Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Pasaulinio vandenyno lygis gali katastrofiškai pakilti dar šiame šimtmetyje

Atlanto vandenyno pakrantė Bretanėje
„Photos.com“ nuotr. / Atlanto vandenyno pakrantė
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Viena svarbi studija rodo, kad paskutiniame tarpledynmetyje, kai klimato sąlygos buvo panašios į dabartines, tirpstant ašigalių ledo kepurėms vandenyno lygis pakilo maždaug 3 metrais vos per kelis dešimtmečius.

Tyrimo išvadose teigiama, kad toks scenarijus „akivaizdžiai gali pasikartoti per artimiausią šimtmetį“. Tokiu atveju pasaulio krantų linijos smarkiai pakistų, taip pat gali kilti milžiniškos humanitarinės katastrofos, sako tyrimams vadovavęs Meksikos nacionalinio universiteto geologas Paulis Blanchonas.

Mokslininkai savo išvadas pristatys straipsnyje, kuris paskelbtas ketvirtadienį išeisiančiame moksliniame žurnale „Nature“.

Daugelis mokslininkų mano, kad kylantis vandenyno lygis gali tapti vienu iš grėsmingiausių tikėtinų pasaulinio klimato atšilimo padarinių.

Jungtinių Tautų (JT) Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) 2007 metais prognozavo, kad vandenyno lygis iki 2100 metų vien dėl šylančio vandens plėtimosi pakils 59 centimetrus.

Dėl tokio iš pažiūros nežymaus pokyčio keletas mažų salose įsikūrusių šalių gali netekti visų gyvenamų teritorijų. Taip pat kiltų pavojus dešimtims milijonų žemumų ir upių deltų gyventojų, ypač Azijoje ir Afrikoje.

Jungtinių Tautų (JT) Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) 2007 metais prognozavo, kad vandenyno lygis iki 2100 metų vien dėl šylančio vandens plėtimosi pakils 59 centimetrus.

Tačiau naujesnėse studijose nurodoma, jog daug didesnį pavojų kelia eižėjantys ledo laukai Antarktidos vakaruose ir Grenlandijoje. Jeigu jie ištirptų, vidutinis pasaulinio vandenyno lygis pakiltų mažiausiai 13 metrų.

Staigus trijų metrų pakilimas pasaulyje nuniokotų dešimtis didelių miestų, tarp jų Šanchajų, Kolkatą, Naująjį Orleaną, Majamį ir Daką.

„Mokslininkai buvo linkę manyti, kad jūros lygis aukščiausiai buvo pakilęs per paskutinį tarpledynmetį (maždaug prieš 120 tūkst. metų) ir kad šis kilimas vyko lėtai, kelis tūkstantmečius, – P.Blanchonas sakė telefonu naujienų agentūrai AFP. – Mes sakome, kad buvo kitaip.“

Nauji įrodymai apie vykusius šuoliškus vandenyno lygio pokyčius buvo beveik atsitiktinai rasti Meksikos Jukatano pusiasalyje, atliekant kasybos darbus viename statomame pramogų parke.

P.Blanchonas ir trys studijos bendraautoriai iš Vokietijoje įsikūrusio Leibnizo jūrų tyrimų instituto atrado koralinių rifų liekanų, kurios padėjo labai tiksliai išmatuoti senovėje vykusius vandenyno lygio svyravimus.

Ištyrę ištisinių rifų keterų, kurios būna arčiausiai vandens paviršiaus, išsidėstymą, tyrėjai nustatė, kad prieš 121 tūkst. metų jūros lygis staigiai pakilo.

„Nustatėme 3 metrų pakilimą per 50 metų, – sakė P.Banchonas. – Tai pirmieji įrodymai, jog tuo laikotarpiu vyko staigūs jūros lygio pokyčiai.“ Pasak mokslininko, vandens šuoliškai lygis galėjo kilti tik dėl yrančių poliarinių ledynų.

Epochoje tarp dviejų paskutinių ledynmečių pasaulio klimatas buvo daug šiltesnis negu mūsų laikais, o vandenyno lygis – 6 metrais aukštesnis.

Tačiau mokslininkai nerimauja, kad klimatui pradėjus šilti dėl žmogaus veiklos panašios sąlygos gali susidaryti artimiausiu laikotarpiu. Tokiu atveju ištirptų žemynų dydžio ledo laukai, kurių irimo ženklų pastebima jau dabar.

Pavyzdžiui, neseniai nuo Antarktidos pusiasalio atitrūkus šelfiniam Vilkinso ledynui vandenyno lygis tiesiogiai nepakils, tačiau nuo žemyno atitrūkstantys nauji ledkalniai galės lengviau patekti į atvirą jūrą.

Kol kas neaišku, ar pastaruoju metu stebimi šis ir kiti dramatiški pokyčiai ledynuose yra jų neišvengiamo suirimo ženklai, ar kokie nors iki šiol neužfiksuoti gamtiniai procesai.

Jukatano pusiasalis – vienas iš nedaugelio regionų pasaulyje, kurio seisminis aktyvumas pastaruosius kelis šimtus tūkstančių metų labai mažas, todėl ten įmanoma tiksliai išmatuoti jūros lygio kilimą per paskutinįjį tarpledynmetį.

„Dabar turime ištyrinėti kitas stabilias vietoves, tokias kaip vakarinė Australija, ir patikrinti, ar ten taip pat vyko tokie patys šuoliški rifų augimo pokyčiai, kokius nustatėme Jukatane, – sakė P.Blanchonas. –- Kai tai atliksime, galėsime sakyti, kad mūsų išvados visiškai patikimos.“

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Temos Vanduo
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min