Gizos piramidės Egipte, Akropolis Atėnuose ir parlamento rūmai Londone išjungė savo apšvietimą pasaulinei „Žemės valandai“ (Earth Hour), kuria raginama imtis veiksmų ir užkirsti kelią potencialiai pražūtingai klimato kaitai.
Visame pasaulyje turėjo užtemti 371 garsus objektas, tarp jų – Eifelio bokštas, Niagaros kriokliai, Las Vegaso kazino rajonas ir Pekino olimpinis stadionas „Paukščio lizdas“. Akcija turi baigtis JAV Havajų valstijos sostinėje Honolulu.
Šis pasaulinis renginys įspūdingai prasidėjo Sidnėjuje, kur šeštadienio vakarą valandai tamsoje paskendo Operos rūmai ir Uosto tiltas. Sidnėjaus pavyzdžiu paskui pasekė žėrinti Honkongo krantinė.
Sidnėjuje buvo susirinkę milijonai žmonių, o Melburne, kuris yra antrasis pagal dydį Australijos miestas, įvyko koncertas, kuriam elektra buvo generuojama minant pedalus ir piknikai bei kepimo ant grotelių iškylos šviečiant Mėnuliui.
Šis pasaulinis paprastų žmonių judėjimas prasidėjo Sidnėjuje prieš dvejus metus, kai 2,2 mln. žmonių buvo išjungę savo šviesas. Vėliau „Žemės valanda“ apėmė 3 929 miestus, kaimus ir vietoves visame pasaulyje.
„Tai labai pozityvi, viltinga kampanija“, – Sidnėjuje žurnalistams sakė renginio direktorius Andy Ridley.
„Norime, kad žmonės pagalvotų – net jei bus valandai, – ką jie gali padaryti, kad sumažintų savo išmetamo anglies dvideginio kiekį ir tęstų tai ilgiau nei ta valanda“, – sakė jis.
Pasak A.Ridley, jis siekė vieno milijardo dalyvių ir vylėsi, kad šis renginys pasiųs garsų signalą pasaulio lyderiams apie reikšmingą taršos anglies dvideginiu mažinimą.
Mokslininkai yra perspėję, kad pasaulinis atšilimas, kurį sukelia tokių iškasenų kaip anglys ir nafta deginimas, gali nuniokoti visą planetą ir labiausiai potvyniais, sausromis ir ligomis smogti skurdžiausioms šalims.
Skeptikai kritikavo šį renginį ir sakė, jog tai ne ką daugiau nei tuščias simbolizmas. Danų profesorius Bjornas Lomborgas pareiškė, kad žvakių deginimas tos valandos metu galėjo labiau teršti atmosferą anglies dvideginiu nei elektros lemputės.
Tačiau Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moonas anksčiau šį mėnesį į vaizdajuostę įrašytame pranešime sakė, kad „Žemės diena“ yra būdas pasaulio piliečiams pasiųsti „aiškią žinią“, kad jie nori veiksmų dėl klimato kaitos.
Niujorke – „mieste, kuris niekada nemiega“, – šviesos pradėjo gesti 20 val. 30 min. vietos (sekmadienį 3 val. 30 min. Lietuvos) laiku. Tarp tamsoje paskendusių garsiausių Niujorko pastatų buvo Brodvėjaus teatrai, dangoraižiai „Empire State Building“ ir „Chrysler Building“, be to, užgeso kelių didelių firmų reklamos, tarp jų – „Coca-Cola“ ženklas Taimso aikštėje.
Vašingtone šviesas išjungė didžiųjų universitetų miesteliai ir kelios ambasados. Žmonės susirinko Laisvės aikštėje, iš kurios aiškiai matyti JAV Kongresas, pasižiūrėti į gęstančius pastatus ir viešbučius.
Londone užgeso ne tik parlamento rūmai, bet ir garsusis elektroninis reklamos skydas Pikadilio aikštėje.
Paryžiuje prie šios akcijos prisidėjo šimtai paminklų ir pastatų, nuo Luvro ir Dievo motinos katedros iki Triumfo arkos. Saugumo sumetimais, Eifelio bokšto apšvietimas buvo išjungtas tik penkioms minutėms.
Akcija vyko ir kituose Europos miestuose – užtemo ir Šv.Petro bazilika Romoje, ir Graikijos parlamentas Atėnuose. Bukarešte priešais Rumunijos parlamentą vyko šokiai.
Egipte buvo išjungtas Gizos piramidžių, Kairo bokšto ir Aleksandrijos bibliotekos apšvietimas, o Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE), kur vienas žmogus sunaudoja daugiausiai energijos pasaulyje, savo spalvingą naktinį šviesų šou išjungė Dubajaus byrės formos septynių žvaigždučių viešbutis „Burj al Arab“.
Šviesos buvo išjungtos ir Filipinų sostinės Manilos centre, taip pat – aukščiausiame jau užbaigtame pasaulio dangoraižyje „Taipei 101“ Taivano sostinėje.
Pietų Afrikos Respublikoje Stalo kalną prie Keiptauno valandą apšvietė tik žvaigždės. Laikraštis „Weekender“ pranešė, kad viena pora turėjo išjungti elektrą per savo vestuves vynuogyne netoli šio miesto.
Renginys baigėsi Honolulu, kur jau antrus metus iš eilės šios „ekologinės“ valandos proga užtemo municipaliniai pastatai, pranešė vietos žiniasklaida.
Vėliau šiais metais per Jungtinių Tautų vadovaujamą konferenciją Danijos sostinėje turi būti patvirtinta nauja sutartis dėl pasaulinio atšilimo, kuri numatys veiksmus po 2012 metų, kai baigs galioti Kioto protokolas dėl atmosferos taršos „šiltnamio efektą“ sukeliančiomis dujomis mažinimo.
