Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gruodžio 9d. 19:08 , Atnaujinta: 2019 gruodžio 10d. 09:21

Politologai apie Normandijos susitikimą: geopolitinis lūžis neįvyko

„Normandijos ketverto“ susitikimas Paryžiuje
AFP/„Scanpix“ nuotr. / „Normandijos ketverto“ susitikimas Paryžiuje

Rusijos ir Ukrainos prezidentai Vladimiras Putinas ir Volodymyras Zelenskis pirmadienį surengė pirmą dvišalį susitikimą Paryžiuje. Susitikimas įvyko keturšalių derybų su Prancūzijos ir Vokietijos vadovais, kuriomis siekiama užbaigti konfliktą Rytų Ukrainoje, kuluaruose. Bendros derybos, kuriose susitarta dėl visiškų paliaubų įgyvendinimo ir naujo pajėgų atitraukimo iš konflikto Rytų Ukrainoje zonų iki kitų metų kovo, truko aštuonias valandas. Po jų vėlyvą naktį surengta spaudos konferencija.

„Šalys įsipareigoja pilnai ir išsamiai įgyvendinti paliaubas, palaikydamos visų būtinų ugnies nutraukimo režimo palaikymo priemonių įgyvendinimą iki 2019 metų pabaigos“, sakoma galutiniame komunikate, paskelbtame po pirmojo Rusijos lyderio Vladimiro Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimo.

Jame priduriama, kad turi būti susitarta dėl trijų papildomų zonų Rytų Ukrainoje, „siekiant atitraukti pajėgas ir įrangą iki 2020-ųjų kovo pabaigos“.

E.Macronas: šalys privalo sutarti dėl rinkimų Donbase

Pasibaigus vakarienei per bendrą spaudos konferenciją, kurioje dalyvavo visi keturi susitikimo dalyviai: Angela Merkel, Vladmiras Putinas ir Volodymyras Zelenskis, Emmanuelis Macronas sakė, kad per ateinančius keturis mėnesius šalys turi sutarti dėl rinkimų Donbase tvarkos.

Dėl šios priežasties, anot A.Merkel, „Normandijos viršūnių“ susitikimas vėl įvyks po keturių mėnesių.

„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis
„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasidžiaugė, kad pavyko pasiekti susitarimą dėl kalinių apsikeitimo, kuris turėtų įvykti iki gruodžio 31-osios.

Paklaustas, ar šiltėja santykiai tarp Rusijos ir Ukrainos, Vladimiras Putinas, atsakė: „Taip, o kaipgi“.

Kaip praneša „Interfax“, „Normandijos viršūnių“ derybos iš viso truko aštuonias valandas.

Ką pavyko sutarti?

Žingsniai, kuriuos šalys sutarė žengti, siekiant sureguliuoti situaciją Donbase:

  • Šalys privalo užtikrinti absoliutų ugnies nutraukimą ir vykdyti išminavimą;
  • Iki 2020 metų kovo pabaigos turi išvesti karines pajėgas iš dar trijų postų;
  • Per ateinančias 30 dienų Donbase bus atidaryta naujų išvažiavimo/įvažiavimo punktų;
  • Iki 2019 metų pabaigos privalo įvykti apsikeitimas belaisviais „visi už visus“;
  • „Raudono Kryžiaus“ darbuotojams privalu užtikrinti prieigą prie visų sulaikytų asmenų;
  • „Steinmeierio“ formulė privalo būti įteisinta Ukrainos įstatymuose;
  • Per 4 mėnesius bus surengtas naujas „Normandijos ketverto“ susitikimas, kurio metu šalys privalės sutarti saugumo ir politikos klausimais, konkrečiai dėl vietos rinkimų organizavimo.

Susitikimas be rezultatų?

Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius rašo, kad susitikimas baigėsi „visiškai be jokių rezultatų“.

„Mat tam, kad būtų pasiektas (susitarimas – red.) dėl apsikeitimo belaisviais, Normandijos formato susitikimas nereikalingas. Tą iš viso įmanoma suderinti daug žemesniu negu prezidentų lygiu. O daugiau net dėl paliaubų ir pajėgų atitraukimo iš esmės susitarta „siekti“. O „siekti“ nėra lygu susitarimui.

Tuo tarpu svarbiausiais klausimai net viešai pakartoti kardinalūs ir kol kas visiškai nesutaikomi nesutarimai. Kitaip ir būti negalėjo – šio karo kaltininkai Kremliuje nėra linkę sutikti su niekuo, išskyrus Ukrainos kapituliaciją“, – feisbuke rašo M.Laurinavičius.

Pasak analitiko, net V.Zelenskis daryti nuolaidų Rusijai neturi manevro laisvės – „joms akivaizdžiai neturi jokio visuomenės mandato“.

„Jei kažkas Ukrainoje, Rusijoje ar net Vakaruose manė, kad pasikeitus valdžiai Ukrainoje galbūt galima bus kažkaip išjudinti tą vadinamąjį taikos procesą, jie, ko gero, klydo.

Normandijos formatas tiesiog dar kartą pademonstravo savo neefektyvumą. Bet tai – natūralu. Pasiekti taiką įmanoma tik privertus agresorių nutraukti agresiją ir iš tiesų siekti taikos. Tačiau to daryti niekas nesiima, o ir Normandijos formatas ne tam skirtas“, – rašo M.Laurinavičius.

„Geopolitinis lūžis neįvyko“

Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala rašo, kad „geopolitinis lūžis neįvyko“.

„Nes V.Zelenskis pakartojo, kad Krymas ir Donbasas privalo būti Ukrainos dalis, o rinkimai pastarojoje neturi galimybių įvykti tol, kol nebus išvestos visos svetimos pajėgos ir atkurta sienos kontrolė. Putinas su tuo nesutiko“, – feisbuke rašo L.Kojala.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Linas Kojala
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Linas Kojala

Politologo teigimu, „šioks toks progresas visgi įvyko“, nes buvo susitarta dar šiemet apsikeisti belaisviais, siekti paliaubų ir atitraukti karius dar keliose fronto linijos zonose.

„Be to, planuojama dar kartą surengti analogišką susitikimą per artimiausius keturis mėnesius. Tai leis Macronui, susitikimo šeimininkui, teigti, kad rezultatų yra“, –rašo L.Kojala.

V.Putinas susitikimu su V.Zelenskiu patenkintas

Pasibaigus bendram ketverto susitikimui, prasidėjo pirmosios Vladimiro Putino ir V.Zelenskio derybos akis į akį.

Susitikimas įvyko keturšalių derybų su Prancūzijos ir Vokietijos vadovais kuluaruose, pranešė Ukrainos ir Rusijos šaltiniai.

„Scanpix“/AP nuotr./„Normandijos ketverto“ susitikimas Paryžiuje
„Scanpix“/AP nuotr./„Normandijos ketverto“ susitikimas Paryžiuje

„Lyderiai diskutavo apie bendro pareiškimo projektą ir kiekvienas jo straipsnis yra gyvai aptariamas“, – sakė V.Zelenskio administracijos vadovo pavaduotojas Kirilas Tymošenko.

„Tvyro darbinė atmosfera, nėra jokių problemų“, – pridūrė jis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./„Normandijos ketverto“ susitikimas Paryžiuje
AFP/„Scanpix“ nuotr./„Normandijos ketverto“ susitikimas Paryžiuje

Po bendro V.Putino ir V.Zelenskio susitikimo numatyta bendra vakarienė su A.Merkel ir E.Macronu.

Žurnalistų pakeliui į vakarienę pagautas V.Putinas sakė esantis patenkintas derybomis su V.Zelenskiu.

„Gerai, esu patenkintas“, – sakė jis žurnalistams, paklaustas, kaip sekėsi derybos.

V.Putino ir V.Zelenskio susitikimas truko apie valandą, praneša naujienų agentūra „Interfax“.

V.Putinas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau niekada nėra susitikę, tik kalbėjęsi telefonu.

V.Zelenskis apgailestauja, kad per viršūnių susitikimą Paryžiuje pasiekta „labai mažai“

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį sakė apgailestaujantis, kad per Paryžiuje vykusį viršūnių susitikimą dėl konflikto Rytų Ukrainoje užbaigimo buvo pasiekta „labai mažai“.

„Buvo išspręsta daug klausimų, o mano kolegos sakė, kad per pirmą susitikimą tai yra labai geras rezultatas. Bet būsiu atviras: tai yra labai mažai, norėjau išspręsti daugiau problemų“, – kalbėjo V.Zelenskis po derybų Paryžiuje.

V.Zelenskis pirmadienį pareiškė besitikintis, kad Paryžiuje pasiektas susitarimas apsikeisti kaliniais su prorusiškais separatistais Donbase padės susigrąžinti 72 ukrainiečius dar iki šių metų pabaigos.

V.Zelenskis sakė, kad iki metų pabaigos tarp Ukrainos ir prorusiškų separatistų turi įvykti apsikeitimas kaliniais principu „visi į visus“.

„Ženkime pirmąjį didelį žingsnį, nes 72 žmonės galės grįžti namo, – pabrėžė V.Zelenskis. – Norisi tai padaryti iki metų galo.“

V.Zelenskis: nenuolaidžiausime

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis taip pat žurnalistams teigė, kad Ukraina nedarys jokių teritorinių nuolaidų mainais į taiką.

„Mes šiandien atradome skirtumų“, – pripažino E.Macronas. „Neradome stebuklingo sprendimo, tačiau pažengėme į priekį“, – pridūrė jis.

Šaltiniai: susitarti dėl daug ko nepavyko

Pranešama, kad Ukrainos ir Rusijos lyderiams dėl daugelio klausimų susitarimo pasiekti nepavyko.

„Interfax“ praneša, kad konkretus susitarimas dėl dujų tranzito nebuvo pasiektas.

„Sutarėme toliau tartis“, – nurodė vykdomasis dujų bendrovės „Naftogaz“ direktorius Jurijus Vitrenka.

Krymo klausimas, anot pranešimų, svarstytas išvis nebuvo.

Ukrainos ir Rusijos lyderiai aptarė rinkimus Donbase ir Ukrainos kontrolės pasienyje atkūrimą, tačiau jokio konkretaus sutarimo nepasiekė.

Neįvardijamas šaltinis Ukrainos delegacijoje nurodė, kad lyderiai sutarė dėl kalinių apsikeitimo, kuris turėtų įvykti iki gruodžio pabaigos.

Atnaujintas ketvertas

Visi keturi viršūnių susitikimo dalyviai anksčiau pirmadienį susėdo prie apvalaus stalo – Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas priešais Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Susitikime taip pat dalyvavo Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

Už valstybių vadovų susėdo delegacijų nariai. Rusijos delegacijoje: prezidento padėjėjai Jurijus Ušakovas ir Vladislavas Surkovas, užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Keturi lyderiai papozavo kameroms, bet nieko nekalbėjo, o paskui transliacija iš Eliziejaus rūmų buvo nutraukta.

Praėjusį kartą viršūnių susitikimas „Normandijos formatu“ įvyko daugiau kaip prieš trejus metus, 2016 metų spalį Berlyne. Iš dabartinio „ketverto“ jame tuomet dalyvavo tik V.Putinas ir A.Merkel.

Konkrečios priemonės

Tūkstančiai žmonių žuvo ir dar milijonas pabėgo iš savo namų, kai Rusijos remiami separatistai Rytų Ukrainoje 2014 paskelbė siekiantys nepriklausomybės, taip inicijuodami konfliktą, vėl nutolinusį Rusiją nuo Vakarų.

Separatistai perėmė Donecko ir Luhansko regionų kontrolę netrukus po to, kai Rusija aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį.

Krymo klausimas, smarkiai padidinęs V.Putino reitingus Rusijoje, tačiau nulėmęs tarptautines sankcijas Maskvos atžvilgiu, nebuvo aptariamas susitikime Paryžiuje.

Anot šaltinio iš Prancūzijos prezidentūros, susitikimo tikslai yra sutarti dėl nelegalių karinių pajėgų Donbase išformavimo, užsienio pajėgų iš Donecko ir Luhansko išvedimo bei leidimo Ukrainai perimti savo sienos su Rusija kontrolę.

Taip pat svarbu susitarti dėl tvarkaraščio, kaip Donecke ir Luhanske galėtų įvykti vietos savivaldos rinkimai.

Balsavimas turėtų vykti pagal Ukrainos įstatymus, tačiau pripažinus separatistinių regionų specialųjį statusą. Ši idėja kitaip žinoma kaip „Steinmeierio formulė“.

„Pūliuojanti žaizda“

Kremlius siuntė signalus, kad yra pasirengęs dirbti su V.Zelenskiu. V.Putinas yra jį pavadinęs simpatišku ir nuoširdžiu.

Tačiau Rusijos prezidentas taip pat nenorės grįžti tuščiomis ir sieks sušvelninti šaliai taikomas sankcijas.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas sakė leidinių grupei „Funke“, jog „turime padaryti viską, ką galime, (...) kad Ukrainos taikos procese pasiektume progresą“.

Jis konfliktą pavadino „pūliuojančia Europos žaizda“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Heiko Maasas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Heiko Maasas

H.Maasas gyrė V.Zelenskį, kad šis taikos deryboms suteikė „naują impulsą“. Vokietijos diplomatinės tarnybos vadovas pridūrė, kad „norint padaryti pažangą kitais sunkiais žingsniais, Rusija taip pat turi žengti žingsnį“.

„Pasitikėjimo tarp šalių problema išlieka, – sakė šaltinis iš Prancūzijos prezidentūros, paprašęs necituoti jo vardu. – Reikia jį sukurti, kad galėtume judėti į priekį.“

„Karo žaizda“

Pirmadienį vykstančios keturšalės derybos yra pirmas toks susitikimas per pastaruosius trejus metus. Juo siekiama įgyvendinti Minske 2015 metais pasirašytus susitarimus, nustatančius sunkiosios technikos atitraukimą, Ukrainos sienų kontrolės atkūrimą, platesnę autonomiją Doneckui ir Luhanskui bei vietinių rinkimų surengimą.

Šis aukščiausio lygio susitikimas turi subtilią reikšmę visiems jo dalyviams, o ypač V.Zelenskiui, spaudžiamam nenusileisti Kremliui.

Maždaug 200 protestuotojų praleido naktį palapinėse prie Ukrainos prezidentūros, taip siekdami paspausti V.Zelenskį „nekapituliuoti“ prieš Rusijos lyderį.

V.Zelenskis, atėjęs į valdžią po to, kai suvaidino seriale apie prezidentu staiga tapusį mokytoją, prieš derybas buvo realistiškas.

„Noriu sugrįžti atgal su konkrečiais rezultatais, tačiau suprantame, kad mes negalime turėti visko. Susitikimas jau yra pergalė. Dialogo nebuvo nuo 2016 metų“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas.

E.Macronui šis susitikimas yra itin svarbus brėžiant ambicingas užsienio politikos gaires, nepaisant problemų pačioje Prancūzijoje, kur susisiekimo sektoriaus darbuotojai jau kelias dienas streikuoja dėl pensijų reformų.

E.Macronas praėjusį mėnesį sukrėtė NATO sąjungininkes pareiškęs, kad aljansą ištiko „smegenų mirtis“. Jis tvirtino, kad Europai reikia strateginės partnerystės su Rusija.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai
Sergu atsakingai

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min