Pasaulio reakcijos: JAV ir ES skelbia apie naujas sankcijas Rusijai, J.Bidenas – Amerika gins kiekvieną NATO teritorijos centimetrą

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį žurnalistams sakė, kad Jungtinės Valstijos „konsultuojasi su Indija“ Ukrainos ir Rusijos klausimu.

Baltieji rūmai taip komentavo po to, kai žurnalistų buvo paklausta,  ar Indija, pagrindinė JAV gynybos partnerė, „visiškai sinchronizuojasi“ su Jungtinėmis Valstijomis, o J.Bidenas pridūrė: „Mes to iki galo neišsprendėme“.

Indiją sieja istorinė draugystė su Rusija. Bet taip pat jos strateginė partnerystė su JAV per pastaruosius du dešimtmečius išaugo precedento neturinčiu tempu.

Taip pat ketvirtadienį JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas telefonu kalbėjosi su Indijos išorės reikalų ministru S.Jaishankaru, pabrėždamas „stipraus kolektyvinio atsako“ svarbą į Rusijos invaziją į Ukrainą, pranešė oficialus atstovas.

Kinijos ambasada Kijeve organizuoja užsakomuosius skrydžius, kuriais Kinijos piliečiai gali savanoriškai evakuotis iš Ukrainos.

Ketvirtadienį išplatintame pareiškime ambasada teigė: „Šiuo metu padėtis Ukrainoje sparčiai blogėja. Kinijos piliečių ir Kinijos įmonių saugumui gresia didelis pavojus.“

Pranešime taip pat nurodoma, kad siekiant pasirengti užsakomiesiems skrydžiams, šiuo metu pradėta piliečių registracija išvykti iš šalies, praneša CNN.

Valstybinės naujienų agentūros „Xinhua“ duomenimis, šiuo metu Ukrainoje yra apie 6 000 Kinijos piliečių.

Kanados ministras pirmininkas J.Trudeau pasmerkė „neišprovokuotą ir nepagrįstą Rusijos išpuolį“ ir paskelbė naujas sankcijas 62 Rusijos subjektams bei asmenims, įskaitant bankus ir šalies „elitą“. Kanada kartu su tokiomis sąjungininkėmis kaip JAV antradienį įvedė pirmąjį ekonominių sankcijų Rusijai etapą. Ji taip pat pasiuntė iki 460 Kanados karių į NATO misiją Rytų Europoje.

Ukrainiečių kilmės užsienio reikalų ministrė Chrystia Freeland sakė: „Savo ukrainiečių–kanadiečių bendruomenei norėčiau pasakyti štai ką: dabar yra laikas mums būti stipriems, nes mes palaikome savo draugus ir šeimas Ukrainoje.“

Naujosios Zelandijos ministrė pirmininkė J.Ardern paragino nedelsiant išvesti Rusijos pajėgas iš Ukrainos, paskelbė draudimą į šalį atvykti Rusijos pareigūnams bei pridūrė svarstanti galimybę išsiųsti Rusijos ambasadorių.

Apie naujas sankcijas Rusijai skelbia ir Australija. Šios šalies ministras pirmininkas S.Morrisonas paskelbė, kad sankcijos nukreiptas prieš „oligarchus, kurių ekonominis svoris Maskvai yra strategiškai svarbus“, ir daugiau kaip 300 Rusijos parlamento narių, balsavusių už invaziją į Ukrainą.

Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki teigė, kad JAV yra pasirengusios priimti Ukrainos karo pabėgėlius. Anot jos, šalies vyriausybė padės ir Ukrainos kaimynėms, kurios taip pat susidurs su išaugusiais pabėgėlių srautais.

Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūra ketvirtadienį pranešė, kad nuo naujausio Rusijos karinio įsiveržimo pradžios Ukrainoje apie 100 tūkst. žmonių buvo priversti palikti savo namus ir dar tūkstančiai pabėgo iš šalies.

„Manome, kad apie 100 tūkst. žmonių tikriausiai jau palikę savo namus ir galbūt persikėlę į kitas vietas šalyje. Keletas tūkstančių kirto tarptautines sienas“, – naujienų agentūrai AFP sakė JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) atstovė Shabia Mantoo.

„Scanpix“/AP nuotr./Kijevas

Pabėgėlių reikalų aukštasis komisaras Filippo Grandi sakė esąs smarkiai susirūpinęs dėl sparčiai blogėjančios padėties, Ukrainoje iš naujo įsiplieskus karui, ir paragino kaimynines šalis atverti savo sienas žmonėms, ieškantiems saugumo ir prieglobsčio.

„Toliau atidžiai stebime padėtį ir stipriname mūsų operacijas Ukrainoje ir kaimyninėse šalyse“, – nurodė agentūra.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba tviteryje skelbia, kad su Turkijos užsienio reikalų Mevlutu Cavusoglu aptarė „praktinius žingsnius“, kurie padėtų užtikrinti saugumą Juodosios jūros regione. 

D.Kuleba nurodė, kad Ukraina tikisi ryžtingų veiksmų ir pabrėžė: „Dabar sprendžiamas mūsų bendro saugumo klausimas.“

Prancūzijos prezidentas E.Macronas telefonu pasikalbėjo su Rusijos prezidentu V.Putinu, kad „pareikalautų nedelsiant sustabdyti“ Maskvos puolimą Ukrainoje, ketvirtadienį pranešė Eliziejaus rūmai.

„Pasikalbėjęs su Ukrainos prezidentu ir su juo susiderinęs, prezidentas [Macronas] paskambino Vladimirui Putinui, kad pareikalautų nedelsiant sustabdyti visas Rusijos karines operacijas, pabrėždamas, kad Rusijai gresia didžiulės sankcijos“, – nurodė prezidentūra, E.Macronui dalyvaujant ES viršūnių susitikime Briuselyje.

Kremlius savo ruožtu tenurodė, kad abu lyderiai „rimtai ir atvirai apsikeitė nuomonėmis“ apie Ukrainą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas sako kalbą

Kremliaus pranešime sakoma, kad V.Putinas „išsamiai“ paaiškino E.Macronui, kodėl jis įsakė savo pajėgoms atakuoti provakarietišką kaimynę.

Pastaruoju metu E.Macronas buvo tapęs savotišku Vakarų delegatu deryboms su V.Putinu ir stengėsi palaikyti atvirus kanalus dialogui, viliantis, kad diplomatija duos vaisių.

Anksčiau ketvirtadienį Prancūzijos prezidentas kreipdamasis į tautą pareiškė: „Į šį karo aktą atsakysime be silpnumo.“

Jis pridūrė, kad Rusijos puolimas prieš Ukrainą žymi „posūkio tašką Europos ir mūsų šalies istorijoje“, atnešiantį „gilių ir ilgalaikių pasekmių mūsų gyvenimui“.

JAV prezidentas Joe Bidenas su susitikimo su Didžiojo Septyneto lyderiais žurnalistams pareiškė manąs, kad Vladimiras Putinas siekia atkurti Sovietų Sąjungą.

„Tai yra pavojų kupinas metas Europai ir laisvei visame pasaulyje, – Amerikos lyderį cituoja UPI. – Putinas pasikėsino į pačius principus, kuriais paremta pasaulinė taika, ir dabar visas pasaulis aiškiai mato, ko siekia Putinas ir jo sąjungininkai.“

„Tai ne kažkoks nuoširdus susirūpinimas savo saugumu, o atvira agresija ir Putino troškimas sukurti imperiją bet kokiomis priemonėmis“, – sakė JAV prezidentas.

„Jo ambicijos siekia daug toliau nei Ukraina. Iš tiesų jis nori atkurti buvusią Sovietų Sąjungą. Štai kur esmė. Ir aš manau, kad jo ambicijos yra visiškai nesuderinamos su ta vieta, kurioje šiuo metu jau yra visas likęs pasaulis“, – pareiškė J.Bidenas.

Jungtinės Valstijos išsiuntė iš šalies antrą pagal rangą čia dirbantį Rusijos diplomatą, atsakydama į analogišką Maskvos veiksmą, kai ši išvarė aukšto lygio Vašingtono pasiuntinį, ketvirtadienį pranešė Valstybės departamentas.

Sergejus Trepelkovas trečiadienį buvo informuotas, kad turės palikti Ameriką po to, kai Maskva nurodė JAV misijos Rusijoje pavaduotojui Bartui Gormanui išvykti iš Maskvos praėjusią savaitę.

Valstybės departamentas pabrėžė, kad šis žingsnis nesusijęs su Rusijos įsiveržimu į Ukrainą.

V.Gormano išsiuntimas, apie kurį buvo viešai paskelbta praeitą savaitę, buvo atsakas į ankstesnius JAV veiksmus prieš Rusijos diplomatus Jungtinėse Valstijose, nurodė Kremlius.

„Masiniai diplomatų išsiuntimai ir besiplečiantis „visų karas“ – ne mūsų pasirinkimas“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

Vašingtonas laikosi politikos neleisti Rusijos diplomatams dirbti Jungtinėse Valstijose ilgiau kaip trejus metus, nurodė vienas Valstybės departamento pareigūnas.

Valstijos ketvirtadienį įvedė sankcijas 24 Baltarusijos asmenims ir juridiniams subjektams už jų „palaikymą ir pagalbą invazijai“ Ukrainoje, surengtai Rusijos.

„Šiandienos veiksmai sutelkti į Baltarusijos gynybos sektorių ir finansų institucijas – dvi sritis, kuriose Baltarusijos ryšiai su Rusija yra ypač glaudūs“, – sakoma JAV Iždo departamento pranešime.

Baltarusija, artima Kremliaus sąjungininkė, pastarosiomis savaitėmis priėmė dešimtis tūkstančių Rusijos karių. Šios pajėgos ketvirtadienį pradėjo puolimą prieš Ukrainą iš patogių pozicijų netoli sostinės Kijevo.

„Scanpix“/AP nuotr./Aliaksandras Lukašenka

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka teigė, kad jo šalies ginkluotosios pajėgos šioje operacijoje nedalyvauja, bet Ukraina pabrėžė, kad Rusija ją puola padedant Minskui.

Tarp JAV sankcijų taikinių yra du dideli valstybiniai bankai – „Belinvestbank“ ir „Bank Dabrabyt“.

A.Lukašenkos režimas „dabar kelia grėsmę Baltarusijos suverenitetui, remdamas Rusijos tolesnę invaziją į Ukrainą“, nurodė JAV iždo sekretorė Janet Yellen.

„JAV Iždo departamentas toliau ardo Baltarusijos karinius ir finansinius pajėgumams tikslinėmis sankcijomis, – pridūrė ji. -  Be to, dėl  abiejų šių šalių tarpusavio ryšių Iždo departamento veiksmai, kurių šiandien buvo imtasi prieš Rusiją, taip pat padarys rimtos ekonominės žalos Lukašenkos režimui“, – pridūrė J.Yellen.

Tarp Baltarusijos pareigūnų, kuriems bus taikomos JAV sankcijos, įtrauktas gynybos ministras Viktaras Chreninas ir Saugumo tarybos valstybės sekretorius Aliaksandras Valfovičius.

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį taip pat paskelbė griežtų naujų sankcijų Rusijai, įskaitant didžiųjų bankų turto įšaldymą ir draudimą eksportuoti į šią šalį pažangias technologijas.

Jungtinė Karalystė irgi paskelbė sankcijų tiek Baltarusijai, tiek Rusijai.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) ketvirtadienį paskelbė, kad dėl Maskvos invazijos į Ukrainą laikinai evakuoja iš šios šalies darbuotojus užsieniečius.

Keli šimtai ESBO stebėtojų iš dešimčių valstybių šiuo metu yra įstrigę Ukrainoje, nes didžiausiai pasaulyje saugumo organizacijai auštant pradėtos invazijos mastas, regis, buvo netikėtas.

„Dėl tebesitęsiančių kovų ir prastėjančios saugumo situacijos Ukrainoje... nusprendžiau kuo greičiau laikinai evakuoti visus tarptautinės misijos narius iš Ukrainos“, – sakoma ESBO generalinės sekretorės Helgos Schmid pareiškime.

Ji gyrė „ESBO darbuotojų įsipareigojimą ir drąsą“ nuo kovų Ukrainoje pradžios 2014 metais, „mūsų nešališkas akis ir ausis visoje šalyje“.

Maskva 2014-aisiais sutiko su ESBO stebėtojų atsiuntimu stebėti ugnies nutraukimo Rytų Ukrainoje, kur prokremliški separatistai Luhansko ir Donecko regionuose kovojo su Ukrainos pajėgomis.

Stebėtojai dirbo įvairiose vietose ir kasdien skelbdavo ataskaitas. Jie buvo vieninteliai neutralūs įvykių liudininkai.

ESBO, 8-ajame dešimtmetyje pradėjusi forumą Rytų ir Vakarų dialogui, turi 57 šalis nares trijuose žemynuose, įskaitant Jungtines Valstijas ir kitas NATO sąjungininkes, Rusiją, Ukrainą.

Rusijos policija sulaikė beveik 1,4 tūkst. žmonių, dalyvavusių protestuose prieš karą, prezidentui Vladimirui Putinui pasiuntus karius veržtis į Ukrainą, ketvirtadienį pranešė vienas nepriklausoma stebėjimo organizacija.

JAV prezidentas J.Bidenas savo kalboje ketvirtadienio vakarą pabrėžė: „JAV gins kiekvieną NATO teritorijos centimetrą visa Amerikos galios jėga.

Nėra jokios abejonės, kad JAV ir visi NATO sąjungininkai laikysis įsipareigojimų pagal 5-ąjį straipsnį, kuris teigia, kad vieno nario užpuolimas yra visų narių užpuolimas.“

JAV prezidentas J.Bidenas ketvirtadienio vakarą pareiškė, kad Rusija surengė „kelis mėnesius“ planuotą Ukrainos puolimą, ir pabrėžė, jog V.Putinas atmetė visus sąjungininkų bandymus derėtis.

J.Bidenas teigė, kad Rusija šiurkščiai pažeidė tarptautinę teisę: „Mes daug mėnesių kartojome informaciją, skaidriai viešinome slaptą informaciją apie Rusijos ketinimus.“

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas

Jis, kaip ir tikėtasi, paskelbė papildomas JAV sankcijas Rusijai, pavyzdžiui, įšaldys antro pagal dydį Rusijos banko VTB turtą, ir pabrėžė, kad prie amerikiečių jungiasi daug sąjungininkų. Bus taikoma ir eksporto kontrolė.

Plačiau apie skelbiamas naujas sankcijas galite skaityti čia.

„Sankcijos bus skaudžios ir dabar, ir vėliau – jos turės ilgalaikį poveikį Rusijai. Apribosime Rusijos galimybę vykdyti veiklą svarais, doleriais, eurais ir jenomis. Visas turtas, kurį jie (Rusijos bankai ir oligarchai, – red.), bus įšaldytas“, – kalbėjo J.Bidenas.

„Kelios kitos savaitės Ukrainai bus sunkios. Tai pavojinga akimirka visai Europai ir laisvei pasaulyje. Telaimina Dievas laisvos ir demokratinės Ukrainos žmones“, – pridūrė J.Bidenas, prabilęs apie kovą tarp demokratijų ir autokratijų.

Paklaustas, ar ketina inicijuoti pokalbį su V.Putinu, JAV prezidentas atsakė neigiamai.

J.Bidenas pabrėžė manantis, kad sankcijos Rusijai, apie kurias dabar skelbiama, bus kur kas didesnės nei būtų, tarkim, vien šalies atjungimas nuo finansinių mokėjimų sistemos SWIFT.

Tokiai priemonei priešinasi kelios Europos šalys – Vokietija, Italija, Kipras, Vengrija.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas ketvirtadienį, skelbdamas naujas sankcijas dėl rusų prezidento Vladimiro Putino inicijuotos invazijos į Ukrainą, pareiškė, kad sieks atkirsti Rusiją nuo JK finansų rinkų.

B.Johnsonas pareiškė, kad baudžiamosios priemonės apima visų didžiųjų Rusijos bankų, įskaitant antrą pagal dydį šalies banką VTB, turto įšaldymą. Didžioji Britanija taip pat planuoja uždrausti rusų bendrovėms ir vyriausybei užsidirbti JK rinkose.

Be to, Londonas uždraus eksportuoti į Rusiją įvairius aukštųjų technologijų produktus, įskaitant puslaidininkius, taip pat neleis rusų oro linijų bendrovės „Aeroflot“ lėktuvams leistis JK oro uostuose.

„Nė vienas reguliariąsias paslaugas teikiantis orlaivis, kuris priklauso su Rusija susijusiam asmeniui, yra jo užsakytas ar naudojamas, arba kuris yra registruotas Rusijoje, negali skristi Jungtinės Karalystės oro erdvėje“, – rašoma Jungtinės Karalystės transporto departamento ką tik paskelbtame biuletenyje pilotams, kurį cituoja CNN.

Biuletenyje taip pat nurodoma, kad draudžiama Rusijos orlaiviams skraidyti oro erdvėje virš Jungtinės Karalystės teritorinės jūros.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Aeroflot“ lėktuvas

Virtinė sankcijų paskelbta praėjus kelioms dienoms po to, kai B.Johnsonas sulaukė kritikos dėl pernelyg atsargaus atsako į agresyvius veiksmus, kurių Maskva ėmėsi anksčiau šią savaitę.

Antradienio popietę kreipdamasis į britų visuomenę, B.Johnsonas pažadėjo paskelbti naują sankcijų paketą, atsižvelgdamas į Rusijos „plataus masto“ invaziją į Ukrainą.

JK sako derinanti sankcijas su Jungtinėmis Valstijomis ir Europos Sąjunga, nors tiek Vašingtonas, tiek Briuselis anksčiau šią savaitę ėmėsi griežtesnių priemonių nei Londonas.

Ukrainos ambasadorius JK Vadymas Prystaiko anksčiau paragino pasaulio lyderius uždrausti prekybą rusiška nafta ir dujomis, taip pat blokuoti užsienio investicijas į šalį.

Protestuotojai daugelyje miestų visame pasaulyje ketvirtadienį išėjo pademonstruoti solidarumo su Ukraina, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pradėjus „siurrealistinį“ karą prieš kaimyninę šalį.

Plačiau skaitykite čia.

Maskvoje ir Sankt Peterburge dešimtys žmonių buvo sulaikyti, kai ketvirtadienį išėjo į gatves protestuoti prieš Rusijos įsiveržimą į Ukrainą, pranešė ten esantys naujienų agentūros AFP žurnalistai.

Riaušių policija OMON Puškino aikštėje Maskvos centre sulaikė kelias dešimtis žmonių.

Dar apie 20 protestuotojų buvo sulaikyti antrajame pagal dydį šalies mieste Sankt Peterburge.

Šiuo metu Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) pirmininkaujantis Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau ketvirtadienį pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą ir pavadino ją „nusikaltimu žmoniškumui“.

„Griežčiausiais įmanomais žodžiais smerkiame šį agresijos aktą“, – sakė jis viename susitikime. Pasak ministro, Rusijos pateisinimas „šio nusikalimo žmoniškumui yra apgailėtinas ir gėdingas“.

Z.Rau kalbėjo ESBO parlamentarų susitikime prieš organizacijos sušauktą uždarą nuolatinės tarybos posėdį, skirtą saugumo situacijai Ukrainoje aptarti.

Lenkija šiuo metu pirmininkauja Vienoje įsikūrusiai Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai, kuriai priklauso 57 valstybės, įskaitant Rusiją, Ukrainą ir Jungtines Valstijas.

Organizacija stebti konfliktą Rytų Ukrainoje nuo 2014 metų, yra vietoje dislokavusi šimtus stebėtojų.

ESBO generalinė sekretorė Helga Schmid anksčiau šią savaitę sakė, kad misija toliau „nenutraukiamai“ tęsia savo mandatą.

Tačiau kylant įtampai kai kurios organizacijos narės, įskaitant JAV ir JK, pastarosiomis savaitėmis atšaukė savo darbuotojus, sprendimą motyvuodamos saugumo sumetimais.

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį susitiko su Didžiojo septyneto (G-7) sąjungininkais, kad suderintų virtinę naujų sankcijų į Ukrainą įsiveržusiai Rusijai, o vėliau kreipsis į amerikiečius dėl krizės, pasak jo, galinčios nulemti „katastrofiškas žūtis“.

Virtualus, uždaras G-7 lyderių – Jungtinės Karalystės, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Japonijos ir Jungtinių Valstijų – susitikimas prasidėjo 16 val. 17 min. Lietuvos laiku, pranešė vienas Baltųjų rūmų pareigūnas.

Imago / Scanpix nuotr./Joe Bidenas

„Prezidentas J.Bidenas ir lyderiai aptaria bendrą atsaką į neišprovokuotą ir nepagrįstą prezidento V. Putino ataką prieš Ukrainą“, – pridūrė pareigūnas.

Prieš G-7 susitikimą J.Bidenas pirmiausia pasitarė su savo Nacionalinio saugumo taryba Situacijų kambaryje, pranešė Baltieji rūmai. Valstybės vadovo kreipimasis į tautą turi prasidėti 12 val. 30 min. Vašingtono (19 val. 30 min. Lietuvos) laiku.

J.Bidenas kelias savaites, kai Rusija prie Ukrainos sienos telkė dešimtis tūkstančių karių ir sunkiąją ginkluotę, vadovavo NATO ir kitų sąjungininkų Europoje pastangoms parengti, pasak Vašingtono, „beprecedenčių“ sankcijų, skirtą atgrasymui nuo invazijos.

Dabar, kai atgrasymo priemonė žlugo, tikėtina, kad tokios pastangos bus intensyvinamos, siekiant padaryti apčiuopiamą poveikį ir taip silpnai Rusijos ekonomikai.

„Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkai bei partneriai atsakys vieningai ir ryžtingai. Pasaulis patrauks Rusiją atsakomybėn“, – vėlai trečiadienį pabrėžė J. Bidenas, pirmąkart komentuodamas besieskaluojantį konfliktą Ukrainoje.

J.Bidenas taip pat telefonu aptarė padėtį su savo kolega ukrainiečiu Volodymyru Zelenskiu, o po pokalbio pranešė pažadėjęs „suteikti paramos ir pagalbos Ukrainai bei ukrainiečiams“.

Europos Sąjunga ketvirtadienį iškvietė Rusijos ambasadorių ES, kad „griežčiausiai pasmerktų“ Rusijos ataką prieš Ukrainą, sakoma Bendrijos užsienio politikos tarnybos pranešime

Ambasadorius Vladimiras Čižovas sulaukė pasmerkimo už „neišprovokuotą, nepateisinamą Rusijos ginkluotųjų pajėgų invaziją į Ukrainą“. Jam nurodyta perduoti Maskvai Briuselio reikalavimą nedelsiant nutraukti karines operacijas, sakoma pranešime.

 Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT)  generalinis sekretorius Stefano Sannino iškvietė V.Čižovą ES užsienio politikos  vadovo Josepo Borrellio nurodymu. 

„Generalinis sekretorius S.Sannino informavo ambasadorių V.Čižovą, kad sprendimas dėl ES tvirto atsako į Rusijos agresiją bus priimtas“ vėliau ketvirtadienį vyksiančiame ES viršūnių susitikime Briuselyje.

Viršūnių susitikime bus susitarta dėl naujų sankcijų, kurios, pasak J.Borrellio, bus „griežčiausios“ kada nors ES įvestos sankcijos. Anot jo, jos bus „tiek sektorinės, tiek individualios“, ir derinamos su ES partneriais, ypač Jungtinėmis Valstijomis.

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja ketvirtadienį apkaltino jos šalį valdantį autoritarinį lyderį Aliaksandrą Lukašenką „išdavyste“, šiam leidus tūkstančiams rusų karių iš šalies teritorijos rengti atakas prieš kaimyninę Ukrainą.

Į Lietuvą pasitraukusi politikė, kurią Vakarų šalys laiko tikrąja 2020 metų rugpjūtį vykusių prezidento rinkimų nugalėtoja, taip pat paragino tarptautinę bendruomenę skelbti sankcijas Minsko režimui dėl jo vaidmens invazijoje.

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Sviatlana Cichanouskaja

Rusijos kariai oficialiai atvyko į Baltarusiją bendrų karinių pratybų, tačiau A.Lukašenka ketvirtadienį prisipažino, kad pasiūlė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui palikti pajėgas, sudarydamas sąlygas užpulti Ukrainą iš šiaurės.

„Neteisėtas lyderis įvedė užsienio karius ir pavertė Baltarusiją svarbia šio ginkluoto konflikto šalimi“, – pareiškė Paryžiuje viešinti S. Cichanouskaja per spaudos konferenciją Lietuvos ambasadoje.

„Tai yra išdavystė – ir mūsų tautos, ir baltarusių valstybės interesų“, – sakė ji ir pavadino Baltarusiją „valstybe agresore pagal JT agresijos apibrėžimą“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Aliaksandras Lukašenka

Nors ir žadėjo, kad baltarusių kariai neprisijungs prie Ukrainos puolimo, „Lukašenka leido suprasti, kad Baltarusijos Respublikos ginkluotosios pajėgos galimai prisideda prie karo veiksmų“, – pažymėjo opozicijos lyderė.

Pastaruoju metu Baltarusijoje buvo dislokuota apie 30 tūkst. Rusijos karių ir daug karinės technikos vienetų, trečiadienį duodama interviu naujienų agentūrai AFP sakė S.Cichanouskaja, perspėdama, kad jų buvimas kelia grėsmę Baltarusijos nepriklausomybei.

„Mums gėda dėl vaidmens, kurį mūsų šalies teritorija suvaidino šiame kare“, – sakė ji ketvirtadienį.

„Raginu tarptautinę bendruomenę kaip įmanoma greičiau įvesti kuo griežtesnes sankcijas Lukašenkos režimui“, – pridūrė politikė.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis paragino Baltarusiją „neprisidėti“ prie Rusijos puolimo Ukrainoje prieš neeilinį Europos Sąjungos viršūnių susitikimą, per kurį bus sprendžiama dėl naujų sankcijų Maskvai.

Rusijoje ketvirtadienį taip pat vyksta protestai.

Tviteryje paskelbtas vaizdo įrašas iš protesto Sankt Peterburge, grupelės žmonių taip pat susirinko Novosibirske.

Rusijoje organizuoti protestai nelegalūs – galima piketuoti tik pavieniui. Tiesa, ketvirtadienį policija suiminėjo ir pavienius protestuotojus.

Ketvirtadienio vakarą protesto akcijon rinktis planavo ir maskviečiai. Vakarų žurnalistai, dirbantys Rusijos sostinėje, praneša, kad miesto centre budi sustiprintos policijos pajėgos, greičiausiai išvaikysiantys bet kokią demonstraciją.

Izraelis kaip „tarptautinės tvarkos pažeidimą“ ketvirtadienį pasmerkė Rusijos puolimą Ukrainoje, bet pabrėžė palaikantis glaudžius ryšius tiek su Maskva, tiek su Kijevu.

„Rusijos ataka prieš Ukrainą yra rimtas tarptautinės tvarkos pažeidimas“, – nurodė užsienio reikalų ministras Yairas Lapidas ir pridūrė, kad žydų valstybė „smerkia“ šį puolimą.

Tačiau Y.Lapidas taip pat pažymėjo, kad „Izraelis palaiko gilius, ilgalaikius ir gerus santykius su Rusija bei Ukraina“ ir kad abiejose šalyse gyvena „šimtai tūkstančių žydų“.

„Jų saugumo ir apsaugos užtikrinimas yra svarbiausias mūsų rūpestis“, – nurodė Y.Lapidas.

Aštrėjant geopolitinei krizei Izraelis stengėsi išlaikyti diplomatinę pusiausvyrą.

Jungtinės Valstijos yra pagrindinė žydų valstybės sąjungininkė saugumo srityje, o analitikai mano, kad Izraelis bus vis labiau spaudžiamas atsiriboti nuo Maskvos ir dar labiau suartėti su Vakarų šalimis.

Tačiau Izraelis su Maskva palaiko svarbius gynybinius ryšius, ypač atsižvelgiant į rusų pajėgų buvimą kaimyninėje Sirijoje.

Izraeliečių pareigūnai sako glaudžiai derinantys veiksmus su Rusija, kai rengia antskrydžius prieš iraniečių taikinius Sirijoje.

Anot Y.Lapido, Izraelis yra pasirengęs „teikti humanitarinę pagalbą Ukrainos piliečiams“. Rusijos invazija pakurstė nerimą dėl galimo pabėgėlių antplūdžio.

Latvija atšaukė ambasadorių Rusijoje ir sustabdė vizų Rusijos piliečiams išdavimą – išimtis bus taikoma tik ypatingiems atvejams. Tai tviteryje paskelbė latvių užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius.

Lenkija ketvirtadienį pranešė, kad palei sieną su Ukraina atidarys devynis pabėgėlių priėmimo centrus, laukdama pabėgėlių antplūdžio po Rusijos įsiveržimo į kaimyninę šalį.

Rusų pajėgoms anksti ketvirtadienį įsiveržus į Ukrainą ir pasirodžius pranešimų apie sprogimus daugelyje šalies vietovių, regione išaugo nerimas dėl galimos pabėgėlių krizės.

„Į mūsų šalį neabejotinai plūstels pabėgėlių banga“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė Lenkijos vidaus reikalų ministras Mariuszas Kaminskis.

Jis pridūrė, kad Lenkija priims „tiek žmonių, kiek jų bus prie mūsų sienų“.

Šalis palei 535 km ilgio sienos su Ukraina steigia iš viso devynis pabėgėlių priėmimo centrus.

Šiose įstaigose atvykėliams bus siūlomas maistas ir medicininės paslaugos, ten bus galima pailsėti ir gauti informacijos.

Lenkų sienos apsaugos tarnybos vadovas Tomaszas Praga ketvirtadienį pranešė užfiksavęs „padidėjusį“ žmonių, siekiančių kirsti Lenkijos ir Ukrainos sieną abiem kryptimis, srautą. Vis tik jis patikino, kad padėtis yra stabili.

T.Pragos duomenimis, per pastarąją parą sieną abiem kryptimis kirto apie 29 tūkst. žmonių, iš jų 15 tūkst. atvyko į Lenkiją.

JT ketvirtadienį įspėjo, kad Rusijos invazija į Ukrainą turės „katastrofiškų“ humanitarinių pasekmių, taip pat paragino kaimynines šalis išlaikyti sienas atviras nuo smurto bėgantiems žmonėms.

„Esame labai susirūpinę dėl sparčiai blogėjančios padėties ir besitęsiančių karinių veiksmų Ukrainoje“, – pabrėžė JT pabėgėlių reikalų agentūros vadovas Filippo Grandi.

 Vakarų sąjungininkės įves sankcijas, kurios smarkiai apribos Rusijos prieigą prie Europos ir Amerikos rinkų, ketvirtadienį Rusijai įsiveržus į Ukrainą pareiškė Vokietijos vicekancleris.

„Stiprus sankcijų paketas“ „atkirs Rusijos ekonomiką nuo pramonės pažangos, bus nukreiptas ir įšaldys turtą bei finansines lėšas bei smarkiai apribos prieigą prie Europos ir JAV rinkų,“ – pareiškė Vokietijos ekonomikos ministras, vicekancleris Robertas Habeckas.

Švedijos valstybinė kompanija „Vattenfall“ pranešė neribotam laikui stabdanti bendradarbiavimą su Rusijos branduolinio kuro gamintoju TVEL, iki kitokio sprendimo atšaukianti planuotus rusiško branduolinio kuro tiekimus.

„Esame labai susirūpinę dėl rimtos saugumo padėties Europoje ir Rusijos invazijos į Ukrainą. Todėl nusprendėme, kad iki atskiro pranešimo nebus vykdomas joks planuotas tiekimas iš Rusijos į mūsų branduolines jėgaines“, – teigiama „Vattenfall“ interneto svetainėje paskelbtame pranešime.

„Mūsų pirkimų strategija grindžiama tuo, kad turime kelis tiekėjus iš skirtingų šalių, kad užtikrintume savo nepriklausomybę ir tiekimo mūsų branduolinėms jėgainėms saugumą. Tuo remdamiesi taip pat turime planų, kaip suvaldyti galimus tiekimo sutrikimus. Todėl šis sprendimas neturės įtakos mūsų atominių elektrinių veiklai“, – pažymima pranešime.

Viena didžiausių Europoje elektros gamintojų „Vattenfall“ 2016 metais pasirašė ilgalaikes sutartis su trimis branduolio kuro tiekėjais – Prancūzijos „Areva“, JAV „Westinghouse“ ir Rusijos TVEL.

Graikija ketvirtadienį „revizionistine“ pavadino Rusijos ataką prieš Ukrainą, stiprindama konsulinę paramą šalyje esančiai savo etninei bendruomenei, kurią sudaro daugiau kaip 100 000 žmonių.

„Graikija vienareikšmiškai smerkia šiuos revizionistinius veiksmus“, – pareiškė Graikijos ministras pirmininkas Kiriakas Micotakis, pradėdamas neeilinį susitikimą su kariškiais ir energetikos sektoriaus pareigūnais.

„Mes griežtai smerkiame Rusijos agresiją prieš nepriklausomą šalį“, – nurodė Graikijos prezidentė  Katerina Sakelaropulu, priimdama vizito atvykusį Izraelio kolegą Isaacą Herzogą.

„Europai reikia išlikti vieningai“, – pridūrė ji.

Užsienio reikalų ministro pavaduotojas Andrėjas Kacaniotis anksčiau radijui „Parapolitika“ sakė, kad Atėnai sustiprino savo konsulinį buvimą daugiausia Mariupolyje, XVIII amžiaus graikų bendruomenės centre.

„Kai kitos šalys atšaukė savo diplomatus, mes padidinome savo personalą“, – sakė jis.

Graikų pareigūnai Kijeve, Mariupolyje ir Odesoje „nuolat palaiko ryšį su Graikijos piliečiais ir (etniniais graikais), kad suteiktų bet kokią įmanomą paramą“, nurodė A.Kacaniotis.

Anksčiau šį mėnesį augant įtampai  per susirėmimą Rytų Ukrainoje, dėl kurio Atėnai kaltino Ukrainos karius, žuvo graikų emigrantas.

Dar du graikai buvo sužeisti, nurodė Graikijos užsienio reikalų ministerija.

Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi ketvirtadienį pareikalavo, kad Rusija „besąlygiškai išvestų“ savo karius iš Ukrainos, sakydamas, jog jos invazija į  provakarietišką savo kaimynę "veikia mus visus, mūsų kaip laisvų žmonių gyvenimus ir mūsų demokratijas“.

Italija ir jos sąjungininkai paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną „nedelsiant nutraukti kraujo liejimą ir besąlygiškai išvesti savo karines pajėgas“. Premjeras pridūrė, kad Roma „stiprina“ savo indėlį į kariuomenės dislokavimą „pažeidžiamiausiose“ šalyse.

Užsienio reikalų ministerija anksčiau pranešė, kad iškvietė Rusijos ambasadorių dėl „aiškaus ir konkretaus tarptautinės teisės pažeidimo“. Kiek anksčiau Roma pasmerkė „nepagrįstą ir nepateisinamą“ Ukrainos užpuolimą.

M.Draghi anksčiau yra sulaukęs kritikos, kad atrodė abejingas Vakarų sankcijoms Rusijai ir sakė, kad jos neturėtų apimti energijos importo. Rusija yra pagrindinė dujų tiekėja Italijai.

Tačiau ketvirtadienį jis pareiškė, kad Italija yra „visiškai vieninga“ su savo partneriais ir priims sprendimą „dėl labai griežto sankcijų Rusijai paketo“.

„Mes visuose forumuose aiškiai pasakėme, kad esame pasirengę rimtoms pasekmėms, jei Rusija... atmes mūsų bandymus spręsti krizę politinėmis priemonėmis. Dabar pats laikas jas pritaikyti“, – sakė M.Draghi.

Roma „darys viską, kad išsaugotų Ukrainos suverenitetą, Europos saugumą ir tarptautinės tvarkos, pagrįstos mūsų visų bendromis taisyklėmis ir vertybėmis, vientisumą“, patikino Italijos premjeras.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį perspėjo Rusiją, kad jos laukia bekompromisis atsakas į sprendimą užpulti Ukrainą, kurį jis pavadino lūžio tašku Europos istorijoje.

„Į šį karo aktą atsakysime be silpnumo, ramiai, ryžtingai ir vieningai“, – kreipdamasis į tautiečius pabrėžė E.Macronas.

Pasak jo, šie įvykiai yra „lūžio taškas Europos ir mūsų šalies istorijoje“, turėsiantis „gilių ir ilgalaikių pasekmių mūsų gyvenimui“.

Artimiausiomis valandomis bus priimti sprendimai per Didžiojo septyneto (G-7), ES ir NATO susitikimus, o paruoštos sankcijos Rusijai „atitiks“ Maskvos agresijos mastą, nurodė E.Macronas.

„Nebūsime silpni karinėje, ekonominėje ir energetikos srityse“, – pažymėjo prezidentas.

E.Macronas ne kartą kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, siekdamas diplomatiškai išspręsti augusią įtampą, tačiau šios pastangos nedavė rezultato.

Po savaitgalį surengtų karštligiškų pokalbių telefonu jis nuo šios savaitės pradžios nesikalbėjo su rusų lyderiu, pirmadienį pripažinusiu dviejų prokremliškų Ukrainos separatistinių regionų nepriklausomybę.

Eliziejaus rūmų šeimininkas taip pat nesėkmingai mėgino organizuoti V.Putino ir JAV prezidento Joe Bideno susitikimą įtampai sumažinti.

Ketvirtadienį E.Macronas sakė, kad „masinis“ Rusijos puolimas prieš Ukrainą „prieštarauja visiems rusų valdžios prisiimtiems įsipareigojimams“.

„Neištesėjęs savo žodžio ir vietoje diplomatinio kelio pasirinkęs karo kelią, prezidentas Putinas ne tik nusprendė užpulti Ukrainą, bet ir paminti visą Ukrainos suverenitetą“, – pareiškė E.Macronas.

„Jis nusprendė padaryti didžiausią žalą taikai ir stabilumui Europoje ne vienam dešimtmečiui“, – pridūrė E.Macronas, tvirtindamas, kad Prancūzija ir jos partneriai „padarė viską“, kalbant apie pastangas užkirsti kelią krizės eskalacijai.

Rusijos tarnybos ketvirtadienį perspėjo karo su Ukraina priešininkus nesirinkti į protestus, prezidentui Vladimirui Putinui pradėjus didelio masto įsiveržimą į kaimyninę šalį.

Tyrimų komitetas savo pranešime perspėjo Rusijos žmones teisiniais padariniais už dalyvavimą neteisėtuose protestuose, susijusiuose su „įtempta politine padėtimi“.

Vokietijos kariuomenė gali nedaug prisidėti, kad palaikytų atsaką į Rusijos surengtą invaziją, ketvirtadienį pripažino buvusi šalies gynybos ministrė, pasak kurios, Berlynas padarė istorinę klaidą nestiprindamas savo kariuomenės.

Annegret Kramp-Karrenbauer, buvusi kanclerės Angelos Merkel kabineto gynybos ministrė, sakė, kad Vokietija užmiršo praeities pamokas, kad „pirmiausia visada yra derybos, tačiau mums reikia būti pakankamai stipriais kariniu požiūriu, kad kita pusė neturėtų pasirinkimo atsisakyti derybų“.

„Labai pykstu ant mūsų už mūsų istorinę klaidą. Po Sakartvelo, Krymo ir Donbaso mes nedarėme nieko, kas tikrai atgrasytų (Vladimirą) Putiną“, – teigė A.Kramp-Karrenbauer, kalbėdama apie Rusijos įvykdytas invazijas tuo metu, kai valdžioje buvo A.Merkel.

Eksministrė išsiliejo socialiniame tinkle „Twitter“ po to, kai Vokietijos  sausumos pajėgų vadas Alfonsas Maisas  socialiniame tinkle „LinkedIn“ parašė, kad „pasirinkimai, kuriuos galime pasiūlyti politikams (NATO) paremti, yra itin riboti“.

Bundesveras „daugiau ar mažiau yra plikas“, parašė jis.

„NATO teritorijai tiesioginės grėsmės dar nėra, nors mūsų partneriai rytuose jaučia nuolat didėjantį spaudimą“, – sakė sausumos pajėgų karas.

Pasak A.Maiso, dabar pats laikas stiprinti kariuomenę.

„Kada dar, jei ne dabar, laikas... atstatyti (karinius pajėgumus), kitaip mes negalėsime vykdyti savo konstitucinės misijos ar įsipareigojimų savo sąjungininkams, neturėsime jokių sėkmės perspektyvų“, – teigė sakė A.Maisas.

Penktadienį NATO partnerės rengia virtualų viršūnių susitikimą aljanso atsakui aptarti.

Maždaug 550 NATO misijoje dalyvaujančių vokiečių karių yra dislokuota Lietuvoje, ir Berlynas žada atsiųsti dar 350.

Artėjant invazijai Vokietija sulaukė kritikos už tai, kad pareiškė netieksianti letalinės ginkluotės krizių ištiktiems regionams, ir nusiuntė Ukrainai 5 tūkst. šalmų.

Vokietija jau seniai laikosi tokios ginklų eksporto politikos, kuri susijusi su jos atgaila už nacių vykdytą agresiją Antrojo pasaulinio karo metais.

Tačiau per pastaruosius aštuonerius metus Vokietija suteikė Ukrainai daugiau nei 2 mlrd. eurų finansinės paramos.

Sausį Vokietijos karinio jūrų laivyno vadas Kay-Achimas Schoenbachas  buvo priverstas atsistatydinti už tai, kad viešai pareiškė, jog Kremliaus šeimininkas V.Putinas yra vertas „pagarbos“.

Švedija ir Suomija vis dar neplanuoja siekti NATO narystės, nepaisydamos „šoko“, sukelto Rusijos invazijos į Ukrainą, ketvirtadienį pareiškė abiejų šalių vadovai.

Praėjusią naktį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui įsakius surengti karinį puolimą, „atveriame naują ir tamsų Europos istorijos puslapį“, – per spaudos konferenciją sakė švedų premjerė Magdalena Andersson (Magdalena Anderson).

Ji pasmerkė „aiškų tarptautinės teisės ir Europos saugumo tvarkos pažeidimą“.

Nepaisant diskusijų dėl narystės NATO, kurias atgaivino įtampa dėl Ukrainos, socialdemokratų lyderė pranešė, kad Stokholmo pozicija nestoti į gynybinį aljansą išlieka nepakitusi.

„Tokioje situacijoje, kaip ši, svarbu, kad ilgalaikė Švedijos saugumo politika išliktų tvirta. Kad elgiamės nuspėjamai ir aiškiai“, – sakė M. Andersson.

„Švedija jau itin ilgą laiką nepriklauso jokiam aljansui. Tai gerai pasitarnavo Švedijos interesams“, – pridūrė ji.

Anksčiau kaimyninės Suomijos vyriausybė irgi atmetė galimybę artimiausiu metu artėti prie narystės NATO.

„Mūsų saugumo politika sukurta taip, kad atlaikytų krizinius laikotarpius. Naudosimės turimomis priemonėmis, įskaitant bendradarbiavimą su NATO partneriais“, – per spaudos konferenciją sakė užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto (Peka Havistas).

„Po krizės pamatysime, kokių tolesnių veiksmų reikėtų imtis“, – nurodė ministras.

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto (Saulis Nynistė) pažymėjo, kad „nepaisant ankstyvų įspėjimų, šį rytą visi mes buvome ištikti šoko“.

Skirtingai nei Švedija, Helsinkis yra priėmęs vadinamąją „NATO varianto“ nuostatą, reiškiančią, kad „jei to reikalaus Suomijos saugumas, Suomija turi galimybę kreiptis dėl narystės“ Aljanse, pareiškė ministrė pirmininkė Sanna Marin.

Pasak premjerės, visavertė narystė vis dar svarstoma, pastarosiomis savaitėmis diskusijos atsinaujino. Vėliausi Rusijos veiksmai tikriausiai paskatins platesnius debatus, pridūrė S.Marin.

„Tačiau šios diskusijos reikalautų plataus parlamento sutarimo“, – pabrėžė premjerė.

NATO priklausanti Norvegija pasmerkė „rimtą tarptautinės teisės pažeidimą“ ir paskelbė „laikinai“ perkelianti savo ambasadą iš Kijevo į Ukrainos vakarinį Lvivo miestą.

„Šis puolimas yra rimtas tarptautinės teisės pažeidimas, keliantis pavojų nekaltų žmonių gyvybei“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Store.

Danija, irgi priklausanti NATO, išsikvietė Rusijos ambasadorių, kad pasmerktų invaziją.

„Ši diena yra dėmė Rusijos istorijoje. Danija griežtai smerkia negailestingą ir visiškai neišprovokuotą Rusijos išpuolį prieš Ukrainą“, – pareiškime cituojamas užsienio reikalų ministras Jeppe Kofodas.

Čekijos vyriausybė ketvirtadienį skubiai reagavo į Rusijos pradėtą invaziją į Ukrainą. Praha paskelbė, kad uždaro du Rusijos konsulatus Čekijoje, taip pat – du Čekijos konsulatus Rusijoje.

Be to, Čekija nebeišduos naujų vizų Rusijos piliečiams ir atšaukė ambasadorius iš Maskvos ir Minsko. Šalis taip pat ruošiasi pabėgėlių bangai iš Ukrainos.

Britų dienraštis „The Daily Telegraph“ taip pat pranešė, kad Belgija reikalaus, jog ES nebeišduotų naujų vizų visiems Rusijos piliečiams, įskaitant studentus darbininkus ir turistus.

Savo ruožtu Airija neprašys vizų iš Ukrainos piliečių, bėgančių ir bėgsiančių nuo karo. Vyriausybė paskelbė, kad visi pabėgėliai bus priimti į Airiją.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis ketvirtadienį paragino Baltarusiją nedalyvauti Rusijos pradėtame puolime prieš Ukrainą.   

Šį raginimą jis paskelbė prieš skubiai sušauktą Europos Sąjungos viršūnių susitikimą, kuriame bus sprendžiama dėl naujų sankcijų Maskvai už įsiveržimą į kaimyninę šalį. 

Per spaudos konferenciją NATO būstinėje Briuselyje kreipdamasis į Baltarusiją ir jos žmones Ch.Michelis sakė: „Turite pasirinkimą nesekti destruktyviais Rusijos veiksmais. Turite pasirinkimą nedalyvauti šioje bereikalingoje tragedijoje prieš jūsų kaimynus Ukrainoje.“ 

Pekinas ketvirtadienį Rusijos užsienio reikalų ministrui pareiškė suprantąs „pagrįstus“ Maskvos  nuogąstavimus dėl saugumo, susijusius su Ukraina, rašoma Kinijos užsienio reikalų ministerijos pranešime, išplatintame Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui įsakius pradėti Ukrainos puolimą. 

Ketvirtadienį paryčiais V. Putinas paskelbė apie pradedamą plataus masto karinį puolimą. Rusijos aviacija smogė kariniams objektams visoje Ukrainoje, o sausumos pajėgos įsiveržė iš šiaurės, pietų ir rytų. Pasaulio lyderiai suskubo pasmerkti invaziją, kuriai prasidėjus per Rusijos aviacijos smūgį karinei bazei prie Juodosios jūros uostamiesčio Odesos žuvo 18 žmonių. 

Per pokalbį telefonu su Rusijos diplomatijos vadovu Sergejumi Lavrovu Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi (Vang I) sakė, kad nors Pekinas „visada gerbė visų šalių suverenitetą ir teritorinį vientisumą.., taip pat matėme, kad Ukrainos klausimas turi savo komplikuotą ir unikalią istoriją“.

„Suprantame pagrįstus Rusijos nuogąstavimus, susijusius su saugumu“, – pridūrė Wang Yi.

Aštrėjant krizei Ukrainos ir Rusijos pasienyje, Pekinui teko diplomatiškai balansuoti ieškant pusiausvyros tarp glaudžių ryšių su Rusija ir svarbių ekonominių interesų Europoje.

Maskva reikalavo garantijų, kad Ukrainai niekada nebus leista įstoti į NATO. Toks Kremliaus požiūris kertasi su Kinijos seniai deklaruojama užsienio politikos pozicija dėl nesikišimo į kitų valstybių vidaus reikalus.

Per ketvirtadienį įvykusį pokalbį Wang Yi neminėjo NATO, tačiau sakė S. Lavrovui, kad Pekinas pasisako už „subalansuotą“ ir tvarų Europos saugumo mechanizmą, sukurtą dialogo ir derybų keliu.

Kinijos URM per ketvirtadienį surengtą spaudos konferenciją vėl atsisakė pavadinti Rusijos pradėtą puolimą „invazija“ ir pažymėjo, kad stebi padėtį.

Ministerija kol kas nerekomendavo Ukrainoje esantiems Kinijos piliečiams palikti šalį, tačiau paragino juos būti atsargius ir ant automobilių pritvirtinti Kinijos vėliavėlę.

Nors Vakarai skelbia vienybę ir kalba apie masyvias sankcijas Rusijai, kurių dalį jau patvirtino, bent jau JAV dienraščio „The New York Times“ biuro Briuselyje vadovė Matina Stevis-Gridneff tvirtina, kad nesutarimų iš tiesų nemažai.

Ketvirtadienį vakare per neeilinį Europos Vadovų Tarybos posėdį turėtų būti išplėstas ES sankcijų Rusijai paketas. Jis turėtų paliesti tiek bankus, tiek atskirus asmenis.

Tačiau diplomatiniai šaltiniai „The New York Times“ teigia, kad bent jau ketvirtadienio rytą buvo nesutariama dėl tam tikrų niuansų.

Pavyzdžiui, Italija, Austrija ir Vokietija nerimauja dėl plačių sankcijų bankams. Roma taip pat nori išimčių geležinkeliams ir prabangos prekėms, Belgija – išimties prekybai deimantais. Galiausiai esą plačiai priešinamasi sankcijoms energetikos sektoriui.

Tiesa, dienraštis taip pat praneša, kad ketvirtadienį per pietus, aiškėjant, kokie platūs Rusijos kariniai veiksmai Ukrainoje, priešinimasis kuo platesnėms sankcijoms aptirpo.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas ketvirtadienį pareiškė, kad Vakarų sąjungininkės rengia „didžiulį“ sankcijų Rusijai paketą, Maskvai užpuolus savo provakarietišką kaimynę.   

Kreipdamasis į ukrainiečius B.Johnsonas sakė: „Mes negalime tiesiog nusigręžti ir to nedarysime.“

Per televiziją kreipdamasis į britus premjeras Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną pavadino diktatoriumi ir sakė, kad jam niekada „nepavyks nuslopinti ukrainiečių tautinės savimonės“.    

Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau ketvirtadienį pasmerkė Rusijos „pasibaisėtiną“ ir „neišprovokuotą“ puolimą prieš Ukrainą. 

Jis paragino Maskvą nedelsiant atitraukti savo pajėgas iš Ukrainos ir įspėjo, kad agresija „neliks nenubausta“.   

„Kanada griežčiausiai smerkia Rusijos pasibaisėtiną puolimą prieš Ukrainą“, – nurodė J.Trudeau pareiškime, išplatintame Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ketvirtadienį paryčiais paskelbus apie karinės operacijos pradžią. 

Kanados vadovas sakė, kad šie „neišprovokuoti veiksmai“ yra akivaizdus tolesnis Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo pažeidimas. Jis paragino Rusiją „nedelsiant nutraukti visus priešiškus ir provokacinius veiksmus prieš Ukrainą ir išvesti iš šalies visas karines ir marionetines pajėgas“.     

J.Trudeau įspėjo Maskvą apie apie „skaudžias pasekmes“ ir pažadėjo kartu su sąjungininkais „kolektyviai atsakyti į šiuos beatodairiškus ir pavojingus aktus“, be kita ko, ir įvedant daugiau sankcijų.     

„Rusijos begėdiški veiksmai neliks be atsako“, – sakė jis.  

J.Trudeau dalyvaus ketvirtadienį 14 val. Grinvičo (16 val. Lietuvos) laiku rengiamame Didžiojo septyneto (G-7) – Jungtinės Karalystės, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Japonijos ir Jungtinių Valstijų – lyderių uždarame susitikime, vyksiančiame virtualiu formatu.   

Susitikime tikriausiai bus sutarta dėl papildomų sankcijų Rusijai, ilgą laiką tvirtinusiai, kad nesiverš į Ukrainą, nors prie jos sienų sutelkė dešimtis tūkstančių karių ir sunkiosios karinės technikos. 

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Aljansas neketina siųsti pajėgų į Ukrainą, Maskvai užpuolus savo provakarietišką kaimynę.  

„Ukrainoje nėra NATO karių ir mes neplanuojame siųsti NATO karių į Ukrainą“, – sakė J.Stoltenbergas per spaudos konferenciją po skubiai sušaukto Aljanso narių ambasadorių susitikimo.  

„Kalbėjome tik apie NATO pajėgų stiprinimą Aljanso rytiniame sparne, NATO teritorijoje, ir mes jį stipriname“, – pridūrė generalinis sekretorius. 

Europos Parlamento politinių frakcijų pirmininkų sueiga ir EP pirmininkė pasmerkė Rusijos karinę operaciją Donbase ir kovo 1 dieną numatė neeilinį plenarinį posėdį dėl krizės Ukrainoje.

„Buvo apsikeista nuomonėmis su Europos Vadovų Tarybos vadovu Charles'iu Micheliu ir Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen. Pirmininkų konferencija griežčiausiais būdais smerkia Rusijos puolimą prieš Ukrainą. Ukraina yra nepriklausoma ir suvereni valstybė, ir jos teritorinis vientisumas yra nediskutuotinas“, – teigiama ketvirtadienį po pasitarimo paskelbtame galutiniame pareiškime.

Rusijos operacija EP dokumente vertinama kaip „grėsmė Europos ir regiono stabilumui, taip pat taisyklėmis pagrįstai pasaulio tvarkai“.

„Ši ataka nukreipta prieš mūsų demokratinės visuomenės modelį. Ji negali likti be atsako. Išliekame tvirti savo vienybe“, – pareiškė Europos Parlamento politinių frakcijų vadovai ir Europos Parlamento pirmininkė.

EP politinių frakcijų pirmininkų konferencija išreiškia „visišką solidarumą ir paramą Ukrainai ir jos žmonėms“. Susitikimo dalyviai nusprendė kovo 1 dieną surengti neeilinį plenarinį posėdį dėl padėties Ukrainoje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas anksti ketvirtadienį pradėjo puolimą, per televiziją netikėtai paskelbęs, kad pradeda karinę operaciją Ukrainoje jos separatistams ginti ir provakarietiškai savo kaimynei „demilitarizuoti ir denacifikuoti“. 

NATO aktyvuoja sąjungininkių gynybos planus, Rusijai ketvirtadienį pradėjus puolimą prieš Aljansui nepriklausančią Ukrainą, per spaudos konferenciją pranešė bloko vadovas Jensas Stoltenbergas.

J.Stoltenbergas patvirtino, kad NATO penktadienį surengs pasitarimą vaizdo konferencijos formatu dėl Rusijos invazijos į provakarietišką kaimynę.

Jis pakartojo, kad NATO neplanuoja siųsti savo karių į Ukrainą.

Tai pirmas kartas, kai NATO viešai pareiškė, kad aktyvuoja savo gynybos planus, kurie buvo parengti po 2014 metų Rusijos įsiveržimo į Ukrainai priklausantį Krymą ir vėlesnės šio pusiasalio aneksijos.

J.Stoltenbergas Aljanso žingsnio nedetalizavo, bet pabrėžė, kad aktyvuojami gynybos planai, leidžiantys dislokuoti pajėgas teritorijoje, „apimančioje visus mūsų aljanso rytus“.

Pasak generalinio sekretoriaus, ši priemonė taip pat „suteikia mūsų kariniams vadams šiek tiek daugiau įgaliojimų, laikantis politiškai apibrėžtų gairių“.

Jis pridūrė, kad gali būti mobilizuota dalis NATO greitojo reagavimo pajėgų, kurias sudaro 40 tūkst. karių, įskaitant gerai parengtus 7 tūkst. kariškių (daugiausia prancūzų), taip pat Prancūzijos vadovaujamas oro padalinys.

Anot J.Stoltenbergo, penktadienį vyksiančiame viršūnių susitikime taip pat dalyvaus NATO nepriklausančios Švedija ir Suomija bei ES vadovai Ursula von der Leyen ir Charles'is Michelis.

J.Stoltenbergas perspėjo, kad invazija į Ukrainą turės „ilgalaikių padarinių“ Vakarų aljanso santykiams su Rusija ir NATO saugumo politikai.

„Šiandien neturime visų atsakymų. Tačiau tai bus nauja tikrovė. Po šiandien mūsų matytos invazijos atsiras nauja Europa“, – kalbėjo generalinis sekretorius.

Jo teigimu, Maskva nevertino rimtai pastangų rasti politinį sprendimą įtampai, kilusiai dar iki Ukrainos užpuolimo.

„Taigi, Rusija užtrenkė duris politiniam sprendimui. Mes dėl to apgailestaujame. Tačiau tokia, deja, yra realybė, kuri kelia sunkių ir labai rimtų pasekmių Ukrainos žmonėms. Be to, tai turi tikrą poveikį ir visų mūsų saugumui“, – sakė J.Stoltenbergas.

„Ir tai yra priežastis, dėl kurios stipriname savo buvimą rytinėje aljanso dalyje“, – pridūrė jis.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė tikįs, kad rusai palaikys Maskvos karinę operaciją Ukrainoje, ir sakė, jog misijos trukmė priklausys nuo „rezultatų“ ir tęsis, kiek bus būtina. 

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad „solidi dauguma“ rusų palaiko Maskvos sprendimą pripažinti Rytų Ukrainos separatistinių Donecko „liaudies respublikos“ ir Luhansko „liaudies respublikos“ nepriklausomybę.    

„Dėl to galima spėti, kad parama [karinei operacijai prieš Ukrainą] bus ne mažesnė“, – sakė jis žurnalistams. 

D.Peskovas nenurodė, kiek gali tęstis karinė operacija. Anot jo, tai spręs prezidentas Vladimiras Putinas atsižvelgdamas į „rezultatus“. 

Pasak Kremliaus atstovo, operacija turi savo „tikslus, kuriuos reikia pasiekti“.

„Idealiu atveju Ukraina turi būti išlaisvinta ir išvalyta nuo nacių“, – sakė jis žurnalistams.

D.Peskovo teigimu, prasidėjusi invazija „nėra okupacija“.

Ankstyvą ketvirtadienio rytą V.Putinas paskelbė, kad Rusija pradeda plataus masto karinę operaciją Ukrainoje.

Kremlius žengė tokį žingsnį, nepaisydamas virtinės tarptautinių sankcijų ir kelias savaites skambėjusių Vakarų lyderių raginimų nesiimti jokių veiksmų prieš kaimyninę šalį.

D.Peskovas pabrėžė, kad visiškai izoliuoti Rusijos neįmanoma ir kad jos santykiai su kai kuriomis šalimis ir taip yra įtempti.

„Tokia šalis kaip Rusija negali būti už geležinės uždangos“, – pareiškė jis.

„Žinoma, [dėl įsiveržimo] galime turėti problemų su keliomis valstybėmis, bet turėjome problemų su šiomis valstybėmis ir prieš tai“, – pridūrė Kremliaus atstovas.

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį pasiūlė Rusijos ir Ukrainos atstovams susitikti derybų Minske, Kremliui pradėjus didelio masto puolimą prieš kaimyninę valstybę.  

„Mes slavai, trys slaviškos tautos. Susėskime ir išspręskime savo likimą kartą ir visiems laikams. Koks pagrindas? Aš [Ukrainos prezidento Volodymyro] Zelenskio vietoje įsikibčiau to. [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas pareiškė (ir šaunuolis, per pokalbį pagyriau jį už tai): „Mes – ne okupantai, mes neketiname okupuoti Ukrainos“, – kalbėjo A.Lukašenka per operatyvinį pasitarimą Minske. Jį cituoja valstybinė naujienų agentūra „BelTa“.  

A.Lukašenka pasiūlė tokias derybas surengti Baltarusijos sostinėje.  

„Ko dar reikia? Tai pagrindas deryboms. Jis (V.Putinas) iš tiesų nesirengia okupuoti. Kam reikia tokio galvos skausmo. Niekas nesiruošia ten steigti savo pajėgų ar vyriausybių. Tai juk pagrindas deryboms. Remdamiesi šiuo pagrindu parenkime darbotvarkę ir sprendimus“, – kalbėjo jis.     

A.Lukašenka išreiškė įsitikinimą, kad derybos yra vienintelis būdas eskalacijai sustabdyti. 

V.Putinas anksti ketvirtadienį pradėjo aviacijos ir sausumos pajėgų puolimą, per televiziją netikėtai paskelbęs, kad pradeda karinę operaciją Ukrainoje jos separatistams ginti ir provakarietiškai savo kaimynei „demilitarizuoti ir denacifikuoti“. 

Turkija ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos karinė operacija prieš Ukrainą yra nepriimtina ir paragino Maskvą nedelsiant sustabdyti „neteisingą ir neteisėtą“ invaziją.

„Laikome šią karinę operaciją... nepriimtina ir ją atmetame“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

„Raginame Rusijos Federaciją sustabdyti šiuos neteisingus ir neteisėtus veiksmus kiek galima greičiau“, – pridūrė ministerija.

NATO penktadienį surengs virtualų viršūnių susitikimą dėl Rusijos invazijos Ukrainoje, naujienų agentūrai AFP sakė diplomatai, Aljansui po skubaus posėdžio paskelbus, kad imamasi „papildomų žingsnių“ šalims narėms apsaugoti.

„Vadovaudamiesi savo gynybos planais visoms sąjungininkėms apsaugoti, nusprendėme imtis papildomų žingsnių, kad dar labiau sustiprintume atgrasymą ir gynybą visame Aljanse. Mūsų priemonės yra ir išlieka prevencinės, proporcingos ir neeskaluojamosios“, – sakoma NATO pareiškime.

Nobelio taikos premijos laureatas Dmitrijus Muratovas, Rusijos liberalios pakraipos dienraščio „Novaja gazeta“ vyriausiasis redaktorius, ketvirtadienį pasmerkė prezidentą Vladimirą Putiną dėl pradėto didelio karinio įsiveržimo į Ukrainą ir išreiškė nuogąstavimų, kad konfliktas gali išsivystyti į branduolinį karą.

„Mūsų šalis prezidento Putino įsakymu pradėjo karą su Ukraina. Ir nėra kam sustabdyti karo. Dėl to kartu su sielvartu mes ir aš jaučiame gėdą“, – „Novaja gazeta“ redakcijos vardu paskelbtame vaizdo pranešime sakė D.Muratovas.

„Vyriausiasis pajėgų vadas kaip pakabuką nuo brangios mašinos suka „branduolinį mygtuką“. Kitas žingsnis – branduolinė salvė? Niekaip kitaip negaliu paaiškinti Vladimiro Putino žodžių apie „atpildo ginklą“, – pridūrė jis.

Jis pridūrė, kad demonstruodama solidarumą su Ukraina „Novaja gazeta“ redakcija išleis laikraščio ketvirtadienio numerį rusų ir ukrainiečių kalbomis. 

„Todėl, kad nepripažįstame Ukrainos priešu, o ukrainiečių kalbos – priešų kalba. Ir niekada nepripažinsime“, – pabrėžė D.Muratovas.

„Tik pasaulinis antikarinis judėjimas gali išgelbėti gyvybę šioje planetoje“, – pažymėjo Nobelio taikos premijos laureatas.

Baltarusijos gynybos ministerija pranešė, kad nuo ketvirtadienio civilinei aviacijai uždaroma dalis šalies oro erdvės.

„Siekdamas užtikrinti saugų naudojimąsi Baltarusijos Respublikos oro erdve, Baltarusijos Respublikos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas nusprendė nuo 2022 metų vasario 24 dienos 12 valandos uždaryti dalį Baltarusijos Respublikos oro erdvės civilinių orlaivių skrydžiams“, – sakoma ministerijos spaudos tarnybos pranešime.

Moldova ketvirtadienį paskelbė dėl Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą uždaranti savo oro erdvę, o Baltarusija pranešė uždaranti dalį savo oro erdvės.

„Atsižvelgdama į situaciją regione Aukščiausioji saugumo taryba rekomendavo uždaryti Moldovos oro erdvę“, – per susirašinėjimo programėlę „Telegram“ pranešė vicepremjeras Andrejus Spinu.

Jis pridūrė, kad oro erdvė bus uždaryta nuo 12 val. (ir Lietuvos laiku), o „visi lėktuvai bus nukreipti į kitus oro uostus“.

Baltarusijos gynybos ministerija paskelbė uždaranti „civiliniams lėktuvams dalį oro erdvės“.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas ketvirtadienį paragino sušaukti skubų NATO viršūnių susitikimą reaguojant į Rusijos invaziją Ukrainoje, kurią pavadino „katastrofa mūsų žemynui“. 

„Raginu kiek įmanoma greičiau sušaukti skubų visų NATO lyderių susitikimą“, – parašė B.Johnsonas socialiniame tinkle „Twitter“. 

Premjeras taip pat patvirtino, kad vėliau ketvirtadienį kreipsis į britus.  

B.Johnsonas, ketvirtadienį anksti ryte dėl „neišprovokuoto“ ir „siaubingo“ Ukrainos užpuolimo sušaukęs į pasitarimą šalies saugumo vadovus, popiet taip pat kreipsis į parlamentą.    

„Tai katastrofa mūsų žemynui“, – parašė B.Johnsonas tviteryje ir patvirtino, jog kažkuriuo metu kalbėsis su kolegomis iš kitų Didžiojo septyneto (G-7) šalių, Vakarams kolektyviai rengiant griežtesnes sankcijas Rusijai. 

Kiek anksčiau ketvirtadienį B.Johnsonas sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „pasirinko kraujo liejimo ir destrukcijos kelią, pradėdamas šią neišprovokuotą ataką prieš Ukrainą.

„JK ir mūsų sąjungininkės ryžtingai reaguos“, – pabrėžė jis. 

B.Johnsonas praėjusią naktį kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir pažadėjo, kad „Vakarai nestovės sudėję rankų, kai prezidentas Putinas vykdo savo kampaniją prieš Ukrainos žmones“, pranešė Dauningo gatvė.    

Premjeras 7 val. 30 min. (9 val. 30 min. Lietuvos laiku) sušaukė skubų nepaprastųjų situacijų komiteto COBR pasitarimą dėl Rusijos „klaikių atakų“ Ukrainoje. 

Vėliau ketvirtadienį jis kreipsis į tautą, o 17 val. (19 val. Lietuvos laiku) sakys kalbą parlamente. 

V.Putinas anksti ketvirtadienį pradėjo aviacijos ir sausumos pajėgų puolimą, per televiziją netikėtai paskelbęs, kad pradeda karinę operaciją Ukrainoje jos separatistams ginti ir provakarietiškai savo kaimynei „demilitarizuoti ir denacifikuoti“. 

Vokietija stiprina savo gynybą nuo bet kokio galimo kibernetinių atakų skaičiaus augimo, Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą, ketvirtadienį paskelbė vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser.

„Saugumo pareigūnai sustiprino apsaugines priemones, kad apsisaugotume nuo bet kokių kibernetinių atakų, ir atkreipė atitinkamų agentūrų dėmesį“, – sakoma jos pareiškime.

Pietų Korėja prisijungs prie tarptautinių ekonominių sankcijų Rusijai dėl jos ginkluotos invazijos Ukrainoje, ketvirtadienį pareiškė prezidentas Moon Jae-inas.  

„Būtina garantuoti Ukrainos suverenitetą, teritorinį vientisumą ir nepriklausomybę“, – nurodė Moon Jae-inas pareiškime, išplatintame Mėlynųjų Rūmų Seule. 

Pietų Korėja „palaikys tarptautinės bendrijos pastangas, įskaitant ekonomines sankcijas, ir prisijungs prie jų“, pridūrė prezidentas, pavadinęs Maskvos karinį puolimą prieš Ukrainą „ginkluota invazija“.  

Šis Seulo pareiškimas pasirodė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ketvirtadienį paryčiais paskelbus apie pradedamą puolimą prieš kaimyninę valstybę. Ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pranešė, kad vyksta „plataus masto invazija“.   

Intensyvi pastarųjų savaičių diplomatija ir Vakarų įvestos sankcijos neatgrasė V.Putino, sutelkusio prie Ukrainos sienų 150–200 tūkst. karių.  

Įsiveržimas į Ukrainą išprovokavo tarptautinį pasipiktinimą. Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga pažadėjo atsakyti itin griežtomis sankcijomis.   

Artimas Vašingtono sąjungininkas Seulas sakė, kad „jėgos naudojimas, kai nukenčia nekalti žmonės, nepateisinamas jokiomis aplinkybėmis“.  

JAV yra dislokavusios Pietų Korėjoje maždaug 28,5 tūkst. savo karių, turinčių apsaugoti šalį nuo branduolinį ginklą turinčios kaimyninės Šiaurės Korėjos. 

Šiaurės Korėja į Pietų Korėją įsiveržė 1950-aisiais, o po trejų metų karo veiksmai baigėsi paliaubomis, o ne formalia taikos sutartimi, todėl abi Korėjos techniškai tebekariauja.

Kinija, svarbiausia Šiaurės Korėjos sąjungininkė, pastarosiomis savaitėmis kaltino Jungtines valstijas ir jų Vakarų sąjungininkes „kurstant“ Ukrainos krizę. 

Šiaurės Korėja sausį surengė rekordiškai daug raketų bandymų per vieną kalendorinį mėnesį – septynis. Kai kurie ekspertai perspėja, kad konfliktas Ukrainoje gali paskatinti Pchenjaną surengti ilgo nuotolio raketų bandymų. 

Vokietijos ekonomikos ministras, vicekancleris Robertas Habeckas pareiškė, jog antrasis Rusijos eksporto dujotiekis per Baltijos jūrą išvis neturėjo būti tiesiamas.

„Protingiau būtų buvę išvis netiesti „Nord Stream 2“, nes Europai reikia diversifikuoto energetinio kraštovaizdžio, o ne rizikų sankaupų Baltijos jūroje“, – ADR televizijos eteryje kalbėjo jis.

Anksčiau šią savaitę Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė prašysiantis Ekonomikos  ministerijos atšaukti ataskaitą dėl šio dujotiekio, kuri buvo pateikta jo sertifikavimą vykdžiusiai Federalinei tinklų agentūrai.

R.Habeckas patvirtino, kad ataskaita atšaukta.

Vokietijos kancleris antradienį pranešė apie „Nord Stream 2“ sertifikavimo proceso stabdymą, reaguojant į Maskvos sprendimą pripažinti nepriklausomais du prokremliškus separatistinius darinius Rytų Ukrainoje.

„Nord Stream 2“, turėjęs padvigubinti rusiškų dujų eksporto koridoriaus per Baltijos jūrą pajėgumus, tapo pagrindiniu žaibolaidžiu Vakarams siekiant sustabdyti Maskvos įsiveržimą į Ukrainą.

Dujotiekis jau yra baigtas tiesti ir užpildytas dujomis, tačiau iki šiol neveikia, nes Vokietijos reguliavimo institucijos dar nėra jo sertifikavusios.

55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo, maždaug 10 mlrd. eurų kainavusio vamzdyno operatorės, Šveicarijoje registruotos bendrovės „Nord Stream 2 AG“ vienintelis akcininkas yra „Gazprom“, o jo partnerės šiame projekte – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – jame dalyvauja kaip finansavimo dalininkės bei būsimos naudos gavėjos.

Prancūzijos transporto ministras Jeanas-Baptiste'as Djebbari ketvirtadienį paskelbė draudimą Prancūzijos oro linijų bendrovėms vykdyti skrydžius virš Ukrainos ir dalies Rusijos teritorijos.

„Koordinuodami veiksmus su Europos aviacijos saugos institucijomis [Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra (EASA)], uždraudžiame skrydžius virš Ukrainos teritorijos ir 100 jūrmylių juostoje Rostovo ir Maskvos regionų oro erdvėje“, – tviteryje parašė J.-B.Jebbari.

Kaip jau buvo skelbta, Ukraina uždarė savo oro erdvę civiliniams reisams, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui paryčiais pranešus apie karinės operacijos prieš kaimyninę šalį pradžią.

Kalinamas rusų opozicionierius Aleksejus Navalnas ketvirtadienį per kalėjime vykstantį jo teismo procesą pareiškė nepritariantis Rusijos įsiveržimui į Ukrainą, prezidentui Vladimirui Putinui pradėjus kaimyninės šalies puolimą.     

„Esu prieš šį karą“, – girdimi A.Navalno žodžiai vaizdo įraše iš kalėjime vykstančio jo teismo. Tą įrašą paskelbė nepriklausoma televizija „Dožd“. 

„Manau, kad šis karas tarp Rusijos ir Ukrainos buvo pradėtas siekiant pridengti vogimą iš Rusijos piliečių ir nukreipti jų dėmesį nuo šalies vidaus problemų“, – sakė balsingiausias Kremliaus kritikas.    

Vilkėdamas kalinio uniformą A. Navalnas sakė, kad šis karas „ves prie didžiulio skaičiaus aukų, sugriautų ateičių, ir bus toliau tęsiama Rusijos gyventojų skurdinimo linija“.

A.Navalno byla svarstoma griežčiausio apsaugos lygio kalėjime netoli Maskvos, kur jis yra laikomas. Jam yra pateikti nauji kaltinimai, dėl kurių opozicionieriaus kalinimas gali būti pratęstas dar dešimtmečiu.

Jo sąjungininkai sako, kad praeitą savaitę prasidėjusio teismo proceso laikas buvo specialiai parinktas, kad sutaptų su Ukrainos krize.

A.Navalnas buvo nuteistas metus kalėti pagal kaltinimus vienoje senoje korupcijos byloje, kai liko gyvas po apnuodijimo, dėl kurio Vakarai kaltina Kremlių.

V.Putinas anksti ketvirtadienį pradėjo puolimą, per televiziją netikėtai paskelbęs, kad pradeda karinę operaciją Ukrainoje jos separatistams ginti ir provakarietiškai savo kaimynei „demilitarizuoti ir denacifikuoti“. 

Vokietija ketvirtadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga, NATO ir Didysis septynetas (G-7) imsis griežtų sankcijų prieš Rusiją, Kremliui pradėjus aviacijos ir sausumos pajėgų puolimą prieš Ukrainą.  

„Įvesime Rusijai visą paketą didžiausių sankcijų ir stiprinsime mūsų ir mūsų sąjungininkų saugumą“, – sakė užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.   

„Nesirinkome tokios situacijos, – sakė ji. – Tačiau jei nepasipriešinsime dabar, turėsime sumokėti dar didesnę kainą.“  

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį pranešė, kad jo šalies kariuomenė nedalyvauja Rusijos puolime prieš Ukrainą, pranešė valstybinė žiniasklaida.

„Mūsų ginkluotosios pajėgos šioje operacijoje nedalyvauja“, – sakė A.Lukašenka, artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas.

Maskva pastarosiomis savaitėmis Baltarusijos teritorijoje sutelkė dešimtis tūkstančių karių, dalyvavusių bendrose pratybose.

A.Lukašenka po susitikimo su kariuomenės vadais sakė, kad V.Putinas per pokalbį telefonu informavo jį apie padėties „raidą“.  

Pasak A.Lukašenkos, Rusijos vadovas sakė jam, kad operacijos „tikslas – sustabdyti žmonių Donecko ir Luhansko respublikose genocidą“. 

A.Lukašenka taip pat nurodė, kad rusų kariai po pratybų pasiliko Baltarusijoje jo iniciatyva. 

„Kad nebūtų insinuacijų: per paskutinį susitikimą Maskvoje aš pats pasiūliau V. Putinui palikti tam tikrą skaičių Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų karių mūsų Baltarusijos pietuose“, – sakė autoritarinis lyderis per pasitarimą su kariuomenės vadais. Jį cituoja prezidentūrai artimas platformos „Telegram“ kanalas „Pul Pervogo“. 

„Kodėl? Man ne gėda tai pasakyti: esant tokiai situacijai nebuvome pasirengę pridengti pietų krypties, nes ukrainiečių padaliniai – kariniai, ne pasieniečių, pajudėjo sienos link ir pradėjo ten manevrus. Mes tai matėme, tačiau ten niekada nebuvo mūsų pajėgų. Dėl to pasiūliau ten, prie pietinių sienų, palikti tam tikrą nedidelį skaičių (rusų karių), kol juos pakeis mūsų ginkluotosios pajėgos“, – kalbėjo A.Lukašenka. 

V.Putinas puolimą pradėjo ketvirtadienį paryčiais, per televiziją netikėtai paskelbęs, kad pradeda karinę operaciją Ukrainoje jos separatistams ginti ir provakarietiškai savo kaimynei „demilitarizuoti ir denacifikuoti“. 

Kijevas kreipėsi į Ankarą su prašymu uždaryti rusų laivams Bosforo ir Dardanelų sąsiaurius, o rusų lėktuvams – Turkijos oro erdvę, pranešė Londone leidžiamas interneto leidinys „Middle East Eye“.

„Raginame Turkiją uždaryti savo oro erdvę rusų lėktuvams, taip pat uždaryti Dardanelų ir Bosforo sąsiaurius rusų laivams“, – sakė leidinio cituojamas Ukrainos ambasadorius Turkijoje Vasylis Bodnaras.

„Raginame Turkiją, savo strateginę partnerę, palaikyti mus“, – sakė ambasadorius.

Turkų žurnalistas Ragipas Soylu pranešė, kad V.Bodnaras taip pat paprašė Ankaros įvesti sankcijas rusų kompanijoms.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas anksti ketvirtadienį po netikėto pareiškimo per televiziją pradėjo oro ir sausumos puolimą Ukrainoje, teigdamas, kad nori sustabdyti neva Kijevo vyriausybės vykdomą „genocidą“ prokremliškų separatistų kontroliuojamose Rytų Ukrainos teritorijose.

Pasaulio lyderiai ketvirtadienį skubiai pasmerkė Rusijos pradėtą karinį Ukrainos puolimą. 

Vakarų sostinės pažadėjo griežtinti sankcijas Maskvai, o Jungtinių Tautų vadovas pareikalavo nedelsiant užbaigti konfliktą.        

Pateikiama pirmąsias pasaulio lyderių reakcijas į Ukrainos užpuolimą. 

JAV prezidentas Joe Bidenas

„Šiąnakt visas pasaulis maldomis yra su Ukrainos žmonėmis, patiriančiais neišprovokuotą ir nepateisinamą Rusijos ginkluotųjų pajėgų puolimą“, – sakė prezidentas netrukus po to, kai Rusija pradėjo karinę operaciją prieš Ukrainą. 

Jis įspėjo, kad „tik Rusijai tenka atsakomybė už mirtis ir destrukciją, kurias atneš ši ataka“.    

„Pasaulis patrauks Rusiją atsakomybėn“, – paskelbė J.Bidenas. 

JT  generalinis sekretorius Antonio Guterresas

A.Guterresas po skubiai sušaukto JT Saugumo Tarybos posėdžio kreipėsi tiesiogiai į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, ragindamas „žmonijos labui“  nutraukti puolimą.  

„Žmonijos labui neleiskite Europoje prasidėti tam, kas galėtų būti didžiausias karas nuo amžiaus pradžios“, – sakė jis. 

„Konfliktas privalo būti sustabdytas dabar“, – sakė JT vadovas, pridūręs, jog tai „liūdniausia diena“ per jo kadenciją.  

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas

Aljanso generalinis sekretorius sakė, kad Rusija „pasirinko agresijos prieš suverenią ir nepriklausomą valstybę kelią“. 

Puolimas „kelia pavojų nesuskaičiuojamos daugybės civilių gyvybėms“, nurodė J.Stoltenbergas išplatintame pranešime, Rusijos pradėtą puolimą pavadinęs „didžiuliu tarptautinės teisės pažeidimu ir rimta grėsme euroatlantiniam saugumui“.   

Ketvirtadienį NATO valstybių ambasadoriai rengia skubų susitikimą Rusijos puolimui aptarti. 

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas

„Esu sukrėstas siaubingų įvykių Ukrainoje. Kalbėjausi su [Ukrainos] prezidentu [Volodymyru] Zelenskiu apie tolesnius žingsnius“, – parašė B.Johnsonas socialiniame tinkle „Twitter“.     

„Prezidentas V.Putinas pasirinko kraujo liejimo ir destrukcijos kelią, pradėdamas šią neišprovokuotą ataką prieš Ukrainą. JK ir mūsų sąjungininkės ryžtingai reaguos“, – pabrėžė jis. 

Europos Sąjungos vadovai 

„Šiomis tamsiomis valandomis mintimis esame su Ukraina ir nekaltais [žmonėmis]: moterimis, vyrais, vaikais, susiduriančiais su šia neišprovokuota ataka ir baime dėl savo gyvybės, – tviteryje parašė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis.

„Patrauksime Kremlių atsakomybėn“, – pridūrė jie. 

Bendrijos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis savo ruožtu pareiškė, kad Rusijai dėl Ukrainos užpuolimo gresia „beprecedentė izoliacija“ ir „griežčiausios sankcijos“, kokias tik kada nors yra skelbusi ES. 

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas

Vokietijos lyderis griežtai pasmerkė V.Putino „beprincipį aktą“ ir per pokalbį su V.Zelenskiu išreiškė savo šalies „visišką solidarumą“ su Ukrainą.  

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock įspėjo, kad „pasaulis nepamirš šios gėdingos dienos“.  

„Ši ataka turės sunkių politinių ir ekonominių pasekmių Rusijai“, – sakė Vokietijos ekonomikos ir klimato ministras Robertas Habeckas.   

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas

„Rusija privalo nedelsdama nutraukti savo karines operacijas“, – tviteryje parašė E.Macronas, pabrėžęs, kad Rusija priėmė sprendimą „kariauti su Ukraina“.

„Prancūzija solidarizuojasi su Ukraina. Ji palaiko ukrainiečius ir dirba su savo partnerėmis bei sąjungininkėmis dėl šio karo užbaigimo“, – pridūrė E.Macronas.

Kanados premjeras Justinas Trudeau

„Šie neišprovokuoti veiksmai yra akivaizdus tolesnis Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo, taip pat Rusijos įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę ir JT Chartiją pažeidimas“, – nurodė Kanados vyriausybės vadovas išplatintame pareiškime. 

J.Trudeau sakė, jog susitiks su partneriais iš Didžiojo septyneto (G-7), kad parengtų kolektyvinį atsaką, „įskaitant sankcijas, kurios papildytų anksčiau šią savaitę paskelbtą baudžiamųjų priemonių paketą“.   

„Šie beatodairiški ir pavojingi veiksmai neliks be atsako“, – įspėjo jis.  

Japonijos premjeras Fumio Kishida

„Vėliausia Rusijos invazija supurto tarptautinės tvarkos, draudžiančios vienašališkus bandymus keisti status quo, pamatus“, – sakė Japonijos lyderis po šalies nacionalinio saugumo tarybos posėdžio. 

ESBO

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, kuriai priklauso ir Rusija, pareiškė, kad „šis puolimas prieš Ukrainą kelia didžiulį  pavojų milijonų žmonių gyvybei ir yra šiurkštus tarptautinės teisės ir Rusijos įsipareigojimų pažeidimas“.  

Šį pareiškimą išplatino šiuo metu ESBO pirmininkaujantis Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau ir organizacijos generalinė sekretorė Helga Schmid.

Ukrainos ambasadorius Jungtinėse Tautose

Ukrainos ambasadorius Serhijus Kyslycia  per skubiai sušauktą emocingą JT posėdį  karštai ragino Rusijos pirmininkaujamą Saugumo Tarybą „padaryti visa, kas įmanoma, kad būtų sustabdytas karas“ jo šalyje.

Jis paragino Rusijos ambasadorių JT Vasilijų Nebenzią atsisakyti Saugumo Tarybos pirmininko pareigų ir pridūrė: „Karo nusikaltėliams skaistyklos nėra. Jie eina tiesiai į pragarą, ambasadoriau.“ 

Latvijos nacionalinė aviakompanija „Air Baltic“ paskelbė visus skrydžius į Ukrainą ir iš jos nutraukianti mažiausiai iki kovo 13 dienos.

Vengrijos pigių skrydžių bendrovė „Wizz Air“ taip pat pranešė laikinai stabdanti oro susisiekimą su Ukraina, tačiau nenurodė kokiam laikui.

Kaip jau buvo skelbta, Ukraina uždarė savo oro erdvę civiliniams reisams, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui paryčiais pranešus apie karinės operacijos prieš kaimyninę šalį pradžią.

„Air Baltic“ ir „Wizz Air“ skrydžių tvarkaraščiuose – reguliarūs reisai į Ukrainą iš Rygos ir Vilniaus.

Rusijai dėl Ukrainos užpuolimo gresia „beprecedentė izoliacija“ ir „griežčiausios sankcijos“, kokias tik kada nors yra skelbusi Europos Sąjunga, ketvirtadienį pareiškė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

„Tai ne blokų klausimas. Tai ne diplomatinių galios žaidimų klausimas. Tai gyvybės ir mirties klausimas. Kalbama apie mūsų pasaulinės bendrijos ateitį“, – per transliaciją sakė jis.

Europos Sąjunga ketvirtadienį skubos tvarka planuoja „stipriausią, griežčiausią“ kada nors parengtą sankcijų paketą, nurodė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen.

Pasak jos, šių priemonių „tikslas – Europos ir visos tarptautinės taikos tvarkos stabilumas. Patrauksime [Rusijos] prezidentą [Vladimirą] Putiną atsakomybėn už tai“.

„Pateiksime Europos lyderiams patvirtinti didžiules ir tikslines sankcijas“, – pridūrė U.von der Leyen.

 Pasak jos, šios priemonės bus nutaikytos į „Rusijos ekonomikos strateginius sektorius, blokuojant jų prieigą prie kertinių technologijų ir rinkų“, taip pat bus „įšaldomas Rusijos turtas Europos Sąjungoje ir stabdoma Rusijos bankų prieiga prie Europos finansų rinkos“.

Pirmasis sankcijų paketas buvo įvestas jau trečiadienį, V. Putinui pripažinus prokremliškų separatistų „liaudies respublikų“ Rytų Ukrainoje suverenitetą. Anot U.von der Leyen, naujas ES baudžiamųjų priemonių paketas bus parengtas derinant veiksmus su Bendrijos partnerėmis ir sąjungininkėmis.

„Šiomis sankcijomis siekiama primesti didelę kainą Kremliaus interesams ir jų gebėjimui finansuoti karą“, – kalbėjo EK vadovė.

Pasak U.von der Leyen, Rusijos pajėgų įsiveržimas į Ukrainą žymi žingsnį, kuris, kaip anksčiau perspėjo Vakarai, taps pagrindu įvesti pačias griežčiausias sankcijas.

J.Borrellis sakė: „Tai viena tamsiausių valandų Europai nuo Antrojo pasaulinio karo.“

ES diplomatijos vadovas pabrėžė, kad Rusijos – „didžiosios branduolinės valstybės“ – puolimas prieš provakarietišką kaimynę „yra ne vien didžiausias tarptautinės teisės pažeidimas, tai – žmogiškos sugyvenimo pagrindinių principų pažeidimas“.

Pasak jo, ketvirtadienį susitiksiantys ES lyderiai „susitars ir pateiks politines gaires, kad būtų priimtas stipriausias kada nors įgyvendintas sankcijų paketas – griežčiausias paketas“.

J.Borrellis pridūrė, kad ES skubiai planuoja suteikti paramą Ukrainai ir palaikyti evakuacijos iš šios šalies operacijas, „įskaitant mūsų pačių darbuotojus zonose, paveiktose šio Rusijos puolimo“.

Tiek J.Borrellis, tiek U.von der Leyen pabrėžė, kad Europos Sąjunga palaiko Ukrainos žmones.

J.Borrellis taip pat ragino priimti „stipriausią ir griežčiausią paketą“ baudžiamųjų priemonių.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas ketvirtadienį pirmininkaus skubiai šaukiamam nepaprastųjų situacijų komiteto COBR pasitarimui dėl Rusijos „klaikių atakų“ Ukrainoje, paskelbė vyriausybė.

„Ministras pirmininkas 7 val. 30 min. (9 val. 30 min. Lietuvos laiku) pirmininkaus COBR pasitarimui dėl atsako į šio ryto klaikias atakas Ukrainoje“, – sakė Dauningo gatvės atstovas.

Anksčiau B.Johnsonas kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir sakė, kad „Vakarai pasyviai nestebės [Rusijos] prezidentui [Vladimirui] Putinui vykdant savo kampaniją prieš Ukrainos žmones“, nurodė ministro pirmininko biuras.

„Pradėdamas šią neišprovokuotą ataką prieš Ukrainą, prezidentas Putinas pasirinko kraujo liejimo ir destrukcijos kelią. JK ir mūsų sąjungininkės ryžtingai atsakys“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė B.Johnsonas.

V.Putinas anksti ketvirtadienį po netikėto pareiškimo per televiziją pradėjo oro ir sausumos puolimą Ukrainoje.

Latvijos nacionalinė elektroninės žiniasklaidos taryba uždraudė šalyje retransliuoti Rusijos televizijos kanalus „Rossija“ ir „Rossija 24“, ketvirtadienio ryte pranešė jos pirmininkas Ivaras Abuolinis.

Jo teigimu, toks draudimas televizijai „Rossija“ galios penkerius metus, „Rossija 24“ – ketverius metus, o „TV Centr International“ – trejus metus.

I.Abuolinis pabrėžė, jog sprendimai priimti dėl tiesioginės grėsmės nacionaliniam saugumui.

Latvijos prezidentas Egilis Levitas trečiadienį paragino uždrausti šalyje propagandines Rusijos televizijas.

Kinija ketvirtadienį pareiškė atidžiai stebinti padėtį Ukrainoje ir paragino visas šalis elgtis „santūriai“, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui įsakius pradėti karinę operaciją prieš kaimynę.

„Kinija atidžiai stebi naujausią situaciją, ir raginame visas šalis išlaikyti santūrumą bei neleisti padėčiai tapti nevaldomai“, – per įprastą spaudos konferenciją sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Hua Chunying, kur jos ne kartą buvo paklausta, ar Pekinas smerkia Rusijos veiksmus.

Pekinas laikosi atsargios pozicijos dėl Ukrainos ir kritikavo Vakarus dėl naujų sankcijų Rusijai, nurodžiusiai savo pajėgoms įžengti į du prokremliškų separatistų kontroliuojamus regionus Rytų Ukrainoje.

Hua Chunying ketvirtadienį atsisakė Rusijos karinius veiksmus pavadinti invazija ir teigė, kad šis žodis reiškia išankstinį nusistatymą. Ji taip pat išsisuko nuo klausimų, ar Kinija palaiko kontaktus su Rusijos ir Ukrainos lyderiais.

„Ukrainos klausimo labai komplikuotas istorinis fonas“, jį nulėmė „įvairūs veiksniai“, sakė Hua Chunying.

Kinija pastarosiomis savaitėmis kaltino Jungtines Valstijas ir jų sąjungininkes Vakaruose dėl Ukrainos krizės „kurstymo“, o Hua Chunying trečiadienio spaudos konferencijoje sakė, kad JAV „pila alyvą į ugnį“.

Kinijos ambasada Ukrainoje ketvirtadienį perspėjo savo piliečius saugotis „didelių neramumų“ ir kuo mažiau eiti iš namų.

Latvija paprašė NATO sąjungininkių konsultacijų pagal Šiaurės Atlanto sutarties 4-ąjį straipsnį, Rusijai pradėjus didelio masto karinį puolimą prieš Ukrainą, ketvirtadienį pranešė premjeras Krišjanis Karinis.

NATO sutarties 4-asis straipsnis numato galimybę Aljanso narėms surengti konsultacijas bet kuriuo metu, jeigu jos mano, kad bet kurios iš narių teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui yra iškilusi grėsmė.

„Rusijos karinė agresija prieš Ukrainos suverenitetą, žmones ir demokratiją yra visiškai nepriimtina“, – savo „Twitter“ žinutėje rašo K.Karinis.

Jis pridūrė, kad Latvija glaudžiai bendradarbiauja su savo partnerėmis Europos Sąjungoje ir NATO.

„Prašome surengti konsultacijas pagal NATO 4-ąjį straipsnį“, – nurodė K.Karinis.

Premjeras paragino Latvijos gyventojus būti budrius ir vieningus.

Latvijos prezidentas Egilas Levitas taip pat pasmerkė Rusiją dėl puolimo prieš Ukrainą ir pridūrė, jog tarptautinė bendrija turi pateikti griežtą atsaką.

V.Putinas anksti ketvirtadienį kreipėsi į tautą per televiziją ir paskelbė, kad Rusija pradeda karinę operaciją Ukrainoje. Jis paragino Ukrainos kariuomenę „sudėti ginklus“.

Gaunama pranešimų apie įnirtingus susirėmimus prie Ukrainos sienų, taip pat pranešta apie numanomus raketų smūgius Kijeve.

Australija dėl Ukrainos užpuolimo ketvirtadienį paskelbė sankcijų Rusijai „antrąją fazę“ ir tai yra pirma salvė iš laukiamos naujų tarptautinių priemonių virtinės.

Australijos ministras pirmininkas Scottas Morrisonas pasmerkė Rusijos „neteisėtą invaziją“.

Jis paskelbė sankcijas 25 asmenims ir keturiems juridiniams asmenims, susijusiems su karinės įrangos gamyba bei pardavimu, taip pat suvaržymus keturioms finansinėms institucijoms.

„Vladimiras Putinas sufabrikavo neįtikimą pretekstą įsiveržti. Rusijos dezinformacija ir propaganda nieko neįtikino“, – sakė S.Morrisonas.

Pasak jo, bus ir kitų sankcijų bangų, „mums identifikuojant tuos, kas yra atsakingi už šiuos baisius veiksmus“, įskaitant 300 Rusijos parlamento narių.

 NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pasmerkė Rusijos pradėtą „beatodairišką ir neišprovokuotą“ Ukrainos puolimą ir įspėjo, kad dėl jo kyla pavojus „nesuskaičiuojamai daugybei“ gyvybių.  

Ketvirtadienį NATO valstybių ambasadoriai rengia skubų susitikimą Rusijos puolimui aptarti. Po jo J.Stoltenbergas turėtų surengti spaudos konferenciją, informavo vienas Aljanso pareigūnas.   

„Griežtai smerkiu Rusijos beatodairišką ir neišprovokuotą Ukrainos puolimą, keliantį pavojų nesuskaičiuojamos daugybės civilių gyvybėms“, – nurodė J.Stoltenbergas išplatintame pranešime.  

„Nepaisant pakartotinių mūsų įspėjimų ir nenuilstamų pastangų pasitelkti diplomatiją, Rusija vėl pasirinko agresijos prieš suverenią ir nepriklausomą valstybę kelią“, – sakė NATO vadovas.   

„Tai didžiulis tarptautinės teisės pažeidimas ir rimta grėsmė euroatlantiniam saugumui. Raginu Rusiją nedelsiant nutraukti visus karinius veiksmus ir gerbti Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą“, – sakė jis.    

J.Stoltenbergas pridūrė: „Šiuo siaubingu metu esame kartu su Ukrainos žmonėmis. NATO padarys viską, kad apsaugotų ir apgintų visas sąjungininkes.“ 

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį anksti ryte paskelbė, kad pradedama karinė operacija Ukrainoje. Pranešama apie artilerijos ugnį ir raketų smūgius įvairiose Ukrainos vietovėse.   

Ukraina nepriklauso 30 narių turinčiam Vakarų kariniam aljansui. Rusijos lyderis niršta dėl Kijevo siekio prisijungti prie NATO.  

V.Putinas pareikalavo iš NATO ir JAV garantijų, kad Ukraina niekada nebus priimta į Aljansą. 

J.Stoltenbergas anksčiau sakė, kad NATO neplanuoja siųsti karių į Ukrainą, jei ši būtų užpulta Rusijos. Vašingtonas taip pat atmetė galimybę dislokuoti Ukrainoje amerikiečių pajėgas. 

Rusija laikinai sustabdė laivybą Azovo jūroje, anksti ketvirtadienį pradėjusi didelio masto puolimą prieš Ukrainą, naujienų agentūrai „Interfax“ pranešė vienas informuotas šaltinis.

„Interfax“ nurodė kol kas neturinti oficialių tarnybų patvirtinimų apie padėtį šioje svarbioje akvatorijoje tarp Maskvos aneksuoto Krymo pusiasalio ir Rusijos žemyninės dalies.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį griežtai pasmerkė Rusijos karinius veiksmus prieš Ukrainą ir pažadėjo, kad Paryžius drauge su sąjungininkėmis sieks užbaigti šį karą.

„Rusija privalo nedelsdama nutraukti savo karines operacijas“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė E.Macronas.

Pasak jo, Rusija priėmė sprendimą kariauti su Ukraina.

„Prancūzija solidarizuojasi su Ukraina. Ji palaiko ukrainiečius ir dirba su savo partnerėmis bei sąjungininkėmis dėl šio karo užbaigimo“, – pridūrė E.Macronas.

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį sušaukė susitikimą su kariuomenės vadais, ketvirtadienį pranešė Minskas, jo artimam sąjungininkui Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pradėjus didelio masto karinį puolimą prieš Ukrainą.

„Lukašenka skubiai sušaukia pasitarimą su kariškiais“, – sakoma prezidentūros spaudos tarnybos pranešime ir nurodoma, kad susitikimas įvyks maždaug 10 val. vietos (9 val. Lietuvos) laiku.

Apie 5 val. vietos laiku, maždaug valanda prieš Rusijai pradedant puolimą, V.Putinas informavo A.Lukašenką apie padėtį prie sienos su Ukraina.

Dešimtys tūkstančių Rusijos karių pastarosiomis savaitėmis buvo sutelkti Baltarusijoje, kur vyko abiejų šalių bendri manevrai. Šios pajėgos turėjo būti išvestos praeitą savaitgalį, bet Minskas pareiškė, kad pradedamas tolesnis pratybų etapas – esą dėl „išaugusio karinio aktyvumo“ prie bendrų šių valstybių sienų su Ukraina.

Baltarusijoje dislokuoti Rusijos daliniai taip pat dalyvauja anksti ketvirtadienį prasidėjusiame puolime prieš Ukrainą.

Europos Sąjunga dėl Ukrainos užpuolimo Rusiją patrauks atsakomybėn ir rengia naujas sankcijas, turėsiančias didžiulių ir sunkių pasekmių Maskvai, ketvirtadienį paskelbė bloko lyderiai.

„Griežtai smerkiame nepateisinamą Rusijos ataką prieš Ukrainą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis.

„Šiomis tamsiomis valandomis mintimis esame su Ukraina ir nekaltais [žmonėmis]: moterimis, vyrais, vaikais, susiduriančiais su šia neišprovokuota ataka ir baime dėl savo gyvybės, – sakoma pareiškime. – Patrauksime Kremlių atsakomybėn.“

ES lyderiai vėliau ketvirtadienį rengia skubų viršūnių susitikimą.

Bendrame U. von der Leyen ir Ch.Michelio pareiškime sakoma, kad viršūnių susitikime bus „aptarta ši krizė ir tolesnės varžomosios priemonės, turėsiančios didžiulių ir sunkių pasekmių Rusijai dėl jos veiksmų“.

Europos Komisija pristatys lyderiams naująsias sankcijas, papildysiančias pirmą sankcijų paketą, trečiadienį paskelbtą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pripažinus Rytų Ukrainos separatistinių darinių nepriklausomybę.

U.von der Leyen ir Ch.Michelis sakė manantys, kad ES lyderiai greit priims naująsias sankcijas.

„Koordinuojame atsaką su savo tarptautiniais partneriais, įskaitant NATO ir G-7 (Didįjį septynetą)", – nurodė jie ir pridūrė, kad G-7 lyderiai taip pat susitiks ketvirtadienį.

Britų premjeras Borisas Johnsonas pareiškė, kad Vakarai ryžtingai reaguos į Rusijos agresiją prieš Ukrainą.

Jis sakė padėtį telefonu aptaręs su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

„Esu pasibaisėjęs siaubingais įvykiais Ukrainoje ir kalbėjausi su prezidentu V. Zelenskiu, kad aptartume tolesnius veiksmus. Prezidentas Putinas, pradėdamas šį neišprovokuotą puolimą prieš Ukrainą, pasirinko kraujo praliejimo ir naikinimo kelią. Jungtinė Karalystė ir mūsų sąjungininkai reaguos ryžtingai“, – pareiškė B.Johnsonas.

NATO ambasadoriai ketvirtadienio rytą renkasi į skubų susitikimą aptarti Rusijos agresijos prieš Ukrainą.

Po jo apie pusę dviejų popiet Lietuvos laiku numatoma NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo spaudos konferencija.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pasmerkė Rusiją dėl Ukrainos užpuolimo ir perspėjo, kad Kremlius turės už tai atsakyti.

„Šiomis niūriomis valandomis mūsų mintys yra su Ukraina ir nekaltomis moterimis, vyrais ir vaikais, kurie susiduria su šiuo neišprovokuotu išpuoliu ir baiminasi dėl savo gyvybių“, – pareiškė EK pirmininkė.

„Mes reikalausime Kremliaus atsakomybės“, – pridūrė ji.

Anksčiau Europos Sąjunga perspėjo, kad įves griežtas sankcijas Rusijai, jei ji užpuls Ukrainą.
 

JAV prezidentas Joe Bidenas pasikalbėjo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu netrukus po to, kai Rusija užpuolė Ukrainą, pranešė Baltieji rūmai. Daugiau detalių apie pokalbį bus paskelbta vėliau.

Prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį turėtų paskelbti naujas sankcijas Rusijai dėl agresijos prieš Ukrainą, skelbia „The New York Times“.

Griežtinti sankcijas Maskvai ragina Kongreso nariai iš abiejų partijų.

Senatorė demokratė Jeanne Shaheen perspėjo, kad V.Putinas „kelia grėsmę ne tik Ukrainai ir Rytų Europai, bet ir visų liberalių demokratijų saugumui visame pasaulyje“.

„Daugiau nei 70 metų išvengėme didelio masto karo Europoje“, – sakė Žvalgybos komiteto pirmininkas, Virdžinijos senatorius demokratas Markas Warneris.

„Savo neteisėta invazija į Ukrainą Vladimiras Putinas tragiškai nutraukė dešimtmečius trukusią visuotinę taiką“, – pridūrė jis.
 

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pasmerkė „neapgalvotą ir neišprovokuotą Rusijos puolimą prieš Ukrainą, dėl kurio kyla pavojus nesuskaičiuojamų civilių gyvybėms“.

„Rusija, nepaisydama mūsų daugkartinių įspėjimų ir nenuilstamų pastangų imtis diplomatinių veiksmų, vėl pasirinko agresijos prieš suverenią ir nepriklausomą šalį kelią“, – sakoma J. Stoltenbergo pareiškime.

„NATO sąjungininkai susitiks spręsti Rusijos agresyvių veiksmų padarinių. Šiuo siaubingu metu esame kartu su Ukrainos žmonėmis. NATO padarys viską, ko reikia, kad apsaugotų ir apgintų visus sąjungininkus", – teigė NATO generalinis sekretorius.

Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad Rusijos valdžios atstovai už agresiją prieš Ukrainą turės atsakyti savo „Niurnbergo procese“.

„Oficialiai paskelbtas karas. Rusijos Saugumo Tarybos nariai, kurie jautėsi nepatogiai per tą inscenizuotą posėdį, dabar turi galvoti apie savo „Niurnbergo procesą“. Jiems teks atsakyti į panašius klausimus teisėjams. Atsakyti už savo fiurerio geopolitines svajones ir nusikaltimus“, – pareiškė L.Linkevičius.

Rusijai užpuolus Ukrainą, naftos kainos pirmą kartą per daugiau kaip septynerius metus viršijo 100 dolerių už barelį kainą.