Klimato mokslininkų paskaičiavimais, ateityje pasaulio gyventojus ekstremalios karščio bangos kamuos daug dažniau. Anot Potsdamo instituto klimato tyrėjų, šiuo metu dėl žmogaus veiklos kylantys klimato pasikeitimai įtakoja apie 5 procentus žemėje susidarančių karščio bangų. 2020 metais jų bus dvigubai daugiau, o iki 2040 metų padaugės keturis kartus. Tokia informacija skelbiama žurnale „Environmental Research Letters“.
Kaip teigiama, prieš kelis dešimtmečius ekstremalių orų reiškinių, pavyzdžiui, karščio bangų, kokios pernai vyravo JAV, o 2010 metais Rusijoje, apskritai beveik nebuvo.
„Daugelyje regionų šalčiausi vasaros mėnesiai šimtmečio pabaigoje bus karštesni nei dabar patys šilčiausi mėnesiai – tai parodo mūsų skaičiavimai, įvertinant tokį scenarijų, jog klimato kaita nesumažės“, – pasakojo mokslininkas Dimas Coumou.
Jei į atmosferą ir toliau bus išmetama tiek daug anglies dioksido, karščio bangos 2100 metais gali apimti apie 85 procentus žemės ploto.
Masinių karščio bangų šimtmečio pabaigoje galima išvengti jau dabar imantis klimato apsaugos priemonių. Tiesa, pabrėžiama, kad iki šio amžiaus vidurio karščio bangų daugės jau nepaisant to, ar emisijų į orą sparčiai didės. Jau dabar atmosferoje yra tiek daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kad karščio bangų padidėjimas yra beveik neišvengiamas.
Šios žinios svarbios regionams, kurie jau kenčia nuo klimato pasikeitimų. Tai ypač aktualu tropikams, kur net ir santykinai maži klimato pokyčiai gali turėti rimtų pasekmių.
Tyrimo metu mokslininkai tyrė karščio bangas tuose regionuose, kur vasaros temperatūra smarkiai viršija įprastas normas. Tokios karščio bangos sukelia miškų gaisrus, padidina žmonių mirtingumą ir niokoja derlių.
Anot meteorologų, tai, ką šiandien sulaukę itin karštų orų laikome išimtimi, ateityje taps norma.
