Parlamento rinkimai Latvijoje: balsavusiųjų apklausa rodo, kad pergalę iškovojo „Jungtinis sąrašas“

Apklausos duomenimis, įveikti 5 proc. slenkstį ir patekti į 15-ąją Saeimą galėjo dar penkios partijos – „Pirmiausia – Latvija“, „Pažangieji“, „Suverenios valdžios“ ir „Naujųjų latvių sąjungos“ blokas, Nacionalinis aljansas bei „Naujoji vienybė“.

Oficialūs duomenys apie į parlamentą patekusias partijas bus žinomi suskaičiavus balsus rinkimų apylinkėse.

Balsavusiųjų apklausos duomenimis, „Jungtinis sąrašas“ galėjo surinkti 35,6 proc. balsų, „Pirmiausia – Latvija“ – 11,3 proc., „Pažangieji“ – 11,1 proc., „Suverenios valdžios“ ir „Naujųjų latvių“ blokas – 10,8 proc., Nacionalinis aljansas – 8,7 proc., o „Naujoji vienybė“ – 6,7 procento.

Likusios partijos, kaip rodo apklausa, neįveikė 5 proc. slenksčio.

Prie daugiau nei 70 rinkimų apylinkių visoje Latvijoje buvo apklausta per 6 500 balsavusiųjų, iš jų 30 proc. neatsakė į klausimą, už ką balsavo.

Apklausų rinkimų apylinkėse patirtis rodo, kad rinkėjai dažnai nenori atskleisti, jog balsavo už partijas, kurios laikosi radikalesnių pozicijų tam tikrais klausimais. Todėl neatmetama galimybė, kad partijų, už kurias tradiciškai dažniau balsuoja rusakalbiai gyventojai, oficialūs rezultatai gali labiau skirtis nuo apklausos rezultatų.

Taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kad šių metų rinkimuose iš anksto balsavo 11,2 proc. rinkėjų, palyginti su 4,11 proc. per ankstesnius rinkimus. Iš anksto balsavę piliečiai apklausoje nedalyvauja.

Centrinė rinkimų komisija pirmuosius rinkimų rezultatus žada paskelbti naktį. Sekmadienį paaiškės preliminarūs rinkimų rezultatai daugumoje rinkimų apylinkių.

Baltijos šalys jau kelis mėnesius perspėja, kad Rusija visoje Europoje vykdo sabotažo operacijas, kibernetines ir kitas hibridines atakas, kuriomis siekiama mažinti paramą Ukrainai ir sėti baimę. Vis dėlto Vakarų pareigūnai atmeta nuogąstavimus, kad Rusija šiuo metu būtų pajėgi surengti tiesioginį išpuolį prieš NATO, kuriai priklauso ir Latvija.

Rusija tokius kaltinimus vadina nepagrįstais ir teigia, kad jie yra antirusiškos isterijos rezultatas.

„Negalime būti silpniausia grandis. Turime būti stiprūs. Visame Rytų flange turi būti tokia pati vienybė. Būtent to ir siekiame. Esame išorinė Europos siena, kuri turi būti stipri“, – šeštadienį Rygoje, atidavęs savo balsą, sakė A. Kulbergas.