Tačiau kartu Rusijos politologai pažymi, kad sekmadienį vykstantys Dūmos rinkimai gali būti paskutiniai prieš šios šalies politinę sistemą apimant dideliems pokyčiams.
Carnegie centro ekspertas Nikolajus Petrovas BNS sakė, kad Rusijos įstatymai suteikia labai ribotas galimybes registruoti partijas ir dalyvauti rinkimuose. Pasak jo, per pastaruosius kelerius metus Rusijoje nebuvo įregistruota nė viena nauja politinė partija, todėl visos įregistruotos yra vienu ar kitu būdu lojalios valdančiajam režimui. Jos, išskyrus „Vieningąją Rusiją“, anot N.Petrovo, yra vadinamoji sisteminė opozicija.
„Be tiesioginės Kremliaus pagalbos įregistruoti partiją pagal visus reikalavimus beveik neįmanoma“, – telefonu iš Maskvos sakė ekspertas.
N.Petrovo teigimu, partijomis pasitiki apie 5–6 proc. Rusijos gyventojų, tačiau jis pabrėžė, kad premjero Vladimiro Putino vadovaujama „Vieningoji Rusija“ yra „kažkas kito“, ir rusai į ją žvelgia ne kaip į partinių funkcionierių sambūrį, o kaip į tiesioginę valdžios atstovybę.
„Kas liečia pačius rinkimus, t. y. septynias prie jų prileistas politinių partijas, tai čia irgi negali būti teisingos ir lygios kovos, kadangi viena partija vadina save valdžios partija ir pilnu pajėgumu naudoja visus valdžios kontroliuojamus administracinius išteklius. Kitos partijos gali rungtis dėl joms paliekamo, tarkime, trečdalio rinkėjų balsų. Žinoma, čia nėra jokios lygybės“, – sakė politologas.
„Bet didžiausia problema ta, kad rinkimai tokiomis sąlygomis yra tam tikras politinio šou variantas todėl, kad jokia iš dalyvaujančių partijų negali žadėti ir pildyti savo pažadų. Todėl, kad netgi patekus į Valstybės Dūmą jos, įskaitant ir „Vieningąją Rusiją“, negalės išpildyti nė vieno iš savo pažadų, jei vykdomoji valdžia nenorės daryti to, ką žada partija“, – pasakojo N.Petrovas.
Sociologinių apklausų duomenimis, už „Vieningąją Rusiją“ rinkimuose turėtų balsuoti 55–57 proc. Rusijos rinkėjų.
Jis sakė, kad dėl krizės ir ekonominės stagnacijos žmonių susierzinimas auga ir valdžios atžvilgiu. Tačiau, pasak eksperto, Rusijoje valdžios partija „gali vadintis įvairiai ir jei valdžiai pasirodys, kad „Vieningoji Rusija“ sukompromitavo, kituose rinkimuose lengvai galime pamatyti kokį nors kitą pavadinimą“.
„Tačiau jos esmė nuo to nepasikeis. „Vieningoji Rusija“ nėra ideologinė partija, tai tik tam tikras rinkiminis administracinės sistemos matmuo. Neatsitiktinai beveik visi gubernatoriai ar regionų vadovai yra „Vieningosios Rusijos“ nariai, dauguma jų yra pirmi partijos rinkimų sąrašuose savo regionuose, neatsitiktinai prezidentas yra pirmasis sąrašo atstovas, o premjeras yra partijos lyderis“, – kalbėjo N.Petrovas.
Anot jo, sociologinių apklausų duomenimis, už „Vieningąją Rusiją“ rinkimuose turėtų balsuoti 55–57 proc. Rusijos rinkėjų, iki 20 proc. balsų prognozuojama Komunistų partijai, o po 10–12 proc. balsų turėtų atitekti Vladimiro Žirinovskio liberaldemokratams bei partijai „Teisingoji Rusija“.
N.Petrovas pažymėjo, kad V.Putinas, kurio reitingai taip pat po truputį krenta, nėra suinteresuotas itin geru „Vieningosios Rusijos“ pasirodymu rinkimuose. Toks Rusijos premjero požiūris, politologo teigimu, yra susijęs su jo ketinimais dalyvauti kovą vyksiančiuose Rusijos prezidento rinkimuose.
„Jį visiškai tenkina tie rezultatai, kuriuos rodo visuomenės apklausos, – 55–57 procentų lygis. O po trijų mėnesių, jis manau parodys, kad jo asmeninis rezultatas yra žymiai geresnis negu partijos“, – svarstė ekspertas.
Kartu Carnegie centro atstovas pabrėžė, kad tikriausiai „dabar Rusijoje paskutinį kartą stebime rinkimus, kuriuose dalyvauja senieji dalyviai, partijų lyderiai ir tos pačios partijos“. Jo nuomone, vaizdas per kitus Rusijos parlamento rinkimus bus visiškai kitas. Po vienų–dvejų metų, anot politologo, Rusijos politinėje sistemoje prasidės pokyčiai.
Šie Dūmos rinkimai gali sukurti problemas būsimiems prezidento rinkimams, nes gali paaiškėti, kad Vladimiras Putinas negali garantuoti sau daugumos rinkėjų paramos.
„Dabar mes turime tokią archaišką, itin primityvią politinę sistemą, kuri buvo pastatyta prieš keletą metų, kai Rusija turėjo daugybę pinigų ir atrodė, kad, jei yra pinigų, tai nieko daugiau nereikia. Nereikia parlamento, nereikia politinių partijų, stiprių gubernatorių ir panašiai. Dabar situacija pasikeitė, bet Vyriausybė ir toliau elgiasi taip, kaip elgėsi prieš krizę. Tačiau taip elgtis ji galės nebeilgai, nes tam neužteks pinigų. O kai prasidės iš tiesų rimtos reformos, tada Vyriausybei iš vienos pusės prireiks piliečių paramos ir susitelkimo, o iš kitos – partijų, kaip tarpininkavimo mechanizmo tarp valdžios ir visuomenės. Tada vaizdas pasikeis“, – teigė N.Petrovas.
Kita Carnegie ekspertė Lilija Ševcova BNS sakė, kad Dūmos rinkimai yra „be pasirinkimo“ ir pabrėžė, kad jie tuo pačiu metu yra labai reikšmingi dabartinei Rusijai.
„Nors yra tas pats elitas, tas pats lyderis ir tie patys mechanizmai, tačiau jie yra kitoje socialinėje, politinėje situacijoje – ekonomikos susitraukimo, V.Putino ir „Vieningosios Rusijos“ reitingų smukimo situacijoje, situacijoje, kai gyventojai yra vis labiau nusivylę dabartine valdžia. Todėl valdžiai šioje situacijoje reikia imtis žymiai daugiau manipuliavimo technikos, rinkimai darosi žymiai labiau purvini, nesąžiningi ir nelaisvi“, – teigė ji.
L.Ševcovos nuomone, šie Dūmos rinkimai gali sukurti problemas būsimiems prezidento rinkimams, nes gali paaiškėti, kad V.Putinas negali garantuoti sau daugumos rinkėjų paramos.
Carnegie yra tarptautinis analitinis centras, kurio būstinė yra Vašingtone. Jo pagrindinė veikla yra užsienio politikos analizė ir centro misija, kaip skelbiama jo tinklalapyje, yra skatinti žinių sklaidą.
