Savo komentare „Der Spiegel“ W.Ischingeris priminė, kad per virtualią Miuncheno saugumo konferenciją vasarį pasaulio lyderiai, įskaitant J.Bideną, vienas po kito siuntė signalus apie naują transatlantinių santykių medaus mėnesį.
„Tačiau tai, ko jie nepasakė, yra ne mažiau svarbu nei tai, ką jie pasakė. Ypač reikšminga tai, kad niekas neminėjo dujotiekio „Nord Stream 2“, kuris driekiasi iš Rusijos į Vokietiją“, – pastebėjo diplomatas.
Esą taip, galbūt kalbėti apie dujotiekį tiesiog nepritiko, bet „Nord Stream 2“, W.Ischingerio teigimu, ir toliau laikytinas didžiausiu iššūkiu Vokietijos užsienio politikai, o problemą esą reikia spręsti kuo greičiau.
Užbaigti – nieko gero, neužbaigti – irgi blogai
Jei nesutarimai dėl dujotiekio, kuriam už Atlanto nepritaria ir respublikonai, ir dabar Baltuosiuose rūmuose bei Kongrese įsitvirtinę demokratai, toliau žaižaruos, Berlynas turės skaičiuoti didelę žalą.
Gali sugesti santykiai tiek su Vokietijos rytinėmis kaimynėmis, įskaitant Lietuvą, tiek su Vašingtonu.
„Ar dujotiekis – tiesiog komercinis projektas, jau net nebesvarbu. Svarbu, koks įspūdis sudaromas – o „Nord Stream 2“ viešojoje erdvėje jau kuris laikas laikomas strateginiu klausimu, galinčiu nubraukti bet kokias pastangas stiprinti transatlantinę vienybę“, – teigia W.Ischingeris.
Nors analitikas šiuo metu nemato gerų problemos sprendimo būdų, jam atrodo, kad Angelos Merkel kabineto pasirinkimas ignoruoti kritiką yra ypač neskanus.
„Net jei Berlynas galėtų suvaldyti kritiką ES viduje, Bideno administracija tikrai nenorės atrodyti minkšta Rusijos klausimu. Kaip ir Kinijos atžvilgiu, Vašingtone sutartinai nepritariama „Nord Stream 2“ projektui, o Baltieji rūmai tikrai nenori pykdyti Kongreso.
W.Ischingeris: ar dujotiekis – tiesiog komercinis projektas, jau net nebesvarbu. Svarbu, koks įspūdis sudaromas – o „Nord Stream 2“ viešojoje erdvėje jau kuris laikas laikomas strateginiu klausimu.
Kitaip tariant, Vokietija, nuspręsdama paprasčiausiai užbaigti dujotiekį ir neįsiklausyti į aplink skambančius nuogąstavimus, sukeltų riziką transatlantinių santykių atnaujinimui“, – tvirtina W.Ischingeris.
Kita vertus, sustabdyti ir nutraukti „Nord Stream 2“ statybas šioje proceso stadijoje – tam būtų reikalingas Vokietijos vyriausybės įsikišimas – irgi yra bloga idėja, teigia diplomatas.
Esą net jei susitaikytume su skausmingais praradimais teismuose, milijardiniais nuostoliais ir nebaigto dujotiekio vamzdžiais Baltijos jūros dugne, Vokietijai ir kitoms Europos šalims dar daug metų bus reikalingos rusiškos dujos – patinka tai mums ar ne.
„Be to, daug dešimtmečių Vokietijos vyriausybė kartojo faktą, kad Rusijos dujos į šalį buvo tiekiamos stabiliai ir nebuvo naudojamos kaip politinis ginklas prieš Vokietiją ir jos sąjungininkes NATO. Jei Vokietija sustabdytų projektą dėl politikos, Rusija tikrai jaustųsi turinti teisę keršyti“, – mano W.Ischingeris.
Yra ir pasiūlymų dujotiekio tiesimui skelbti moratoriumą. Bet, analitiko teigimu, moratoriumas nieko nepasiektų, nes jei jis būtų susietas su pokyčiais Rusijos veiksmuose, „iškiltų klasikinė raudonosios linijos dilema“.
„Turiu omenyje tai, kad jei Rusija atsisakytų patenkinti reikalavimus, Berlynas būtų priverstas reaguoti ir net visiškai sustabdyti dujotiekio projektą – kitaip nebūtų išvengta pažeminimo“, – pastebi W.Ischingeris.
Trijų žingsnių idėja
Vis dėlto jis tikina turintis „ne tokią nepatrauklią“ idėją – užbaigti dujotiekio statybas, o jo naudojimą pagal paskirtį nulemtų ES sprendimai ir Rusijos elgesys. Esą reikalingi trys žingsniai.
Pirmiausia, Berlynas galėtų pasiūlyti kartu su ES įtvirtinti vadinamąjį specialiojo stabdžio mechanizmą. Jį aktyvavus būtų sustabdyti dujų srautai „Nord Stream 2“ – jei, tarkime, Rusija pažeistų susitarimą dėl tolesnio Ukrainos dujų tranzito infrastruktūros naudojimo.
Pasak W.Ischingerio, tokį manevrą neabejotinai pasveikintų tiek Briuselis, kuris neslepia nepasitenkinimo dujotiekiu, tiek Varšuva, tiek, žinoma, Kijevas.
Antra, Vokietija esą galėtų pasiūlyti „Euroatlantinį susitarimą dėl energetikos“. Jo tikslai galėtų būti išteklių skyrimas perėjimui nuo iškastinės prie atsinaujinančios energetikos, tolesnis Europos dujų rinkos vieningumo stiprinimas ir paramos Ukrainai jos kovoje už teritorinį vientisumą didinimas.
„Juk net „Gazprom“ ir Kremlius galėtų nuspręsti, kad naudingiau prie tokio projekto prisijungti, o ne su juo kovoti“, – įsitikinęs W.Ischingeris.
Trečia, Vokietija galėtų „Gazprom“ pranešti, jog politinis priešinimasis dujotiekiui tiek pačioje Vokietijoje, tiek apskritai Vakaruose tapo toks didelis, kad Berlynas nebemato būtinybės leisti tekėti dujoms vamzdžiais, kai tik „Nord Stream 2“ bus baigtas.
Berlynas, anot analitiko, šia proga galėtų atkreipti dėmesį į nuolat blogėjančius dvišalius santykius su Rusija – į kibernetinį šnipinėjimą, dezinformacijos kampanijas, audrą dėl Aleksejaus Navalno apnuodijimo ir įkalinimo, žmogžudystes ES šalyse, galiausiai Maskvos vangumą ieškant politinių sprendimų Donbase ar Sakartveke.
„Vokietijos žinutė turėtų būti aiški – kad pati Rusija turi pasistengti atkurti politines aplinkybes, kurios leistų uždegti žalią šviesą dujų srautams. Tai reiškia aiškiai apibrėžti – atsakomybę perleisti Maskvai, kur jai ir yra vieta“, – teigia W.Ischingeris.
Aišku, toks kelias nebūtinai bus pasirinktas. Bet diplomatas kartu pabrėžia, kad Vokietija bet kokiu atveju turėtų derinti veiksmus su Europos Komisija, partnerėmis Rytų Europoje ir Jungtinėmis Valstijomis.
„Taip naujas transatlantinis romanas galės tęstis, o visiškai nereikalinga girna po Vokietijos kaklu virs strateginių derybų įrankiu“, – tvirtina W.Ischingeris.
