento žentu Jaredu Kushneriu (Džaredu Kušneriu).
D. Trumpas daro vis didesnį spaudimą užbaigti karą, tačiau Kyjivas ir jo sąjungininkai Europoje stengiasi išvengti Rusijai palankaus susitarimo pagal 20 punktų planą Ukrainai.
Kertiniai klausimai lieka dėl Ukrainos teritorinių nuolaidų, būsimų saugumo garantijų Kyjivui ir dėl to, ar Maskva sutiks su bet kokiu europiečių ir amerikiečių pasiūlymu.
Anksčiau pirmadienį apie derybas informuotas pareigūnas AFP pranešė, jog JAV derybininkai vis dar laikosi pozicijos, kad Ukraina turėtų perduoti rytinių Donecko ir Luhansko regionų, bendrai vadinamų Donbasu, kontrolę kaip taikos derybų su Rusija sąlygą.
V. Zelenskis sekmadienį pareiškė esąs pasirengęs atsisakyti savo šalies siekio prisijungti prie NATO mainais į tinkamas Vakarų saugumo garantijas, tačiau atmetė JAV siūlymą perleisti teritorijų Rusijai.
Centrinis Berlynas paverstas sugriežtinto saugumo zona: policija uždarė gatves, kad galėtų laisvai pravažiuoti kortežai, ant stogų budi policijos snaiperiai, gatvėse patruliuoja pareigūnai su šunimis, o dangų stebi kovos su dronais padaliniai.
Intensyvios derybos
Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis (Johanas Vadefulis) anksčiau pirmadienį išreiškė atsargų optimizmą, tačiau nebuvo toks užtikrintas dėl to, ar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atsisakys maksimalistinių reikalavimų.
„Manau, kad derybos dar niekada nebuvo tokios rimtos kaip dabar. Jos vykdomos labai intensyviai“, – sakė J. Wadephulis.
„Tačiau tai, ar jos bus sėkmingos, sužinosime tik savaitės pabaigoje. Žinoma, šioje istorinėje situacijoje verta dėti visas pastangas, kad pagaliau baigtųsi šios baisios žūtys ir būtų užbaigtas šis karas“, – teigė jis.
„Tačiau ar tai pavyks, sužinosime tik savaitės pabaigoje. Žinoma, šioje istorinėje situacijoje verta dėti visas pastangas, kad pagaliau baigtųsi šis baisus žūtis ir būtų užbaigtas šis karas. Mes vis dar nežinome, ar Vladimiras Putinas tikrai nuoširdžiai nori užbaigti šį karą“, – sakė ministras.
Vėliau pirmadienį V. Zelenskis susitiks su vokiečių kancleriu Friedrichu Merzu (Frydrichu Mercu) ir Vokietijos prezidentu Franku-Walteriu Steinmeieriu (Franku Valteriu Šteinmejeriu), o po to kartu su F. Merzu turi dalyvauti Ukrainos ir Vokietijos verslo konferencijoje. Galiausiai V. Zelenskis ir F. Merzas turėtų surengti bendrą spaudos konferenciją.
Vakare prie jų vakarienės turėtų prisijungti daugybė Europos vadovų, tarp kurių, anot Berlyno, bus Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas), taip pat britų premjeras Keiras Starmeris (Kiras Starmeris), Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni (Džordža Meloni), Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas ir Suomijos prezidentas Alexander'as Stubbas (Aleksandras Stubas).
Taip pat laukiama NATO vadovo Marko Rutte (Marko Riutės) ir Europos Komisijos (EK) vadovės Ursulos von der Leyen (Urzulos fon der Lajen).
A. Stubbas, kuris, kaip žinoma, palaiko artimus santykius su D. Trumpu, sekmadienį Berlyne susitiko su J. Kushneriu, o pirmadienį – su V. Zelenskiu, pranešė suomių prezidento biuras.
V. Zelenskis teigia, kad, nors griežto termino susitarimui užbaigti nėra, Vašingtonas norėtų, kad susitarimo kontūrai būtų parengti iki Kalėdų.
Ukrainiečių lyderis sekmadienį sakė: „Svarbiausia, kad planas būtų kuo teisingesnis, pirmiausia Ukrainai, nes Rusija pradėjo karą.“
