Tuo tarpu Vašingtone prezidentas Donaldas Trumpas ruošėsi savo gimtadienio vakarienei. Derybų tarpininkai manė, kad būtent gimtadienis ir sekmadienio vakarą numatytos mišrių kovos menų (UFC) rugtynės galėtų nuteikti JAV prezidentą tą pačią dieną pasirašyti susitarimą.
Izraelyje pareigūnai bandė nuryti pažeminimą: atrodė, kad jų artimiausias sąjungininkas netrukus sudarys atskirą susitarimą su didžiausiu jų priešu. Buvo panašu, kad susitarimas eina pagal planą, nepaisant Izraelio sprendimo, nepasitarus su Jungtinėmis Valstijomis, tą pačią dieną surengti ataką prieš Beiruto priemiestį.
Teherano kelkraštyje susibūrę Kataro derybininkai tuo pat metu sprendė kilusius nesutarimus apie tai, kaip turėtų būti suformuluota didžioji naujiena. Dar keli skambučiai. Katariečiai sėdo į automobilius ir išvyko į oro uostą.
Pakistano ministras pirmininkas Shehbazas Sharifas apie susitarimą paskelbė pirmadienį, kai Teherane buvo 45 min. po vidurnakčio. Po kelių minučių jį patvirtino D.Trumpas. Taip pat Amerikos lyderis padarė savo geros valios gestą: pareiškė, kad JAV nedelsdamos panaikins Irano uostų blokadą.
4 mėnesius trukęs karas ir 47 metus užsitęsusi JAV ir Irano konfrontacija praeitą savaitgalį pasiekė kulminaciją. Į ją nuvedė diplomatijai neįprastas skubėjimas, o susitarimas ne kartą vos neperaugo į dar didesnį kraujo praliejimą. Derybininkai ginčijosi dėl klausimų, turinčių didelę reikšmę pasaulio ekonomikai, Artimųjų Rytų geopolitikai ir JAV vidaus politikai.
D.Trumpas siekė susitarimo, kurį galėtų pateikti kaip įgyvendintą savo pažadą užkirsti kelią Iranui įsigyti branduolinį ginklą, nors konkrečių apsaugos priemonių nustatymas buvo atidėtas vėlesnėms deryboms. Savo ruožtu Iranas tebėra pasiryžęs išsaugoti tai, ką jis laiko savo teise sodrinti uraną, tačiau stengėsi kuo daugiau išpešti iš susitarimo mainais už Hormuzo sąsiaurio atvėrimą.
Šis pasakojimas yra apie paskutines derybų valandas, siekiant paskelbti susitarimą dėl ugnies nutraukimo tarp Jungtinių Valstijų ir Irano bei pradėti branduolines derybas. Jis paremtas pokalbiais su anonimais norėjusiais likti pareigūnais Vašingtone, Europoje ir visuose Artimuosiuose Rytuose.
Dabar D.Trumpas susiduria su kai kurių savo remėjų kritika, kad susitarimo memorandumas suteikia per daug nuolaidų Iranui. Susitarimas, kurio tekstą Baltieji rūmai paskelbė trečiadienį, numato Hormuzo sąsiaurio atvėrimą laivybai ir įtvirtina 300 mlrd. JAV dolerių vertės Irano atstatymo ir plėtros planus. Tačiau jis taip pat atideda derybas dėl Irano branduolinės programos. Kitaip tariant, sudėtingiausią klausimą palieka ateičiai.
Praeitą savaitgalį Iranas, nepaisydamas nuolatinės grėsms dėl galimų naujų oro smūgių, kuriais pagrasino D.Trumpas, demonstravo ryžtą siekti kuo didesnių JAV nuolaidų.
Tačiau Izraelio pareigūnai jautė nerimą, kad jiems nepavyksta įtikinti Vašingtono, jog šis susitarimas gali kelti rimtą grėsmę Izraelio saugumui ir palikti branduolinį klausimą taip ir neišspręstą.
Kataro pasiuntiniai tuo tarpu vadovavo neoficialioms tarpininkavimo pastangoms, sakydami iraniečiams, kad susitarimą jie turi galutinai patvirtinti prieš prasidedant UFC kovoms narve, įrengtame ant Baltųjų rūmų vejos.
Panašu, kad D.Trumpas labai norėjo, jog susitarimas būtų sudarytas, ir tai nepraslydo pro akis kitam svarbiam tarpininkui – Pakistanui.
Du ekspertai, susipažinę su Pakistano pastangomis pasiekti susitarimą, sakė, kad daug įtakos šalyje turintis ginkluotųjų pajėgų vadas Syedas Asimas Muniras pageidavo, jog susitarimas būtų pasirašytas D.Trumpo gimtadienio dieną.
„Gimtadienis buvo proga jį suvilioti“, – pastebėjo Qamaras Cheema, Islamabade įsikūrusio tyrimų instituto, susipažinusio su Pakistano vaidmeniu tarpininkavimo procese, vadovas.
Kitas apie šio klausimo detales žinantis asmuo tvirtino, kad D.Trumpo gimtadienis nebuvo niekaip susijęs su laiku, kada buvo pasirašytas susitarimas.
Tačiau du Irano pareigūnai nurodė, kad Teheranas laukė, kol laikrodis išmuš vidurnaktį vietos laiku, jog jie galėtų suderinti paskutines detales, nes kaip tik nenorėjo, kad šis reikšmingas įvykis sutaptų su D.Trumpo gimtadieniu.
Septynių su puse valandos laiko skirtumas tarp Vašingtono ir Teherano leido tiek Jungtinėms Valstijoms, tiek Iranui paskelbti savo versijas apie tai, kada pavyko galutinai suderinti susitarimas. Pats D.Trumpas buvo sakęs, kad tai įvyks sekmadienį, o Iranas nurodė, jog tai nutiks diena vėliau.
Eskalacijos ciklai
Nuo balandžio, kai buvo paskelbtos paliaubos su Iranu, D.Trumpas nuolat kartojo, kad taikos susitarimas jau arti, po to grasindavo galingu bombardavimu, paskui vėl apsigalvodavo.
Vienas iš tokių epizodų buvo akivaizdus savaitę prieš tai. Eskalacija įsiplieskė dėl amerikiečių sraigtasparnio numušimo ir buvo nuslopinta ketvirtadienį, kai D.Trumpas atšaukė planuotą ataką prieš Iraną.
Atrodė, kad labiausiai tikėtinas tolesnis scenarijus – įstrigusios derybos ir užsitęsęs smurtas.
JAV žvalgybos pareigūnai buvo ypač skeptiški dėl tariamo Irano ryžto daryti nuolaidas. Pasak su tokiais vertinimais susipažinusių žmonių, surinkta žvalgybinė informacija rodo, kad Irano pareigūnai tarpusavyje laikosi kitokios pozicijos nei ta, kurią jie perdavė pagrindiniams JAV derybininkams Steve’ui Witkoffui ir Jaredui Kushneriui.
Vienas su šia situacija susijęs asmuo teigė, kad praėjusią savaitę Centrinė žvalgybos agentūra (CŽA) įvertino – kaip paaiškėjo, klaidingai – kad aukščiausiasis Irano lyderis ajatola Mojtaba Khamenei nesutiks su memorandumu, dėl kurio derasi Iranas ir Jungtinės Valstijos.
Tačiau D.Trumpas ir toliau demonstravo optimizmą. Sekmadienį duodamas interviu laikraščiui „The New York Times“ JAV prezidentas aiškino, kad pastarosiomis savaitėmis jo inicijuoti oro smūgiai prieš Iraną buvo „labai žiaurūs“, o ataka, kurią jis atšaukė, esą būtų buvusi dar stipresnė
„Sakėme jiems, kad jie nieko negali dėl to padaryti, – pasakojo D.Trumpas. – Jie atsakė: „Prašau, nedarykite to, mes sutiksime su susitarimu“. Iškart po to mes sudarėme sandorį“.
Šeštadienį Pakistano ministras pirmininkas pareiškė, kad Iranas ir Jungtinės Valstijos yra „arčiau taikos susitarimo nei bet kada anksčiau“, ir pažadėjo susitarimą pasiekti per 24 valandas.
Kaip nurodė keturi Irano pareigūnai, tą pačią dieną M.Khamenei pareiškė pagrindiniam derybininkui, Irano parlamento pirmininkui generolui Mohammadui Bagherui Ghalibafui, kad pritaria galutiniam susitarimo tekstui.
Šaltinių teigimu, M.Khamenei nurodė M.B.Ghalibafui pateikti dokumentą balsavimui Aukščiausioje nacionalinio saugumo taryboje, kurią sudaro 13 narių. Kaip sakė ajatola, jei bus pasiekta trijų ketvirtadalių balsų dauguma, tuomet galima jį pasirašyti.
Taryba, susirinkusi slaptoje vietoje, patvirtino susitarimą, nors mažiausiai du griežtosios linijos šalininkai balsavo prieš jį.
„Žinoma, buvo tam tikrų nedidelių nuomonių skirtumų tam tikrais klausimais“, – kalbėjo Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas per televiziją transliuotose pastabose.
Sekmadienio rytą pagrindiniai Kataro derybininkai Ali al-Thawadi ir Hamadas al-Kubaisi jau buvo Teherane, kad išsiaiškintų daugiau detalių.
Kataro derybininkų grupė jau kelias savaites migravo tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir Irano. Vieną iš tų kartų į Teheraną ji skrido per Turkiją, kad kelionė išliktų paslaptyje.
Gegužės 25 d. Kataro premjeras šeichas Mohammedas bin Abdulrahmanas Al Thani Dohoje priėmė Irano pareigūnus, su kuriais surengė 12 val. trukusį posėdį.
Jungtinės Valstijos ir Iranas karo metu ne kartą prašė Kataro imtis tarpininko vaidmens, tačiau šalis nuolat buvo atakuojama Irano raketų ir dronų, todėl tokios rolės atsisakė. Tik gegužės viduryje, kai jau buvo sudarytos paliaubos, o derybos atsidūrusios aklavietėje, Kataras ėmėsi tarpininkauti.
Praeitą sekmadienį Izraelis smogė Libano sostinės Beiruto priemiesčiui ir pražudė tris žmones. Tai sukėlė sąmyšį. Pasak Izraelio gynybos pareigūnų ir JAV kariuomenės atstovo, prieš smūgį nebuvo jokių konsultacijų su Jungtinėmis Valstijomis. JAV kariuomenei apie tai buvo pranešta, likus vos kelioms minutėms iki pirmojo smūgio. Toks buvo agresyvus Izraelio atsakas į Irano remiamų „Hezbollah“ pajėgų Libane išpuolius, per kuriuos buvo sužeisti du Izraelio kariai.
Iranas pareiškė, kad taikymąsis į Beiruto priemiestį yra „raudonoji linija“, ir nurodė, jog į bet kokį Teherano ir Vašingtono susitarimą turi būti įtraukta sąlyga dėl karo veiksmų nutraukimo Libane.
Tačiau Izraelis, kuris kartu su Vašingtonu šį karą ir pradėjo, nedalyvavo JAV ir Irano derybose, duodamas suprasti, kad nesijaučia saistomas tokių susitarimų.
Susitarimas pakibo ant plauko
Ministro pirmininko Benjamino Netanyahu kariniai patarėjai buvo įsitikinę, kad dėl šio žingsnio Iranas beveik neabejotinai paleis balistines raketas į Izraelį. Jie taip pat įspėjo, kad pasaulis gali suprasti Izraelio smūgį kaip mėginimą sužlugdyti susitarimą, kuris jau beveik pasirašytas.
Izraelyje B.Netanyahu sulaukė griežtos kritikos už tai, kad nesiėmė agresyvesnio požiūrio prieš Libaną ir nesugebėjo sužlugdyti susitarimo, kuris, Izraelio vadovybės vertinimu, kelia rimtą pavojų Izraelio saugumui.
Izraelis labai greitai sužinojo, kad Iranas iš tikrųjų ruošia atsaką raketomis.
Izraelio įvykdyta ataka prieš Libaną daliai vadovybės Teherane tarsi tapo įrodymu, kad Amerika nėra geranoriška šiose derybose. Vietoje to, kai kurie manė, kad Jungtinės Valstijos ir Izraelis žaidžia prieš Iraną „gero ir blogo policininko“ žaidimą, derindami savo veiksmus užkulisiuose, teigė keturi Irano pareigūnai.
Balistinės raketos jau buvo paleidimo įrenginiuose, išrikiuotuose palei vakarines Irano sienas. Buvo duotas įsakymas jas paleisti į Izraelį apie 1 val. nakties, nurodė du šaltiniai, iš kurių vienas – Irano revoliucinės gvardijos korpuso pareigūnas.
Įsiutę Irano pareigūnai informavo Kataro derybininkus apie planuojamą išpuolį prieš Izraelį, kuris, neabejota, sustabdys bet kokį susitarimą. Savo ruožtu Kataro pasiuntiniai sustiprino spaudimą derybose pagrindiniams Irano atstovams – M.B.Ghalibafui ir užsienio reikalų ministru Abbasui Araghchi.
Kataro derybininkai pareiškė iraniečiams, kad smūgis Izraeliui būtų naudingas tik susitarimo priešininkams. Taip pat jie ne kartą skambino į Jungtines Valstijas ir perdavė iraniečių žinutes S.Witkoffui, J.Kushneriui ir viceprezidentui J.D.Vance'ui.
Nesutarimų kilo ir Irano vadovybės viduje. Prezidentas M.Pezeshkianas, A.Araghchi ir M.B.Ghalibafas tvirtino, kad B.Netanyahu spendžia Iranui spąstus, o išpuolis prieš Beirutą buvo tarsi masalas atsakui išprovokuoti. Jie įspėjo, kad prasidės kova „akis už akį" ir susitarimas žlugs.
Atrodė, kad susitarimas vėl pakibo ant plauko. Iranas suskubo į susitarimo formuluotę įterpti papildomų sąlygų. Kataras primygtinai nurodė, kad formuluotė negali būti keičiama 23 val. Deryboms užsitęsus ir artėjant UFC kovos prie Baltųjų rūmų valandai, Kataro atstovai perspėjo iraniečius, kad jie rizikuoja išvesti D.Trumpą iš kantrybės.
Tačiau D.Trumpas taip pat parodė, kad jis nekantrauja sudaryti sudaryti sandorį. Socialiniame tinkle „Truth Social“ Amerikos prezidentas pareiškė, kad Izraelio ataka prieš Beirutą „neturėjo įvykti“. Kai po kelių valandų kita žinute patvirtino susitarimą, D.Trumpas taip pat nurodė, kad įsakys „nedelsiant panaikinti“ JAV blokadą Iranui.
-
Irano aukščiausiasis lyderis teigia pritaręs susitarimui su JAV, nepaisant jo „kitokios nuomonės“
-
Netikėtas posūkis derybose su Iranu: J.D.Vance'as atšaukė kelionę į Šveicariją
-
Irano karas baigėsi, bet Izraelio kariai Libane žūsta toliau: pranešė apie naują mirtį
-
Irano derybininkas: derybose su JAV bus laikomasi „raudonųjų linijų“
-
Stebėtojai: Hormuzo sąsiauryje fiksuojamas staigus laivybos suaktyvėjimas
-
Žiniasklaida: JAV specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas vyksta derybų į Šveicariją
Tuo tarpu susitarimo tekste teigiama, kad Jungtinės Valstijos per 30 dienų nutrauks blokadą. Administracijos pareigūnai primygtinai tvirtino, kad pažadas nedelsiant nutraukti blokadą buvo ne papildoma paskata, kad Iranas sutiktų, o, kaip sakė vienas iš jų, „malonės aktas“.
Po to D.Trumpas paskambino „The New York Times“ žurnalistui, kad paaiškintų apie susitarimą, nors, pasak jo, tuo metu jo „nuostabi šeima“ laukė, kol prasidės jo gimtadienio vakarienė.
Šis straipsnis buvo publikuotas laikraštyje „The New York Times“.
© 2026 The New York Times Company
