„Esame pasirengę reaguoti dideliu mastu – derindami neatidėliotiną finansinę paramą su politine patirtimi ir privataus sektoriaus parama darbo vietų atkūrimui bei augimui“, – teigiama pirmajame Pasaulio banko grupės pareiškime dėl šios krizės.
Daugiašalė donorystės ir plėtros agentūra nurodė, kad į ją kreipėsi nemažai klientų iš paveiktų šalių.
Tai įvyko krizei pradėjus daryti įtaką žaliavų kainoms ir logistikai.
Vasario 28 dieną prasidėjęs JAV ir Izraelio karas prieš Iraną įstūmė regioną į konfliktą, o Irano atsakomieji smūgiai kliudė JAV sąjungininkus Persijos įlankoje ir kitur.
Naftos kainos smarkiai pakilo, Iranui faktiškai blokavus svarbų Hormūzo sąsiaurį, per kurį gabenama beveik penktadalis pasaulio energijos išteklių.
Sustabdytas laivybos eismas taip pat sutrikdė kelių pagrindinių prekių, įskaitant trąšas, tiekimo grandines, o tai gali turėti neigiamų pasekmių maisto saugumui.
Pasaulio bankas nurodė, kad padėdamas šalims naudos platų priemonių spektrą, įskaitant „reagavimo į krizes rinkinį ir iš anksto sutartas finansavimo priemones“.
„Akivaizdu, kad situacija keičiasi, todėl negalime numatyti viso poveikio masto“, – rašoma pareiškime.
„Kaip visi pastebi, kuo ilgiau tai tęsis ir kuo daugiau žalos bus padaryta svarbiai infrastruktūrai, tuo sudėtingiau bus mūsų klientams“, – tvirtiname jame.
Ketvirtadienį „Brent“ rūšies naftos kaina buvo pakilusi daugiau nei 50 proc. nuo karo pradžios.
Naftos tiekimo sukrėtimai sukelia infliaciją ir gali sulėtinti ekonomikos augimą stabdydami gamybą.
Dauguma energijos išteklių iš Persijos įlankos yra skirti Azijos šalims, kurios sudaro didelę dalį Pasaulio banko klientų.
