Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 03 04, 05:16 Atnaujinta 2022 03 05, 01:25

Pasaulio reakcija: NATO nusprendė nesiųsti lėktuvų į Ukrainą, verslas traukiasi iš Rusijos rinkos

NATO penktadienį pakartojo, kad neketina siųsti aljanso lėktuvų apsaugoti Ukrainos oro erdvės, nes tai galėtų reikšti Vakarų karą su Rusija. Rusijos finansų sistema ima vis labiau jausti sankcijas. Didelės kompanijos traukiasi iš Rusijos, tarp jų – „Ikea“, „H&M“ ir „air Baltic“.
Vladimiras Putinas
Vladimiras Putinas

Svarbiausios žinios iš Ukrainos

  • NATO paskelbė, kad nesiųs aljanso naikintuvų saugoti Ukrainos oro erdvės
  • Tarptautinis Baudžiamasis Teismas pranešė, kad „nedelsiant bus pradėtas aktyvus tyrimas“ dėl galimų karo nusikaltimų Ukrainoje
  • JAV Rusijos oligarchams įvedė naujas sankcijas, įskaitant draudimą įvažiuoti į šalį
  • TATENA ragina Rusiją „nutraukti veiksmus“ Ukrainos branduoliniuose objektuose
  • Rusijos naftos milžinė „Lukoil“ paragino sustabdyti karą Ukrainoje

Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą skaitykite čia.

Rūšiavimas
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje
03:23

Naujausias pasaulio reakcijas į Rusijos invaziją į Ukrainą skaitykite čia.

Prancūzijos prezidentas ragina Rusiją ir Ukrainą susitarti dėl AE saugumo

01:24

Prancūzija kartu su tarptautinėmis partnerėmis kviečia kuo greičiau surengti Jungtinių Tautų organizacijos Saugumo Tarybos posėdį dėl po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą kylančios rizikos branduoliniam saugumui ir tarptautinių įsipareigojimų vykdymui.

Tai, remdamasi Prancūzijos prezidentūros pranešimu, teigia eurointegration.com.ua.

„Respublikos prezidentas ryžtingai smerkia bet kokius išpuolius prieš Ukrainos visuomeninius branduolinius objektus, vykdomus Rusijos kariuomenės nuo karinės agresijos prieš Ukrainą pradžios. Būtina garantuoti jų saugumą“, – rašoma pranešime.

Emmanuelis Macronas paragino Rusiją „nedelsiant nutraukti savo neteisėtus ir pavojingus karinius veiksmus, kad būtų užtikrinta Ukrainos valdžios kontrolė visuose branduoliniuose objektuose pasaulio pripažįstamoje Ukrainos valstybės teritorijoje“.

„Rusija privalo leisti laisvą, reguliarų ir netrukdomą personalo prieigą prie objektų, kad būtų užtikrintas nuolatinis darbas juose“, – teigiama Eliziejaus rūmų pranešime.

Teigiama, kad E.Macronas kalbėjosi telefonu su Tarptautinės atominės energetikos agentūros vadovu. Artimiausiu metu turi būti paskelbta, kad Prancūzija kartu su savo pagrindiniais partneriais pasiūlys konkrečias priemones užtikrinti saugumą visuose Ukrainos branduoliniuose objektuose karinių veiksmų metu.

„Rusija ir Ukraina turi susitarti šiuo klausimu ir kartu užtikrinti branduolinį saugumą bei branduolinių objektų saugumą“, – teigiama pranešime.

Pasaulį išgąsdino pranešimai, kad kovo 4-osios naktį Rusijos kariuomenė atakavo Zaporožios atominę elektrinę. Apšaudymų metu kilo gaisras mokomajame elektrinės korpuse. Šiuo metu elektrinę kontroliuoja Rusijos kariuomenė.

CNN stabdo transliacija Rusijoje

00:34

CNN paskelbė, kad nutraukia transliacijas Rusijoje. Kaip rašo „Reuters“, CNN „vertins situaciją“.

„Bloomberg“ taip pat paskelbė, kad laikinai stabdo žurnalistų darbą Rusijoje – taip reaguojama į V.Putino priimtą įsakymą, kuris „kriminalizuoja nepriklausomos žiniasklaidos reportažų rengimą šalyje“.

Italijoje areštuota dar vieno oligarcho jachta

23:59

Italijos pareigūnai areštavo Rusijos oligarchui Aleksejui Mordašovui priklausančią jachtą. Buvęs turtingiausias Rusijos žmogus yra įtrauktas į Europos Sąjungos paskelbtų sankcijų sąrašą, skelbia „The Guardian“.

Jachta „Lady M“, kaip teigiama, areštuota šiaurės Italijoje.

 

Kaip atrodė Rusijos įsiveržimas į Ukrainą

22:43

JAV energetikos sekretorė ragina leisti Ukrainos operatoriams saugiai dirbti Zaporižios atominėje elektrinėje

21:42

JAV energetikos sekretorė Jennifer Granholm penktadienį pranešė, kad Rusijos pajėgos kontroliuoja Zaporižios atominę elektrinę bei paragino Rusiją „leisti Ukrainos branduolinės energetikos operatoriams toliau saugiai dirbti, įskaitant galimybę keistis pamainomis Zaporižios bei Černobylio atominėse elektrinėse.”

Keliuose „Twitter“ pranešimuose J.Granholm taip pat gyrė Zaporižios atominės elektrinės operatorius už tai, kad jie „itin atsakingai reagavo į vakarykštį siaubingą išpuolį ir saugiai išjungė 2 reaktorius.”

J.Granholm pažymėjo, kad vienas reaktorius šiuo metu „veikia daliniu pajėgumu tam, kad elektros tinklas būtų stabilus.”

Pareigūnė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Zaporižios atominė elektrinė „yra suprojektuota taip, kad atlaikytų didelį apšaudymą ar bombardavimą.”

„Per naktį nepastebėjome jokių padidėjusių radiacijos rodmenų. Saugos sistemos nepažeistos, o reaktoriai toliau aušinami”, – rašė J.Granholm.

V.Putinas pasirašė įstatymą, leidžiantį įkalinimą už „melagienas“ apie kariuomenę

21:27

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pasirašė įstatymą, leidžiantį įkalinimą iki 15 metų už „melagienas“ apie kariuomenę, antrą savaitę tęsiantis Maskvos puolimui prieš Ukrainą.

V. Putinas taip pat pasirašė kitą įstatymą, kuris numato baudas arba įkalinimą už raginimą įvesti Rusijai sankcijas.

Šalis pastaruoju metu patiria precedento neturinčius ekonominius suvaržymus, kuriuos Vakarų šalys įvedė dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.

J.Trudeau vyks į Europą solidarumo su Ukraina vizito

21:18

Kanados premjeras Justinas Trudeau penkadienį pranešė kitą savaitę vyksiantis į Londoną, Rygą, Berlyną ir Varšuvą, kad su sąjungininkais aptartų, kaip palaikyti Rusijos invaziją patiriančią Ukrainą.

Kovo 6-11 dienomis vyksiančio vizito metu J.Trudeau sakė susitiksiantis „su partneriais ir sąjungininkėmis, kad aptartume, kaip toliau palaikyti Ukrainą ir (...) atsilaikyti prieš Rusijos agresiją“.

Spaudos konferencijoje jis teigė kalbėjęs telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir pareiškęs „gilų nerimą“ dėl Zaporižės atominės elektrinės apšaudymo.

„Turime (...) deeskaluoti smurtą Ukrainoje apskritai, arčiau ypač – aplinkui atomines elektrines“, – sakė J.Trudeau.

Vėliau penktadienį Kanados lyderis Toronte susitiks su Kanados ukrainiečių bendruomene, kuriai priklauso beveik 1,4 mln. žmonių.

A.Blinkenas: JAV ir ES privalo toliau spausti Rusiją, „kol karas baigsis“

20:28

JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas penktadienį įspėjo, jog karas Ukrainoje gali greit nesibaigti, ir sakė, kad JAV ir sąjungininkės Europoje privalo palaikyti didelį spaudimą Rusijai iki konflikto pabaigos.

„Deja, tragiška, šiurpu, [bet] tai gali greit nepasibaigti“, – Briuselyje sakė jis.

„Turime palaikyti tai (spaudimą), kol jis liausis, kol karas baigsis“, – pabrėžė A.Blinkenas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Antony Blinkenas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Antony Blinkenas

 

JAV atstovė JT sako, kad atominės Ukrainoje puolimas kelia pavojų Europai

20:26

Jungtinių Valstijų ambasadorė Jungtinėse Tautose penktadienį pareiškė, kad atominės elektrinės Ukrainoje puolimas kelia pavojų visai Europai, ir pavadino Rusijos ataką nutrūktgalviška.

„Su Dievo pagalba, pasaulis vakar vos išvengė branduolinės katastrofos“, – JT Saugumo Taryboje sakė Linda Thomas-Greenfield.

„Rusijos ataka praėjusią naktį sukėlė didžiulę rizika didžiausiai Europos atominei elektrinei“, – pridūrė ji.

„Tai buvo ypač nutrūktgalviška ir pavojinga ir sukėlė grėsmę civilių Rusijoje, Ukrainoje ir Europoje saugumui“, – kalbėjo diplomatė.

JT generalinio sekretoriaus pavaduotoja politiniams reikalams Rosemary DiCarlo sakė, kad atakos prieš atomines elektrines prieštarauja tarptautinei humanitarinei teisei.

Tačiau Rusija JT Saugumo Taryboje neigė, kad jo šalies karinės pajėgos apšaudė atominę elektrinę Zaporižėje.

„Šie pareiškimai yra paprasčiausiai neteisingi“, – tvirtino Vasilijus Nebenzia.

„Tai dalis precedento neturinčios melo ir dezinformacijos kampanijos prieš Rusiją“, – pareiškė jis.

Rusijos diplomatas tvirtino, kad jo šalies pajėgos tik smulkiai apsišaudė su ukrainiečiais.

Tuo tarpu Didžiojo septyneto (G-7) užsienio reikalų ministrai paragino Rusiją sustabdyti atakas Ukrainos atominėse elektrinėse.

G-7 šalys perspėjo dėl tolesnių sankcijų Rusijai ir pasmerkė Maskvos dezinformaciją

19:44

Didžiojo septyneto (G-7) užsienio reikalų ministrai penktadienį perspėjo, kad Rusijai gresia tolesnės baudžiamosios priemonės už invaziją į Ukrainą, taip pat pareiškė kovosiantys su Maskvos skleidžiamu melagienų srautu.

G-7 valstybės „toliau įvedinės griežtas sankcijas, atsakydamos į Rusijos agresiją“, sakoma šio turtingųjų šalių klubo pranešime. Ministrai taip pat atkreipė dėmesį, kad Maskvos veiksmams prieš Ukrainą talkino Baltarusijos autoritarinio lyderio Alianksandro Lukašenkos režimas.

Sąjungininkės taip pat imsis priemonių prieš „Rusijos dezinformacijos kampaniją“, keliančią „papildomą pavojų gyvybėms“, nurodė ministrai.

ES pasiruošusi įvesti daugiau sankcijų Rusijai, jeigu karas Ukrainoje nesiliaus

19:39

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen penktadienį sakė, kad Europos Sąjunga pasiruošusi įvesti Rusijai daugiau sankcijų, jeigu prezidentas Vladimiras Putinas nesustabdys karo Ukrainoje.

„Reikia labai aiškiai pasakyti, kad esame pasirengę imtis tolesnių griežtų priemonių, jeigu V. Putinas nesustos ir neatšauks savo pradėto karo“, – žurnalistams sakė U. von der Leyen per bendrą spaudos konferenciją su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu.

Rusijos laikraštis „Novaja gazeta“ ištrins savo turinį dėl naujo žiniasklaidos įstatymo

18:50

Rusijos nepriklausomas laikraštis „Novaja gazeta“ penktadienį paskelbė ištrinsiantis savo turinį apie Ukrainą, parlamentui priėmus įstatymą, numatantį įkalinimą ir baudas už „melagienas“ apie Rusijos kariuomenės veiksmus.

Per platformą „Telegram“ paskelbtoje žinutėje laikraštis nurodė toliau dirbsiąs „karinės cenzūros sąlygomis“ ir iš savo tinklalapio ir socialinių tinklų paskyrų „pašalinsiąs medžiagą“ apie Rusijos invaziją į Ukrainą.

BBC atšaukia savo žurnalistus iš Rusijos

18:35 Atnaujinta: 19:50

ungtinės Karalystės visuomeninio transliuotojo BBC vadovas Timas Davie penktadienį pranešė, kad jo organizacija liaujasi rengti reportažus Rusijoje, nes šioje šalyje priimtas įstatymas „atrodo darantis nepriklausomą žurnalistiką baudžiamuoju nusikaltimu“.

„Tai mums nepalieka jokios kitos išeities, tik laikinai sustabdyti visų „BBC News“ žurnalistų ir jų pagalbinių darbuotojų darbą Rusijos Federacijoje, kol įvertinsime šių nepageidaujamų įvykių visus padarinius“, – pažymėjo jis.

Jo teigimu, „BBC News“ versija rusų kalba toliau veiks už Rusijos ribų.

Pranešimas pasirodė pastarąją savaitę išaugus BBC turinio apie Rusijos invaziją į Ukrainą paklausai.

BBC šią savaitę paskelbė, kad jo svetainės rusų kalba auditorija daugiau kaip trigubai viršijo savaitės vidurkį ir per pastarąsias septynias dienas pasiekė 10,7 milijono.

Svetainės anglų kalba bbc.com lankytojų Rusijoje per tą patį periodą padaugėjo 252 procentais iki 423 tūkstančių, nurodė transliuotojas.

Taip pat buvo pridėta daugiau trumpųjų bangų dažnių BBC radijui Ukrainoje transliuoti.

T.Davie sakė, kad darbuotojų saugumas yra svarbiausia ir kad naujasis Rusijos įstatymas yra nukreiptas ne vien prieš rusų žurnalistus, bet ir prieš užsieniečius.

„Mes nepasirengę statyti juos į baudžiamojo persekiojimo pavojų vien dėl to, kad jie dirba savo darbą. Norėčiau pagerbti visus juos už drąsą, ryžtą ir profesionalumą“, – sakė jis.

„Liekame įsipareigoję teikti tikslią, nepriklausomą informaciją auditorijai visame pasaulyje, įskaitant milijonus mūsų naujienų paslaugas naudojančių rusų, – pažymėjo T.Davie. – Mūsų žurnalistai Ukrainoje ir visame pasaulyje toliau pranešinės apie invaziją į Ukrainą.“

Pernai viena iš BBC korespondentų Maskvoje praktiškai buvo išvarytas iš Rusijos, kaip manoma, keršijant už Londono sprendimą nesuteikti akreditacijos vienam rusų reporteriui.

Tačiau Sarah Rainsford, viena iš ilgamečių korporacijos reporterių Rusijos sostinėje, anksčiau ginčijosi su V.Putino sąjungininku, Baltarusijos autoritariniu prezidentu Aliaksandru Lukašenka dėl susidorojimo su protestuotojais Minske.

JK transliuotojų priežiūros institucija „Ofcom“ šiuo metu tyria įtariamus Rusijos valstybės finansuojamos televizijos RT pažeidimus informuojant apie invaziją Ukrainoje.

A.Blinkenas: darysime viską, kad karas liautųsi

17:34

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas, atvykęs į Briuselį, pareiškė, esą Vašingtonas nusiteikęs daryti viską, kad karas Ukrainoje baigtųsi.

„Kartu susiduriame su tai, ką pasirinko Putinas – karu. Neišprovokuotu, nepateisinamu karu, kurio pasekmės siaubingos žmonėms – motinoms, tėvams, vaikams. Matome vaizdus per TV – tai turi liautis.

Mes norime daryti viską, ką galime, kad tai liautųsi. Todėl mūsų bendradarbiavimas gyvybiškai svarbus“, – stovėdamas greta ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio pareiškė A.Blinkenas.

JK vicepremjeras: Rusijos oligarchų turtą galima perduoti pabėgėliams iš Ukrainos

17:22

Iš Rusijos oligarchų atimtas turtas Jungtinėje Karalystėje galėtų būti perduotas pabėgėliams iš Ukrainos, pareiškė šalies vicepremjeras Dominicas Raabas. Tiesa, jis pripažino, kad Londonas, norėdamas perimti sankcionuotų oligarchų nuosavybę, turėtų pirmiausia užsitikrinti teisinį pagrindą tokiems veiksmams, rašo „The Guardian“.

Paklaustas, ar palaikytų opozicinių liberalų demokratų remiamą iniciatyvą iš oligarchų atimtuose prabangiuose butuose ir namuose apgyvendinti pabėgėlius, D.Raabas atsakė: „Taip, neabejotinai.“

Lenkija sulaikė šnipinėjimu Rusijai įtariamą ispanų žurnalistą

17:14

Lenkijoje prie sienos su Ukraina buvo sulaikytas vienas ispanų žurnalistas, įtariamas šnipinėjimu Rusijai, penktadienį pranešė lenkų kontržvalgybos agentūra ABW.

Laisvai samdomas reporteris, kurį jo advokatas įvardijo kaip Pablo Gonzalezą, dirbo internetiniam leidiniui „Publico“ ir televizijai „La Sexta“.

„ABW agentai Peremislyje sulaikė rusų kilmės Ispanijos pilietį. Nustatyta, kad jis yra GRU agentas“, – sakoma ABW pranešime, kuriame turima galvoje Rusijos karinė žvalgyba.

Agentūra kaltina P.Gonzalezą „dirbus Rusijai naudojantis žurnalisto statusu“.

Advokatas Gonzalo Boye, Ispanijoje žinomas dėl savo atstovavimo Katalonijos separatistų buvusiam lyderiui Carlesui Puigdemont'ui, vėlai ketvirtadienį patvirtino, kad toks kaltinimas buvo pateiktas.

„Pablo Gonzalezas kaltinamas šnipinėjimo nusikaltimu... jis laikinai sulaikytas Žešuvo kalėjime“ pietryčių Lenkijoje, per tviterį parašė teisininkas.

ABW nurodė sulaikiusi P.Gonzalezą naktį iš vasario 27-ąją į 28-ąją pietrytiniame Peremyslio mieste, kur jis viešėjo porą dienų.

„Jis ruošėsi išvykti į Ukrainą“, – pranešė agentūra.

Pentagonas ir Rusijos gynybos ministerija įkūrė „karštąją liniją“

17:06

JAV gynybos departamentas – Pentagonas – ir Ukrainą užpuolusios Rusijos gynybos ministerija įkūrė naują „karštąją liniją“, kurios dėka tikimasi užkirsti kelią „eskalacijai, apsiskaičiavimams ir kariniams incidentams“, JAV pareigūnas patvirtino „Reuters“. Anksčiau tokią pat informaciją skelbė NBC.

Vašingtonas skelbia, kad Ukrainoje nėra ir nebus JAV ar NATO karių. Bet Aljanso sąjungininkai baiminasi dėl galimybės, kad konfliktas net atsitiktinai gali išplisti už Ukrainos ribų. JAV ir jų partnerės taip pat siunčia Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms daug ginklų.

„Gynybos departamentas neseniai, kovo 1 dieną, įkūrė dekonfliktinę liniją su Rusijos gynybos ministerija, siekdamas išvengti neapskaičiavimo, karinių incidentų ir eskalacijos“, – pranešė aukšto rango Pentagono pareigūnas.

Tokia pat „karštoji linija“ buvo įkurta ir Sirijoje, kur vienu metu netoliese operacijas vykdė tiek JAV, tiek Rusijos kariai.

Švedijos narystei NATO pirmą kartą pritaria dauguma visuomenės

16:54

Pirmą kartą dauguma švedų pritaria savo šalies stojimui į NATO, ir tokį jų pozicijos pasikeitimą paskatino Rusijos invazija į Ukrainą, rodo penktadienį paskelbti apklausos rezultatai.

Per vieną mėnesį narystei NATO pritariančių švedų skaičius padidėjo 9 procentiniais punktais iki rekordinio 51 procento.

Nepritariančiųjų narystei Aljanse sumažėjo 10 punktų iki 27 proc., rodo viešosios nuomonės tyrimų agentūros „Demoskop“ atlikta apklausa. Jos rezultatus paskelbė laikraštis „Aftonbladet“.

Neapsisprendusiųjų lieka maždaug tiek pat – 22 procentai.

Kita apklausa, kurios rezultatus penktadienį paskelbė transliuotojas SVT, rodo, kad pritarimas stojimui į NATO smarkiai išaugo, bet 50 proc. ribos neviršijo ir yra 49 procentai. Maždaug 27 proc. respondentų narystei nepritarė.

„Scanpix“ nuotr./Švedijos kariai Gotlande
„Scanpix“ nuotr./Švedijos kariai Gotlande

Karas Ukrainoje taip pat pakeitė balansą Suomijoje, kur šią savaitę taip pat užfiksuotas pirmas kartas, kai dauguma respondentų pritarė narystei NATO.

Kol kas Stokholmas ir Helsinkis atmeta galimybę kreiptis dėl stojimo į NATO, bet parama tokiam žingsniui šiuo metu yra rekordiškai didelė.

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto, kuris penktadienį Vašingtone susitinka su JAV prezidentu Joe Bidenu, ketvirtadienį paragino savo šalį „išlaikyti šaltą protą“, kol sprendžiama, ar stoti į NATO siekiant apsisaugoti nuo potencialios Rusijos grėsmės.

Švedija ir Suomija oficialiai yra neprisijungusios, bet nuo 10-ojo dešimtmečio vidurio yra NATO partnerės. Savo neutralumo jos atsisakė baigiantis Šaltajam karui.

Švedijoje labai aiški dauguma nepritardavo narystei NATO, kol Rusija 2014 metais aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį.

Ekspertai tikisi, kad kaimynės Suomija ir Švedija derins savo veiksmus dėl narystės NATO.

NATO plėtra į rytus yra raudona linija Maskvai, tvirtinančiai, kad ji po Šaltojo karo šiuo klausimu buvo išduota Vakarų.

Praėjusį penktadienį Rusijos Užsienio reikalų ministerija įspėjo, kad jei Šiaurės šalys įstotų į NATO, tai sukeltų „rimtų karinių ir politinių atgarsių“.

„Microsoft“ įšaldo produktų pardavimus ir paslaugų naujus pardavimus Rusijoje

16:46

IT milžinė „Microsoft“ stabdo savo produktų ir paslaugų naujus pardavimus Rusijoje, penktadienį pranešė bendrovė , plečiantis atsiribojančių nuo Maskvos invazijos Ukrainoje įmonių sąrašui.

Vakarų vyriausybės, sporto organizacijos ir didžiosios kompanijos izoliavo Rusiją ar įvedė jai skaudžių sankcijų dėl tarptautinės bendrijos pasmerkto Ukrainos užpuolimo.

JAV įsikūrusi kompanija, kurios programinė įranga įdiegta daugiau kaip milijarde įrenginių, sakė, kad „sustabdys visus naujus „Microsoft“ produktų ir paslaugų pardavimus“ Rusijoje, bet daugiau detalių nepateikė.

„Kaip ir likęs pasaulis, esame pašiurpę, įpykę ir nuliūdę dėl vaizdų ir naujienų, ateinančių iš karo Ukrainoje, ir smerkiame šį nepagrįstą, neišprovokuotą ir neteisėtą Rusijos invaziją“, – sakoma „Microsoft“ prezidento Brado Smitho tinklaraščio pranešime.

„Apple“ jau ėmėsi veiksmų sustabdyti savo produktų pardavimą Rusijoje, o tokios JAV įsikūrusios socialinės žiniasklaidos platformos kaip „Facebook“ ir „Twitter“ reaguodamos į invaziją ėmėsi žingsnių prieš žiniasklaidos, susijusios su Rusijos valstybe, sklaidą.

„Microsoft“ nurodė, kad taip pat ėmėsi veiksmų dėl žalingų kibernetinių atakų prieš Ukrainos valstybę.

„Nuo karo pradžios veikėme prieš Rusijos ardomąsias ar trukdančias priemones, nukreiptas prieš daugiau kaip 20 Ukrainos vyriausybės, IT ir finansų sektoriaus organizacijų“, – sakoma B.Smitho įraše.

„Taip pat veikėme prieš kibernetines atakas, nukreiptas prieš kelias papildomas civilines vietas“, – pridūrė jis.

JT: Ukrainoje jau žuvo 331 civilis

16:42

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba paskelbė, kad iki šiol patvirtino 331 civilio žūtį Ukrainoje nuo dienos, kai Rusija užpuolė šalį. Dar 675 žmonės buvo sužeisti, nors Taryba pabrėžė, kad tikrasis aukų skaičius greičiausiai yra gerokai didesnis.

Ankstesnę dieną civilių aukų buvo skaičiuojama 249. Tarp 331 žuvusio civilio – 19 vaikų.

Kaip skelbia JT Žmogaus teisių taryba, daugelį žmonių pražudė apšaudymai – artilerija, raketos, aviacijos antskrydžiai.

Rusijos ambasada Rygoje turės Ukrainos Nepriklausomybės gatvės adresą

16:20

Antonijaus gatvės Rygoje atkarpa, kurioje įsikūrusi Rusijos ambasada, bus pervadinta į Ukrainos Nepriklausomybės gatvę.

Sprendimą priėmė Rygos miesto tarybos koalicijos partijos.

Panašų sprendimą šią savaitę priėmė ir Vilnius, Rusijos ambasados adresą pervadindamas į Ukrainos didvyrių gatvę.

„air Baltic“ traukiasi iš Rusijos rinkos

16:19

Latvijos skrydžių bendrovė „air Baltic“ traukiasi iš Rusijos rinkos, paskelbė įmonės vadovas Martinas Gaussas.

„Mes @airBaltic priėmėme sprendimą pasitraukti iš Rusijos rinkos. Po to, kai anksčiau sustabdėme skrydžius, dabar atšaukėme visus būsimus skrydžius į Rusiją ir iš jos“, – tviteryje pranešė M.Gaussas.

 

Kremlius ragina rusus susitelkti aplink meluojantį V.Putiną

16:00

Kremlius penktadienį paragino rusus susitelkti aplink prezidentą Vladimirą Putiną, jo pajėgoms devintą dieną tęsiant puolimą Ukrainoje, bet jį ciniškai vadinant „specialiąja operacija“.

„Dabar ne laikas būti susiskaldžiusiems“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas žurnalistams, paklaustas apie žinomų visuomenės veikėjų raginimus užbaigti karą.

„Dabar metas susivienyti, susitelkti aplink mūsų prezidentą“, – sakė jis.

Rusijos visuomenės veikėjai skirtingai vertina Kremliaus įsakymu vasario 24 dieną pradėtą puolimą prieš Ukrainą.

„Taip, iš tiesų tarp kultūros veikėjų vyksta karštos diskusijos“, – sakė D.Peskovas.

„Daugelis palaiko prezidentą, nuoširdžiai palaiko prezidentą. Esama tokių, kurie iki galo nesupranta to, kas vyksta. Tačiau tai nereiškia, kad reikia į juos žiūrėti priešiškai. Jiems tiesiog reikia kantriai aiškinti“, – kalbėjo Kremliaus atstovas.

Nedaug garsių rusų viešai pasmerkė Rusijos karą prieš Ukrainą, o kai kurie jau sulaukė pasekmių už tai, kad nesilaiko Kremliaus kurso.

Tuo tarpu Miuncheno filharmonija antradienį atleido garsų rusų dirigentą, uolų V.Putino šalininką Valerijų Gergijevą, nepasmerkusį Rusijos invazijos Ukrainoje.

D.Peskovas penktadienį taip pat sakė, kad V. Putinas šiuo metu neturi planų pasikalbėti apie Ukrainą su JAV prezidentu Joe Bidenu.

Jis pridūrė, kad bet kokie Rusijos ir Ukrainos kontaktai dabar turi vykti per derybininkus, o ne lyderius.

„Dabar ne laikas“, – sakė D.Peskovas, paklaustas apie galimybę surengti V.Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimą.

Ukraina sako, kad nuo Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsakymu pradėto puolimo pradžios praeitą savaitę žuvo mažiausiai 350 civilių gyventojų.

Rusija teigia nesitaikanti į civilines teritorijas Ukrainoje, nors paviešinta nemažai įrodymų, kad realybė yra kitokia.

Kinija savaitgalį nerodys Anglijos „Premier“ lygos, nes planuojama paramos Ukrainai akcija

15:49

Kinijoje savaitgalį nebus rodomos Anglijos futbolo „Premier“ lygos rungtynės, nes lyga planuoja pareikšti paramą Rusijos užpultai Ukrainai.

„Premier“ lyga anksčiau paskelbė, kad prieš rungtynes bus skelbiamos tylos minutės, klubų kapitonai dėvės specialius raiščius, o stadionuose įrengti ekranai rodys paramos Ukrainai žinutes.

Kaip rašo portalas „The Athetic“, Kinijos kompanija „iQIYI“ informavo „Premier“ lygą, kad rungtynės, vyksiančios kovo 5-7 dienomis, nebus transliuojamos.

Pekinas nepritaria tarptautinėms sankcijoms Rusijai.

JT Saugumo Taryba rengia skubų posėdį dėl Ukrainos

15:40

Rusijos pajėgoms apšaudžius Ukrainoje esančią didžiausią Europos branduolinę jėgainę, penktadienį įvyks skubus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdis, kurio prašė Londonas, pranešė diplomatiniai šaltiniai.

Susitikimo paprašė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas. Prie raginimo surengti skubų posėdį prisijungė Jungtinės Valstijos, Prancūzija, Norvegija, Airija ir Albanija.

J.Stoltenbergas: NATO lėktuvai neturėtų skraidyti virš Ukrainos

15:03

NATO generalinis sekretorius J.Stoltenbergas po Aljanso šalių užsienio reikalų ministrų susitikimo dar kartą pabrėžė, esą Aljansas, kuris yra gynybinė sąjunga, nesiekia karinio konflikto su Rusija ir nori elgtis atsakingai, kad karas neišplistų.

„Neskraidymo zonos idėja buvo paminėta, bet sąjungininkai sutarė, kad NATO lėktuvai neturėtų skraidyti virš Ukrainos, o Ukrainos teritorijoje neturėtų būti NATO karių. <...> Išplitęs karas būtų dar žiauresnis ir pavojingesnis nei dabartinis“, – teigė J.Stoltenbergas.

„Mes neveiksime Ukrainoje – ar ant žemės, ar oro erdvėje. Suprantame neviltį, bet taip pat manome, kad taip pasielgus galėtų kilti didelis karas Europoje, kuriame dalyvautų daug daugiau valstybių“, – pabrėžė J.Stoltenbergas.

Jis paragino Rusiją tučtuojau nutraukti karo veiksmus be papildomų sąlygų ir įspėjo: „Artimiausios dienos greičiausiai bus dar blogesnės – bus daugiau mirties, kančių ir naikinimo.“

Išsamiau skaitykite ČIA.

R.Grossi: radioaktyvios medžiagos nepasklido

14:34

Anot Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generalinio direktoriaus Rafaelio Grossi, pastatas, į kurį pataikyta Zaporižioje, nepriklauso elektrinės reaktorių pastatams – tai buvo gretimas mokymų objektas.

Du apsaugininkai buvo sužeisti, nurodė R.Grossi.

„Jokios radioaktyvios medžiagos nepasklido“, – sakė jis ir pridūrė, kad elektrinės radiacijos matavimo sistemos „visiškai funkcionuoja“.

Tačiau jis citavo Ukrainos pareigūnus, sakiusius, kad „padėtis, suprantama, toliau išlieka itin įtempta ir sunki“.

Iš šešių elektrinėje esančių reaktorių veikia tik vienas, maždaug 60 proc. pajėgumu, nurodė R.Grossi.

Vienas reaktorių remontuojamas, kiti du yra sustabdyti, o likę du „jau buvo laikomi rezerve ir veikia mažo pajėgumo režimu“, paaiškino TATENA vadovas.

JT Žmogaus teisių taryba pritarė tyrimui dėl teisių pažeidimų per karą Ukrainoje

14:14

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba penktadienį didele balsų persvara nubalsavo už tai, kad būtų pradėtas tyrimas dėl pažeidimų, padarytų Rusijai pradėjus invaziją Ukrainoje.

32 iš 47 Tarybos narių balsavo už kuo aukštesnio lygio tyrimą dėl įtariamų teisių pažeidimų, siekiant patraukti atsakomybėn kaltuosius.

„Prieš“ balsavo tik pati Rusija ir Eritrėja. Likusios 13 narių, įskaitant tradicines Maskvos šalininkes Kiniją, Venesuelą ir Kubą, susilaikė.

„Dėkoju visiems, kas balsavo už teisingą reikalą“, – pasakė Ukrainos ambasadorė.

Šis JT Žmogaus teisių tarybos sprendimas turėtų parodyti prezidentui Vladimirui Putinui, kad prieš jį „yra visas pasaulis“, penktadienį pareiškė ukrainiečių ambasadorė Jevhenija Filipenko.

„Žinia Putinui buvo aiški: esi izoliuotas pasauliniu lygiu ir prieš tave yra visas pasaulis“, – po balsavimo žurnalistams sakė ji.

Šis smūgis Rusijai buvo suduotas JT Generalinei Asamblėjai Niujorke trečiadienį paskelbus savo įtaigų pareiškimą, priimtą 141 balsu ir sulaukusį tik penkių balsų „prieš“. Pareiškimu smerkiama Maskvos invazija ir reikalaujama nedelsiant pasitraukti iš Ukrainos.

Ženevoje įsikūrusi Žmogaus teisių taryba taip pat „griežčiausiais įmanomais žodžiais“ pasmerkė „žmogaus teisių... ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus dėl Rusijos Federacijos agresijos prieš Ukrainą“.

Kyjivo pateiktame tekste raginama „skubiai ir įrodomai išvesti Rusijos Federacijos karius ir Rusijos remiamas ginkluotas grupes iš visos Ukrainos teritorijos“.

Svarbiausia tai, kad penktadienio balsavimu atveriamas kelias įsteigti nepriklausomą tarptautinę tyrimų komisiją ir pradėti aukščiausio lygio tyrimą, kokį tik gali užsakyti Taryba. Komisija turės „ištirti visus įtariamus pažeidimus“, susijusius su Rusijos agresija prieš Ukrainą.

Žmogaus teisių taryba ragina paskirti tris tyrėjus „tokių pažeidimų faktams, aplinkybėms, priežastims nustatyti“. Jie taip pat turės surinkti įrodymus „siekiant, kad atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn“.

Tuo metu Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) Hagoje jau pradėjo savo tyrimą dėl galimų karo nusikaltimų Ukrainoje.

Londonas prašo surengti JT Saugumo Tarybos posėdį dėl Rusijos išpuolio prieš Ukrainos AE

13:46

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss penktadienį pareiškė, kad jos šalis prašo surengti skubų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį, į kaimyninę šalį įsiveržusioms Rusijos pajėgoms užpuolus atominę elektrinę Ukrainoje.

Ši ataka kėlė „grėsmę Europos saugumui ir stabilumui. Mums reikia, kad atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn“, – sakė ji britų televizijai Briuselyje vykstančio NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo užkulisiuose. 

Žiniasklaida: Rusijos politinį elitą pribloškė sankcijos, V.Putinas slėpė sprendimą užpulti Ukrainą

12:52

Nepriklausomas naujienų iš Rusijos portalas „Agentstvo“ rašo, kad Rusijos valdžia nebuvo pasiruošusi galingoms sankcijoms, kurias šaliai dėl invazijos į Ukrainą paskelbė tarptautinė bendruomenė. O nebuvo pasiruošusi esą todėl, kad prezidentas Vladimiras Putinas slėpė planą užpulti kaimyninę valstybę nuo didžiosios daugumos savo pavaldinių.

Plačiau skaitykite čia.

R.Grossi siūlosi vykti į Černobylį derėtis dėl branduolinių objektų saugumo užtikrinimo

12:22

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generalinis direktorius Rafaelis Grossi penktadienį pasisiūlė vykti į Černobylį derėtis su Kyjivu ir Maskva dėl Rusijos užpultos Ukrainos branduolinių objektų saugumo užtikrinimo.

„Tiek Rusijos Federacijai, tiek Ukrainai nurodžiau galįs kuo greičiau keliauti į Černobylį“, – žurnalistams sakė R.Grossi.

„Abi šalys svarsto“ tokią galimybę, pridūrė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Maskvą griebusis „branduolinio teroro“ ir mėginant „pakartoti“ Černobylio katastrofą, Rusijos pajėgoms ankstų penktadienį apšaudžius Zaporižios atominę jėgainę šalies pietryčiuose.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rafaelis Grossi
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rafaelis Grossi

Ukrainos pagalbos tarnybos pranešė užgesinusios ten kilusį gaisrą, kai Rusijos kariuomenė pagaliau leido gelbėtojams patekti prie objekto. 

Ukrainos valstybinė branduolinio reguliavimo inspekcija savo tinklalapyje nurodė, kad didžiausios Europoje „Zaporižios atominės elektrinės teritorija yra okupuota Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų“.

Vietos pareigūnai patikino TATENA, kad „būtinoji“ elektrinės įranga nebuvo paveikta, o radiacijos lygis yra normalus.

Rusijos pajėgoms praėjusią savaitę įsiveržus į Ukrainą ir pradėjus miestų apšaudymą artilerijos sviediniais ir raketomis, kilo tarptautinis susirūpinimas dėl šalies branduolinių objektų.

R.Grossi sakė, kad jo kelionės tikslas būtų aptarti su abiem šalimis „sistemą“, kaip užtikrinti Ukrainos branduolinių objektų saugumą ir funkcionavimą.

Vasario 24 dieną Rusijos kariai jėga perėmė Černobylio atominės elektrinės teritorijos kontrolę.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Černobylio atominė elektrinė
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Černobylio atominė elektrinė

Černobylio AE, esančioje Ukrainos šiaurėje netoli sienos su Baltarusija, 130 km į šiaurę nuo Kijevo, 1986 metų balandžio 26-ąją įvyko didžiausia pasaulyje branduolinė katastrofa – atliekant saugos bandymą sprogo elektrinės 4-asis reaktorius. Tuomet pakilęs radioaktyvių dulkių debesis nuslinko virš Europos.

2016 metų lapkritį virš sprogusio reaktoriaus pastatytas milžiniškas naujas apsauginis gaubtas, kuriam buvo skirta 2,1 mlrd. eurų tarptautinių lėšų. Šis statinys turi apsaugoti nuo tolesnio radioaktyvių medžiagų nuotėkio ir dešimtmečiams užtikrinti Europos žmonių saugumą.

R.Grossi sakė, kad į Černobylį galėtų vykti sugrįžęs iš Teherano, kur ketina apsilankyti šeštadienį.

Ten jis susitiks su šiitiškos respublikos aukšto rango pareigūnais aptarti neišspręstų klausimų, kurių TATENA turi dėl ankstesnės branduolinės veiklos nedeklaruotose Irano vietose.

Maskvos policija atlieka kratą pagalbą migrantams teikiančios NVO biure

12:07

Rusijos policija penktadienį atliko kratą šalies žymiausio pagalbos migrantams centro biure, pranešė ši organizacija, teisėsaugos pareigūnams anksčiau surengus kratas uždraustos teisių gynimo grupės „Memorial“ biuruose.

Pilietinės pagalbos komitetas socialiniuose tinkluose paskelbė, kad jo biure neaiškiu pagrindu „atliekama krata“.

„Viduje esantiems darbuotojams draudžiama naudotis telefonais, su jais negalima susisiekti“, – pridūrė organizacijos atstovai.

Ispanija: NATO aptars neskraidymo zonos idėją

12:00

Ispanijos užsienio reikalų ministras Jose Manuelis Albaresas pareiškė prieš NATO šalių narių diplomatijos vadovų susitikimą pareiškė, kad Aljansas aptars neskraidymo zonos virš Ukrainos idėją.

Tiesa, NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas nebe pirmą kartą pabrėžė: „NATO nėra konflikto dalyvė. Mes nesiekiame karo, konflikto su Rusija. Tuo pat metu turime užtikrinti, kad būtų suprantamas mūsų įsipareigojimas saugoti visus sąjungininkus.“

Anot „Financial Times“, per užsienio reikalų ministrų susitikimą bus diskutuojama apie visus įmanomus variantus ir galimas sprendimų pasekmes. Bet pareigūnai taip pat pabrėžia, kad neskraidymo zona virš Ukrainos ar kitokia intervencija gali nulemti tiesioginius susidūrimus su Rusijos pajėgumus.

Latvijos diplomatijos vadovas: NATO turėtų svarstyti visus variantus

11:25

Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius BBC pareiškė, kad NATO turėtų „svarstyti visus variantus“, kai jo buvo paklausta apie tiesioginio karinio konflikto su Rusija galimybę.

Toje pačioje BBC laidoje „Today“ buvęs Ukrainos premjeras Oleksijus Hončarukas teigė, kad kitos Europos šalys „nesupranta“, kaip toli gali eiti Vladimiras Putinas. Esą kitų valstybių lyderiai turėtų pasiūlyti Ukrainai „tiesioginę karinę paramą“ ir „bent jau uždaryti mūsų dangų“ – kitaip tariant, paskelbti neskraidymo zoną.

JAV ir NATO vadovybė tokią galimybę atmeta, nes grėstų tiesioginis susidūrimas su Rusijos karo lėktuvais ir didelio karo pavojus.

Vis dėlto E.Rinkevičius teigė: „Manau, kad turėtume svarstyti visus variantus. Bet taip pat turėtume suprasti, kad kai kuriuos NATO veiksmus galima įgyvendinti tik tokiu atveju, jei šalys, turinčios reikalingus išteklius, su tuo sutinka.“

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Edgaras Rinkevičius
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Edgaras Rinkevičius

Latvijos diplomatijos vadovas pridūrė, kad bet kokį sprendimą reiktų priimti vienbalsiai. Paklaustas, ar NATO gali tekti tenkintis „nepatogiu“ susitarimu su Rusija, E.Rinkevičius atsakė: „Na, manau, kad turime daryti viską, ką galime. Todėl ir sakau, kad turėtume svarstyti visus variantus.“

NATO vadovas smerkia Ukrainos elektrinę apšaudžiusios Rusijos „beatodairiškumą“

11:08

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį pasmerkė Rusijos „beatodairiškumą“ dėl Ukrainos atominės elektrinės apšaudymo ir pareikalavo Maskvos nutraukti karą prieš savo kaimynę.

„Naktį taip pat matėme pranešimų apie ataką prieš atominę elektrinę. Tai tik parodo šio karo beatodairiškumą ir jo užbaigimo svarbą, taip pat Rusijos visų karių išvedimo ir sąžiningumo diplomatinėse pastangose svarbą“, – sakė J.Stoltenbergas prieš susitikimą su Vakarų šalių užsienio reikalų ministrais.

Sąjungininkės penktadienį per intensyvų diplomatinį maratoną Briuselyje tariasi, kaip toliau spausti Maskvą po sankcijų bangos, užgriuvusios Rusiją dėl invazijos Ukrainoje.

NATO narės pasiuntė į Rytų Europą tūkstančius karių sustiprinti Aljanso rytinį sparną ir siunčia Ukrainai ginklų, kad padėtų jai atremti Rusijos puolimą.

Tačiau NATO atmetė karinio įsikišimo Ukrainoje galimybę, nes nuogąstauja įsivelti į tiesioginį konfliktą su Rusija, kuris galėtų peraugti į branduolinį karą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Jensas Stoltenbergas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Jensas Stoltenbergas

Dėl to kol kas atmetami raginimai skelbti neskraidymo zoną virš Ukrainos siekiant nutraukti Kremliaus pajėgų vykdomą bombardavimą.

„Žinome, kad mūsų raudona linija skirta užtikrinti, kad nekiltų tarptautinis konfliktas“, – sakė Kanados užsienio reikalų ministrė Melanie Joly.

„Tuo pat metu norėčiau pasakyti, jog mes norime užtikrinti, kad scenarijai būtų svarstomi, norime užtikrinti, kad visame Aljanse, visose šalyse, palaikančiose Ukrainą, vyktų diskusijos, nes mums reikia sustabdyti šį karą“, – sakė ji.

NATO, Europos Sąjungos ir Didžiojo septyneto (G-7) ministrai per penktadienio derybas aptars sankcijų poveikį Rusijai ir svarstys griežtesnius žingsnius, įskaitant raginimus imtis priemonių prieš Rusijai itin svarbų naftos ir dujų eksportą.

„Svarstomos visos galimybės“, – sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock tvirtino, kad planuojama skelbti daugiau sankcijų, nukreiptų prieš Rusijos prezidento Vladimiro Putino artimos aplinkos žmones.

„Be trijų griežtų (ES) sankcijų paketų, dėl kurių mes jau nusprendėme, imsimės tolesnių priemonių, nukreiptų prieš Putino galios centrą“, – sakė ji.

Tačiau pagrindinės Europos galios, tokios kaip Vokietija, vis dar nelinkusios imtis priemonių prieš Rusijos energijos išteklių eksportą. Maždaug 40 proc. ES suvartojamų dujų ir 10 proc. naftos yra iš Rusijos.

Rusijos policija vykdo kratas teisių grupės „Memorial“ biuruose

10:58

Rusijos policija penktadienį vykdo kratas garsiausios šalies teisių gynimo organizacijos „Memorial“ biuruose.

Organizaciją buvo nurodyta uždaryti praėjusių metų pabaigoje, tai sukėlė tarptautinį pasipiktinimą.

„Kratos „Memorial“ tęsiamos dviejose vietose“, – apie naujausią žingsnį prieš Kremlių kritikuojančius balsus pranešė grupė platformoje „Telegram“.

„Memorial International“, taip pat teisių gynimo centras „Memorial“ buvo likviduoti Aukščiausiajam Teismui ir Maskvos miesto teismui gruodžio 28 ir 29 dienomis patenkinus atitinkamus Generalinės prokuratūros ir Maskvos prokuratūros prašymus.

Aukščiausiasis Teismas nusprendė, jog turi būti likviduota tarptautinė visuomeninė organizacija „Tarptautinė švietėjiška istorijos, labdaros ir teisių gynimo draugija „Memorial“ ir jos regioniniai skyriai bei kitos struktūrinės organizacijos.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Organizacijos „Memorial“ iškaba Maskvoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Organizacijos „Memorial“ iškaba Maskvoje

Generalinė prokuratūra savo prašyme likviduoti organizaciją kaltino ją daugkartiniais šiurkščiais Rusijos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimais.

Anot Generalinės prokuratūros, „Memorial“ slepia „faktą, kad vykdo užsienio agento funkcijas“ – dėl to draugija ir jos atstovai nuo 2019 metų buvo nekart traukti administracinėn atsakomybėn už užsienio agento veiklą reglamentuojančių taisyklių pažeidimą.

Prokuratūra taip pat nustatė, kad „Memorial“, gaudama finansavimą iš užsienio, užsiima politine veikla, siekdama daryti įtaką valstybės sprendimams ir formuoti visuomenės nuomonę.

Prokuratūra tvirtino, kad draugijos likvidavimas yra proporcinga priemonė jos padarytiems pažeidimams.

„Memorial“ Generalinės prokuratūros pretenzijų nepripažino ir laikėsi pozicijos, kad teisėtų pagrindų likviduoti draugiją nėra.

Penktadienio kratos yra naujausi iš virtinės žingsnių, kuriais po įsiveržimo į Ukrainą Maskva griežtina nevalstybinių institucijų kontrolę.

Liberalus Rusijos televizijos kanalas „Dožd“ ketvirtadienį pranešė, kad laikinai stabdo darbą, gavęs valdžios nurodymą nutraukti savo veiklą dėl transliacijų apie Maskvos invaziją į Ukrainą.

Liberalus radijas „Echo Moskvy“ ketvirtadienį irgi pranešė, kad yra šalinamas iš eterio dėl karo Ukrainoje nušvietimo.

„Echo Moskvy“ vyriausiasis redaktorius Aleksejus Venediktovas ketvirtadienį paskelbė, kad radijas toliau skelbs turinį „YouTube“ ir socialiniuose tinkluose, „nepaisydamas direktorių valdybos sprendimo“ likviduoti stotį ir jos svetainę.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Aleksejus Venediktovas
„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Aleksejus Venediktovas

Tuo metu Rusijos įstatymų leidėjai penktadienį priėmė įstatymą, numatantį iki 15 metų įkalinimo bausmę už „melagingos informacijos“ apie kariuomenę skelbimą.

Rusijos nepriklausoma naujienų svetainė „Znak“ penktadienį paskelbė, kad ji taip pat uždaroma.

„Stabdome savo darbą, nes pastaruoju metu Rusijos žiniasklaidos darbui vis daugėja apribojimų“, – sakoma jos redaktorių pranešime.

Rusijos Valstybės Dūma priėmė teisės aktą dėl įkalinimo už „melagienas“ apie armiją

10:27

Rusijos įstatymų leidėjai penktadienį vienbalsiai pritarė teisės akto projektui, numatančiam iki 15 metų kalėjimo už melagingų naujienų apie šalies ginkluotąsias pajėgas skelbimą.

Teisės aktas priimtas Rusijai ilgiau kaip savaitę tęsiant puolimą Ukrainoje.

Valstybės Dūmos priimtas įstatymas numato įvairios trukmės laisvės atėmimo bausmes ir baudas už „žinomai melagingos informacijos“ apie kariuomenę skelbimą. Griežtesnės bausmės numatytos tais atvejais, kai laikoma, kad tokios informacijos skleidimas sukėlė rimtų pasekmių.

„Jei melagingos naujienos sukels rimtų pasekmių, (pagal įstatymą) grės iki 15 metų nelaisvės“, – nurodė parlamento žemieji rūmai.

Taip pat buvo priimtos pataisos, atveriančios kelią skirti baudą ar laisvės atėmimo bausmę už raginimus imtis sankcijų prieš Rusiją.

Pradėdamas posėdį Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas piktai užsipuolė užsienio socialinius tinklus. Vienas iš jų, „Facebook“, penktadienį buvo kurį laiką nepasiekiamas Rusijoje.

„Visos šitos IT bendrovės, pradedant „Instagram“ ir baigiant kitomis, įsikūrusios Jungtinėse Amerikos Valstijose. Aišku, kad jos naudojamos kaip ginklai. Jos skleidžia neapykantą ir melą. Turime tam priešintis“, – sakė jis.

Rusijoje nuo praėjusių metų vyksta beprecedentis susidorojimas su nepriklausomais ir kritiškais balsais. Prasidėjus įsiveržimui, ši persekiojimo kampanija tik suintensyvėjo.

Rusijos žiniasklaidos prievaizdas penktadienį paskelbė apribojęs prieigą prie kelių nepriklausomos žiniasklaidos priemonių interneto svetainių, Maskvai griežtinant interneto kontrolę.

Apribota užsienio žiniasklaida

Rusijos žiniasklaidos priežiūros tarnyba „Roskomnadzor“ paskelbė, kad gavusi atitinkamą prašymą iš prokurorų „apribojo“ prieigą prie britų visuomeninio transliuotojo BBC svetainės rusų kalba, nepriklausomo naujienų portalo „Meduza“, vokiečių transliuotojo „Deutsche Welle“ tinklalapio ir „Laisvosios Europos radijo/Laisvės radijo“ (Radio Free Europe/Radio Liberty, RFE/RL) interneto svetainės.

Pasak agentūros, kiekvienu atveju prokurorų prašymas buvo pateiktas vasario 24-ąją – dieną, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo puolimą prieš Ukrainą.

Kremliaus žmogaus teisių tarybos vadovas Valerijus Fadejevas kaltino Vakarų žiniasklaidą dėl „didžiulio melagingos informacijos iš Ukrainos srauto“ ir sakė, kad taryba ėmėsi projekto jam sustabdyti.

Valdžiai tęsiant susidorojimą su kritiškais balsais, Rusijos policija penktadienį surengė kratas garsiausios šalies teisių gynimo organizacijos „Memorial“ biuruose.

Organizaciją buvo nurodyta uždaryti praėjusių metų pabaigoje, tai sukėlė tarptautinį pasipiktinimą.

Be to, Pilietinės pagalbos komitetas, šalies žymiausias pagalbos migrantams centras, socialiniuose tinkluose paskelbė, kad jo biure penktadienį neaiškiu pagrindu „atliekama krata“.

Invazija pareikalavo jau šimtų gyvybių, privertė namus palikti daugiau kaip milijoną žmonių ir išprovokavo kaltinimus karo nusikaltimais.

Vakarų šalių sankcijos, įvestos reaguojant į invaziją, nusmukdė rublį. Rusijos centrinis bankas įvedė 30 proc. komisinį mokestį nuo sandorio vertės perkant užsienio valiutą.

Valstybinės žiniasklaidos naratyvai

Maskva neturi daug ekonominių įrankių atsakyti, tačiau penktadienį Valstybės Dūma prisėmė teisės aktą, atveriantį kelią įšaldyti bet kokį Rusijoje esantį užsieniečių, „pažeidžiančių rusų teises“ turtą.

Šalies žiniasklaidai praėjusią savaitę buvo nurodyta skelbti tik informaciją iš oficialių šaltinių, vadinančių invaziją „specialiąja operacija“.

Tuo metu valstybės kontroliuojami televizijos kanalai dar atkakliau ėmė skleisti Kremliaus naratyvą apie „specialiąją operaciją“, kurios tikslas – „denacifikuoti“ Ukrainą, ir kaltinti Kyjivą naudojantis civiliais kaip „gyvaisiais skydais“.

Rusija teigia nesitaikanti į civilines teritorijas Ukrainoje, nors paviešinta nemažai įrodymų, kad realybė yra kitokia.

Šiuo metu atrodo, kad invazija žymi paskutinių nepriklausomos žiniasklaidos likučių Rusijoje pabaigos pradžią.

Liberalus Rusijos televizijos kanalas „Dožd“ ketvirtadienį pranešė, kad laikinai stabdo darbą, gavęs valdžios nurodymą nutraukti savo veiklą dėl transliacijų apie Maskvos invaziją į Ukrainą.

Liberalus radijas „Echo Moskvy“ ketvirtadienį irgi pranešė, kad yra šalinamas iš eterio dėl karo Ukrainoje nušvietimo.

Teisėsauga pirmadienį užblokavo radijo stoties tinklapį ir nutraukė jos transliacijas kaip bausmę už „tyčia melagingos informacijos“ apie karą skleidimą.

„Echo Moskvy“ vyriausiasis redaktorius Aleksejus Venediktovas ketvirtadienį paskelbė, kad radijas toliau skelbs turinį „YouTube“ ir socialiniuose tinkluose, „nepaisydamas direktorių valdybos sprendimo“ likviduoti stotį ir jos svetainę.

Rusijos nepriklausoma naujienų svetainė „Znak“ penktadienį paskelbė, kad ji taip pat uždaroma.

„Stabdome savo darbą, nes pastaruoju metu Rusijos žiniasklaidos darbui vis daugėja apribojimų“, – sakoma jos redaktorių pranešime.

Britų visuomeninis transliuotojas BBC šią savaitę pranešė, kad jo tinklalapio, skelbiančio naujienas rusų kalba, auditorija „išaugo daugiau nei triskart... – iki rekordinio 10,7 mln. žmonių skaičiaus praėjusią savaitę“.

Penktadienį reaguojant į blokavimą BBC pareiškė, jog bendrovė „toliau dės pastangas, kad „BBC News“ būtų prieinamas Rusijoje ir likusiame pasaulyje“ nepaisant suvaržymų.

Gilėjant Maskvos izoliacijai, Rusija pirmenybę teiks karinių palydovų gamybai

10:00

Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“ ketvirtadienį pareiškė, kad keis savo programą ir pirmenybę teiks kariniams palydovams, gilėjant Maskvos izoliacijai pasaulinėje arenoje dėl invazijos į Ukrainą.

„Mūsų kosmoso programa, žinoma, bus koreguojama. Pirmiausia bus nustatyti prioritetai“, – interviu valstybinei televizijai sakė agentūros vadovas Dmitrijus Rogozinas.

„Šiuo atveju prioritetas yra kosminių laivų, atitinkančių ir „Roskosmos“, ir Rusijos gynybos ministerijos interesus, kūrimas“, – nurodė D.Rogozinas ir pridūrė, kad visi būsimi erdvėlaiviai bus „dvejopos paskirties“.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Dmitrijus Rogozinas
„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Dmitrijus Rogozinas

D.Rogozinas taip pat paskelbė, kad Rusija nebetieks Jungtinėms Valstijoms raketų variklių – visų pirma RD-180, naudojamų JAV nešančiosiose raketose „Atlas“, taip pat RD-181, naudojamų „Antares“ raketų nešėjų pirmojoje pakopoje.

„Tegul skraido į kosmosą ant savo šluotų“, – pareiškė „Roskosmos“ vadovas.

Rusijos kosmoso agentūra ketvirtadienį taip pat informavo Vokietijos aviacijos ir kosmonautikos centrą, kad nebedalyvaus „bendruose kosminiuose eksperimentuose Tarptautinėje kosminėje stotyje“.

Tarp šių iniciatyvų yra kosminės spinduoliuotės tyrinėjimo eksperimentas „Matryoshka-R“, taip pat eksperimentas „Vampire“, skirtas sukurti kristalus palydovų infraraudonųjų spindulių jutikliams.

Oslas: Rusija nesiųs stebėtojų į NATO pratybas Norvegijoje

09:36

Rusija atsisakė siųsti stebėtojus į vėliau šį mėnesį Norvegijoje vyksiančias pratybas, kuriose dalyvaus dešimtys tūkstančių NATO šalių karių, ketvirtadienį pranešė norvegų ginkluotosios pajėgos.

Didžiausiose šiais metais planuojamose NATO pratybose „Cold Response 2022“ dalyvaus apie 30 tūkst. karių iš 27 šalių.

Nuo kovo vidurio iki balandžio pradžios jie mokysis sausumoje, jūroje ir ore. Pagal pratybų scenarijų, bus siunčiami pastiprinimai užpultai NATO šaliai.

Kaip įprasta, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) valstybės narės, įskaitant Rusiją, buvo pakviestos siųsti stebėtojus į pratybas, kurios buvo suplanuotos gerokai prieš prasidedant Maskvos puolimui Ukrainoje praėjusią savaitę.

„Rusija padėkojo už siūlymą siųsti stebėtojus per „Cold Response 22“ pratybas, tačiau atsisakė“, – naujienų agentūrai AFP sakė Norvegijos kariuomenės atstovas Prebenas Aursandas.

Atsisakymo priežastys nebuvo paaiškintos.

Į Norvegiją pastaraisiais mėnesiais atvyksta užsienio kariai, o artimiausiomis dienomis bus laukiama dar daugiau jų.

Deklaruojamas dalyvausiančių kariškių skaičius keliskart keitėsi: iš pradžių buvo nurodyta, kad jų bus per 40 tūkst., o dabar – apie 30 tūkstančių.

Rusija apribojo prieigą prie BBC, DW, „Meduza“, RFE/RL svetainių

09:10

Rusijos žiniasklaidos prievaizdas penktadienį paskelbė apribojęs prieigą prie kelių nepriklausomos žiniasklaidos priemonių interneto svetainių, Maskvai griežtinant interneto kontrolę, rusų pajėgų invazijai į Ukrainą įžengus į antrą savaitę.

Rusijos žiniasklaidos priežiūros tarnyba „Roskomnadzor“ paskelbė, kad gavusi atitinkamą prašymą iš prokurorų „apribojo“ prieigą prie britų visuomeninio transliuotojo BBC svetainės rusų kalba, nepriklausomo naujienų portalo „Meduza“, vokiečių transliuotojo „Deutsche Welle“ tinklalapio ir „Laisvosios Europos radijo/Laisvės radijo“ (Radio Free Europe/Radio Liberty, RFE/RL) interneto svetainės.

„Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr./BBC
„Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr./BBC

Pasak agentūros, kiekvienu atveju prokurorų prašymas buvo pateiktas vasario 24-ąją – dieną, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo puolimą prieš Ukrainą.

Invazija pareikalavo jau šimtų gyvybių ir išprovokavo kaltinimus karo nusikaltimais.

Rusijoje nuo praėjusių metų vyksta beprecedentis susidorojimas su nepriklausomais ir kritiškais balsais. Prasidėjus įsiveržimui, ši persekiojimo kampanija tik suintensyvėjo.

Liberalus radijas „Echo Mosvky“, kurio didžiąją dalį akcijų valdo rusų energetikos milžinė „Gazprom“, ketvirtadienį pranešė, kad yra šalinamas iš eterio dėl karo Ukrainoje nušvietimo.

Teisėsauga pirmadienį užblokavo radijo stoties tinklapį ir nutraukė jos transliacijas kaip bausmę už „tyčia melagingos informacijos“ apie konfliktą skleidimą.

Vyriausiasis redaktorius Aleksejus Venediktovas ketvirtadienį „Echo Moskvy“ kanale platformoje „Telegram“ paskelbė, kad radijas toliau skelbs turinį „YouTube“ ir socialiniuose tinkluose, „nepaisydamas direktorių valdybos sprendimo“ likviduoti radiją.

Stotis buvo įkurta 1990 metais, paskutinėmis Sovietų Sąjungos gyvavimo dienomis ir buvo laikoma naujai atrastos žiniasklaidos laisvės posovietinėje Rusijoje simboliu.

Šalies žiniasklaidai praėjusią savaitę buvo nurodyta skelbti tik informaciją iš oficialių šaltinių, vadinančių invaziją „specialiąja operacija“.

Tuo metu valstybės kontroliuojami televizijos kanalai dar atkakliau ėmė skleisti Kremliaus naratyvą apie „specialiąją operaciją“, kurios tikslas – „denacifikuoti“ Ukrainą, ir kaltinti Kyjivą naudojantis civiliais kaip „gyvaisiais skydais“.

Rusija teigia nesitaikanti į civilines teritorijas Ukrainoje, nors paviešinta nemažai įrodymų, kad realybė yra kitokia.

„Nord Stream 2“ operatorė neigia pranešimus dėl ketinimų skelbti bankrotą

09:04

Rusijos antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą iki Vokietijos operatorė „Nord Stream AG“, kurios vienintelis faktinis akcininkas – Rusijos „Gazprom“, neigia Vakarų žiniasklaidos pranešimus, jog ji ketina skelbtis bankrotą, praneša Lenkijos radijas, cituodamas „Nord Stream AG“.

Agentūra „Reuters“, remdamasi savais šaltiniais, šios savaitės skelbė, jog ši Šveicarijoje registruota bendrovė tariasi su finansiniu konsultantu, kad galėtų padengti dalį savo savo įsipareigojimų ir jau šią savaitę galėtų oficialiai pradėti nemokumo procedūrą Šveicarijos teisme. Savo ruožtu Vokietijos transliuotoja „Welt“ pridūrė, „Nord Stream AG“ nutraukia darbo sutartis su darbuotojais centrinėje būstinėje Šveicarijoje, kurių ten turi per 140.

„Šiuo metu bendrovė tik informavo vietos valdžios institucijas apie priverstinį sutarčių su personalu nutraukimą dėl sankcijų, kurias „Nord Stream 2 AG“ pritaikė taikė Jungtinės Valstijos“, – bendrovės pranešimą cituoja Lenkijos radijas.

„Gazprom“ partnerės šiame projekte – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – jame dalyvauja kaip finansavimo dalininkės bei būsimos naudos gavėjos.

Įtakingas JAV senatorius ragina nužudyti V.Putiną

09:03

Įtakingas JAV senatorius Lindsey Grahamas paragino, kad „kas nors Rusijoje“ nužudytų prezidentą Vladimirą Putiną, jo pajėgoms užpuolus Ukrainą.

„Kaip tai baigti? Kas nors Rusijoje turi imtis atsakomybės... ir pašalinti šį vyruką“, – sakė respublikonų senatorius ketvirtadienį vakare per interviu konservatyvios televizijos „Fox News“ laidų vedėjui Seanui Hannity.

Vėliau L.Grahamas pakartojo šį raginimą virtinėje socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtų žinučių, kuriose rašė, kad „vieninteliai žmonės, galintys tai sutvarkyti, yra Rusijos žmonės“.

„Ar Rusijoje yra Brutas?“ – klausė senatorius, turėdamas galvoje vieną iš senovės Romos karvedžio Julijaus Cezario žudikų.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Buvęs kandidatas į prezidentus taip pat klausė, ar Rusijos kariuomenėje yra „sėkmingesnis pulkininkas Stauffenbergas“, turėdamas galvoje vokiečių karininką Clausą von Stauffenbergą, nesėkmingai mėginusį 1944 metais nužudyti Adolfą Hitlerį susprogdinant bombą.

„Labai pasitarnautumėte savo šaliai ir pasauliui“, – pridūrė L.Grahamas.

Daugiau nei du dešimtmečius Kongrese dirbantis senatorius, kuris anksčiau yra buvęs artimu buvusio prezidento Donaldo Trumpo sąjungininku, ketvirtadienį pristatė rezoliuciją, smerkiančią Rusijos prezidentą ir jo kariuomenės vadus už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui.

Kanadoje neleidžiama kilti lėktuvui su Rusijos piliečiais

08:36

Ketvirtadienį Kanados šiaurės vakaruose esančiame Jelounaifo oro uoste sulaikytas užsakomasis lėktuvas, kuriuo skrido Rusijos užsienio piliečiai, tviteryje pranešė transporto ministras Omaras Alghabra.

„Mes ir toliau reikalausime, kad Rusija atsakytų už invaziją į Ukrainą“, – pridūrė O.Alghabra.

Kol kas neaišku, ar keleiviai buvo nugabenti į tolesnę paskirties vietą.

Kaip rašo „New York Times“, du Rusijos piliečiai, skridę privačiu lėktuvu iš Ženevos, šią savaitę nusileido Kanados šiaurėje, tačiau jiems neleista keliauti toliau.

Sekmadienį Kanada paskelbė, kad, reaguodama į Rusijos invaziją į Ukrainą, uždraus Rusijos orlaiviams įskristi į Kanados oro erdvę. 

Rusijos naftos milžinė „Lukoil“ paragino sustabdyti karą Ukrainoje

08:32

Didžiausia privati Rusijos naftos bendrovė „Lukoil“ ketvirtadienį paragino nedelsiant nutraukti karinius veiksmus Ukrainoje ir tapo viena pirmųjų didžiųjų Rusijos įmonių, pasisakiusių prieš Maskvos invaziją į provakarietišką kaimynę.

Bendrovės vadovybė „reiškia susirūpinimą dėl besitęsiančių tragiškų įvykių Ukrainoje bei reiškia nuoširdžiausią užuojautą visiems dėl šios tragedijos nukentėjusiems“, – teigiama „Lukoil“ pareiškime.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Lukoil“ naftos platforma
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Lukoil“ naftos platforma

„Mes pasisakome už tai, kad ginkluotas konfliktas būtų nedelsiant nutrauktas, visapusiškai remiame sprendimus dėl to derybų keliu, diplomatinėmis priemonėmis“, – pažymi Rusijos naftos milžinė.

„Lukoil“ patikino, kad ir toliau stengsis „užtikrinti patikimą energijos išteklių tiekimą vartotojams visame pasaulyje“ ir kad yra „įsipareigojusi stiprinti taiką, tarptautinius santykius bei humanitarinius ryšius“.

J.Bidenas ragina Rusiją nutraukti karinę veiklą Ukrainos atominėje jėgainėje

06:27

JAV prezidentas Joe Bidenas paragino Rusiją nutraukti savo karinę veiklą Ukrainos atominėje elektrinėje ir įleisti avarines tarnybas.

„Prezidentas Bidenas kartu su prezidentu [Volodymyru] Zelenskiu ragino Rusiją sustabdyti savo karinius veiksmus toje teritorijoje ir leisti ugniagesiams bei avarinių tarnybų darbuotojams patekti į tą vietą“, – sakoma Baltųjų rūmų paskelbtoje lyderių pokalbio santraukoje.

Rusijos kariai anksti penktadienį vietos laiku užpuolė Ukrainos Zaporižios atominę elektrinę – didžiausią Europoje; vaizduose iš įvykio vietos matyti, kaip sprogimai apšviečia naktinį dangų ir kyla dūmų stulpai.

Vienas aukšto rango JAV pareigūnas sakė, kad „mūsų naujausia informacija rodo, jog padidėjusio spinduliuotės lygio požymių nėra; mes atidžiai stebime“.

JAV energetikos sekretorė Jennifer Granholm socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad kalbėjosi su savo kolega iš Ukrainos ir sakė, kad vietos reaktoriai yra apsaugoti „tvirtomis izoliacinėmis struktūromis“ ir „yra saugiai uždaromi“.

„Twitter“ vartotojo nuotr./Gaisras Zaporožės atominėje elektrinėje
„Twitter“ vartotojo nuotr./Gaisras Zaporožės atominėje elektrinėje

„Rusijos karinės operacijos prie jėgainės yra neatsakingos ir turi būti nutrauktos“, – sakė ji ir pridūrė, kad jos departamentas aktyvavo savo Branduolinių incidentų reagavimo grupę.

Rusijos ataka prieš elektrinę sulaukė staigaus tarptautinio pasipiktinimo: TATENA perspėjo apie „didelį pavojų“, jei nukentės reaktoriai.

E.Muskas įspėja: „Starlink“ gali tapti taikiniu Ukrainoje

05:46

JAV ateities technologijų kūrėjas Elonas Muskas perspėjo, kad yra didelė tikimybė, jog bendrovės „Starlink“ palydovinio plačiajuosčio ryšio paslauga gali tapti taikiniu Ukrainoje, skelbia BBC.

Pranešama, kad kai kuriose šalies vietovėse neveikia internetas.

E.Muskas sakė, kad naudotojai turėtų „ant antenos uždėti lengvą maskuojamąją medžiagą, kad būtų išvengta vizualinio aptikimo“.

Jis taip pat pažymėjo, kad naudotojai turėtų „įjungti „Starlink“ tik tada, kai reikia, ir statyti anteną kuo toliau nuo žmonių“.

Ukrainos parlamento narys: Hagos tribunolo prokuratūros atstovai išvyko į Ukrainą

05:26

Hagos tribunolo prokuratūros atstovai išvyko į Ukrainą, jie gali pradėti tyrimus dėl Rusijos įvykdytų karinių nusikaltimų prieš Ukrainą, skelbia UNIAN.

Apie tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos parlamento narys Oleksijus Gončarenko.

„Į Ukrainą atvyko Hagos tribunolo prokuroro Karmo Chano biuro specialistai, kurie pradės tyrimą dėl Rusijos karinių nusižengimų prieš Ukrainą. Debilitarizacija prasidėjo!“, – pridūrė jis.

 

B.Johnsonas: neapgalvoti V.Putino veiksmai gali kelti tiesioginę grėsmę Europai

05:12 Atnaujinta: 06:35

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas sako, kad neapgalvoti Rusijos prezidento Vladimiro Putino veiksmai dabar gali kelti tiesioginę grėsmę visos Europos saugumui, pranešė BBC.

Taip B.Johnsonas pareiškė po pokalbio su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Dauningo gatvės atstovė spaudai pavadino padėtį keliančia didelį susirūpinimą ir pridūrė: „Abu vadovai sutarė, kad Rusija turi nedelsiant nutraukti elektrinės puolimą ir leisti avarinėms tarnyboms nevaržomai patekti į elektrinę.“

Šalių lyderiai kalbėjosi pasipylus pranešimams, kad Zaporižios atominė jėgainėje, kuri yra didžiausia Europoje, kilo gaisras, kai ją atakavo Rusijos pajėgos.

Kaip skelbia CNN, artimiausiomis valandomis B.Johnsonas ketina inicijuoti neeilinį JT saugumo tarybos posėdį.

Paskutinis atnaujinimas 2022-03-04 05:12

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min