To galima išvengti kontroliuojant gimstamumą ir populiarinant kontraceptines priemones bei stengiantis, kad jos taptų prieinamos visiems norintiems, rašo newsweek.pl.
Vis dėlto Žemės laukia nemažai iššūkių.
Žmonija sensta
Vidutinė žmonių gyvenimo trukmė ilgėja, o gimstamumas ne visur yra didelis, tad vis didesnę žmonijos dalį sudaro pagyvenę asmenys. Manoma, kad po 35 metų šeštadalis žmonių bus vyresni nei 65 metų.
Ilgesnė gyvenimo trukmė susijusi su vyresnio amžiaus žmonėms būdingomis ligomis, tokiomis kaip demencija (sergančiųjų ja padaugės tris kartus), piktybiniai navikai (sirgs dvigubai daugiau žmonių) ar cukraligė (išsivysčiusiose šalyse diabetikų gali būti net tris kartus daugiau). Tokius duomenis pateikia JAV Ligų kontrolės centras.
Medicinos pažanga akivaizdi, todėl skiepai gelbės nuo tokių ligų kaip maliarija, kuri šiuo metu nužudo apie 2 mln. žmonių kasmet, ar ŽIV.
Laukia mūsų ir visuotinė kompiuterizacija. Kompiuteriai modernėja itin sparčiai, tad šiandien perkamas nešiojamas kompiuteris už 2 tūkst. dolerių po 25 metų greičiausiai nebus vertas nė 2 dolerių. O tai reiškia, kad dėl savo pigumo kompiuteriai bus prieinami kiekvienam ir visur, skirtingais pavidalais – tarkim, kaip mikročipai striukės kišenėje.
Galbūt jie bus net tokie modernūs, kad galėsime juos instaliuoti tiesiai į smegenis ir todėl gyventi amžinai. Tačiau tai tik hipotezė, bent kol kas nepagrįsta moksliniais įrodymais.
Vis pinganti saulės energija (1972 metais pagaminti vatą elektros energijos kainavo 75 dolerius, dabar – tik dolerį) 2050 metais sudarys jau 27 proc. pasauliui reikalingos energijos.
Bet ne viskas taip gerai. Žmonijai vis labiau trūks natūralių išteklių.
Rusijoje, Brazilijoje, Indijoje, Kinijoje, kaip prognozuoja „Newsweek“, išaugs vidurinė klasė, kuri jaus „didžiulį badą“ variui, naftai ir kitiems neatsinaujinantiems ištekliams.
Žemė paprasčiausiai neturi tiek jų 9,6 mlrd. žmonių. Todėl didės poreikis perdirbti tam tinkamas medžiagas.
Futurologai spėja, kad visa tai lems ekologinių judėjimų populiarumą – vis daugiau žmonių norės būti arčiau gamtos, natūraliai saugoti sveikatą.
Pinganti saulės energija (1972 metais pagaminti vatą elektros energijos kainavo 75 dolerius, dabar – tik dolerį) 2050 metais sudarys jau 27 proc. pasauliui reikalingos energijos. Tą rodo naujausi Tarptautinės energetikos agentūros tyrimai.
Tai teigiamai paveiks ir aplinkos apsaugą, nes į atmosferą bus išskiriama 6 mlrd. tonų mažiau anglies dvideginio.
Maisto reikės 60 proc. daugiau
Kuo daugiau Žemėje žmonių, tuo daugiau reikia maisto ir vandens. Šiandien žmonija sugeba tuo apsirūpinti, bet ateityje tam gali sutrukdyti klimato pokyčiai, sukelsiantys sausras ir potvynius. JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos atstovų teigimu, norint išmaitinti per 9 mlrd. žmonių 2050 metais, reikės pagaminti 60 proc. daugiau maisto produktų, nei turime jo dabar.
JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos atstovų teigimu, norint išmaitinti per 9 mlrd. žmonių 2050 metais, reikės pagaminti 60 proc. daugiau maisto produktų, nei turime jo dabar.
Jeigu to nepavyks pasiekti, gali kilti neramumų, konfliktų ir net karų. O taip stipriai padidinti turimą maisto produktų kiekį nėra lengva, užtenka pažiūrėti į pastaruosius 20 metų, kai gamyba išaugo vos procentu.
Guodžia nebent tai, kad norint numalšinti alkį po 35 metų dirbamų laukų kiekis išaugs 70 mln. hektarų, daugiausia besivystančiose šalyse.
Ekspertai tikina, kad teritorijų netrūksta, bet augant žmonių skaičiui, jiems reikės vietos gyventi, todėl šalių vyriausybės privalo skatinti ūkininkus, kad šie nenorėtų atiduoti savo žemių gyvenamajai statybai.
Dar vienas žiburėlis tunelio gale – technologijos.
Jos gali sustiprinti žemės ūkį ir palengvinti 80 proc. visuomenės išgyvenimą 2050 metais. Nereikėtų pamiršti ir seno metodo, sėkmingai taikomo Kinijoje ir Indijoje, kai turimas laukas dalinamas į tris dalis ir kasmet apdirbamos tik dvi jo dalys, trečiojoje žemė ilsisi.
