Televizija tapo pirmąja žiniasklaidos priemonė, kuriai buvo suteikta galimybė apžiūrėti „Patriot“ sistemas Ukrainos teritorijoje. O su žurnalistais kalbėję ukrainiečių pareigūnai pabrėžė tik viena: šalis beveik išeikvojo savo raketų-perėmėjų atsargas.
„Turime įrangą, bet neturime, kuo numušinėti raketų“, – sakė Ukrainos karinis inžinierius Dmytro, kuris saugumo sumetimais neatskleidė pilno savo vardo.
Žurnalistai pamatė 16 „Patriot“ paleidimo įrenginių, kuriuose įsispaudę intensyvaus naudojimo pėdsakai. Paskutinį kartą Ukrainos kariai šias sistemas naudojo maždaug prieš 10 savaičių.
Ukraina nenoriai nurodė, kiek tiksliai priešraketinių ginklų, jei jų iš viso liko, ji turi – prezidentas Volodymyras Zelenskis praeitą savaitę sakė, kad šaliai reikia 5 proc. JAV turimų „Patriot“ raketų-perėmėjų atsargų, kad išgyventų žiemą, tačiau, jo teigimu, šiuo metu Ukraina turi tik 1 proc.
„Tai tikrai duria širdį. Matyti, kad turi techniką, bet negali perimti nė vienos raketos. Balistinės raketos skrenda virš galvos, o tu nieko negali padaryti. Negana to, o už nugaros – civiliai“, – kalbėjo Dmytro.
Inžinierius pažymėjo, kad pirmą kartą Ukrainos ginkluotosios pajėgos panašioje situacijoje atsidūrė 2025 m. gruodžio mėnesį.
„Sunku tai apibūdinti – tai stiprūs ir nemalonūs jausmai. Tarsi išmoksti vaikščioti, bet negali to daryti. Žinai, kaip kvėpuoti, bet negali“, – teigė jis.
„Patriot“ valdymo centro įgulos narys Heorhijus paaiškino, kad sprendimą, kokį tiksliai taikini perimti, priima padalinio vadas – tam reikalinga didelė patirtis.
Pasak jo, sunkiausia – stebėti artėjančias raketas, kurios kelia grėsmę civiliams, kritinei infrastruktūrai ir karių šeimoms.
„Patriot“ raketos-perėmėjos paleidimą jis apibūdino kaip „kažką stebuklingo“, nes būtent tą akimirką sistema suteikia galimybę apsaugoti žmones nuo grėsmių iš oro.
JAV pagamintas priešraketinis kompleksas „Patriot“ atsidūrė pasaulinio tiekimo krizės centre, nes dešimtys šalių skubiai stengiasi sustiprinti savo gynybos sistemas. Tai vienas iš nedaugelio ginklų, galinčių numušti balistines raketas Persijos įlankoje, kurią drasko karas su Iranu. O Ukrainoje jos gyvybiškai svarbios, nes šalį kone kiekvieną naktį niokoja Maskvos atakos.
Skaičiuoja, kad turtingos Persijos įlankos valstybės panaudojo dešimtis raketų-perėmėjų, o Dmytro pareiškė taip ir žinojęs, kad konfliktas Artimuosiuose Rytuose galiausiai turės įtakos Ukrainai.
„Mes numatėme, kad turėsime problemų. Buvome labai sukrėsti, kai pamatėme, kiek raketų jie paleido vienu metu… būtent tas pačias raketas, kurias galėtume panaudoti prieš Rusijos balistiką“, – sakė jis.
Rugpjūčio 5 d. „The Washington Post“ pranešė, kad Europos vyriausybės nenori perduoti Ukrainai papildomų „Patriot“ raketų-perėmėjų, bijodamos susilpninti savo gynybinius pajėgumus.
Tą pačią dieną laikraštis „Financial Times“, remdamasi šaltiniais, paskelbė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas atmetė Volodymyro Zelenskio prašymą perduoti Ukrainai kelis šimtus „Patriot“ raketų-perėmėjų.
Anot laikraščio, JAV prezidentas savo sprendimą paaiškino ribotomis raketų atsargomis, kurių Vašingtonui reikia savo objektams Artimuosiuose Rytuose ir sąjungininkams regione apginti.
Šiuo metu Ukraina derasi su Europos partneriais dėl papildomų raketų-perėmėjų tiekimp – visų pirma su Lenkija ir Vokietija, kurios turi atitinkamą ginkluotę, taip pat su Skandinavijos šalimis.


