Liepos 11-osios vakarą, per televizijos ekranus pasirodžius šiurpiems vaizdams iš Ukrainos miestų, suniokotų Rusijos aviacijos smūgių, JAV prezidentas D.Trumpas nedelsdamas griebėsi telefono. Jis tiesiogiai paskambino Vokietijos kancleriui Friedrichui Merzui ir neslėpdamas pykčio išliejo nusivylimą dėl besitęsiančios Vladimiro Putino agresijos.
„Merzui šis skambutis buvo netikėtas. Tačiau, anot šaltinių, netruko tapti aišku – D.Trumpui trūko kantrybė. Pokalbio metu jis pranešė, kad yra pasirengęs priimti pasiūlymą, kurį F.Merzas buvo pateikęs dar prieš kelias dienas: už Vokietijos pinigus įsigyti amerikietiškų ginklų Ukrainai“, – rašoma straipsnyje.
„Prezidentas Trumpas viešai ir privačiai reiškė nusivylimą Putinu, – teigė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Anna Kelly. – Jis nori sustabdyti žudynes ir nutraukti šį žiaurų karą, todėl parduoda NATO narėms amerikiečių gamybos ginklus.“
Pirmadienį D.Trumpas paskelbė ultimatumą – per 50 dienų Putinas turi pradėti rimtas taikos derybas. Kartu jis pristatė didžiulį, prezidento žodžiais tariant, „milijardinį“ ginklų paketą Ukrainai, kurio finansavimą prisiims NATO šalys, ir pagrasino Maskvai naujomis ekonominėmis sankcijomis.
Pataikavimas atsipirko
Šis posūkis – ne spontaniškas. Kelis mėnesius Europos lyderiai aktyviai dirbo, bandydami įtikinti D.Trumpą, kad V.Putinas nededa vilčių į į derybas, o ruošiasi dar didesnei teritorinei ekspansijai. Tikslas buvo vienas – kad JAV vėl tiektų ginklus Kyjivui ir kartu darytų spaudimą Kremliui.
Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė bei kitos šalys suintensyvino dialogą su JAV, atverdamos slaptus diplomatinius kanalus įtaką turintiems D.Trumpo administracijos veikėjams.
Ypatingas ryšys užsimezgė tarp Suomijos prezidento Alexanderio Stubbo ir D.Trumpo – jų bičiulystė gimė per golfo turnyrą Floridoje. F.Merzas panašiu metu lankėsi Baltuosiuose rūmuose (birželio 5 d.) ir nuo tada su D.Trumpu kalbėjosi beveik kiekvieną savaitę.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte taip pat aktyviai ieškojo ryšio su JAV prezidentu – siuntė jam pagyrų kupinas SMS žinutes ir net praminė jį „tėtušiu". Taip buvo siekiama išreikšti paramą JAV prezidento pozicijai ne tik dėl Ukrainos, bet ir dėl situacijos Izraelyje bei Irane.
Birželio 25-ąją, NATO viršūnių susitikime Nyderlanduose, Aljanso narės paskelbė skirsiančios 5 proc. savo BVP gynybai – ilgametis D.Trumpo reikalavimas galiausiai virto realybe. Tuo pat metu Europos lyderiai įtikino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį tiesiogiai kalbėtis su respublikonu ir be jokių išankstinių sąlygų sutikti pradėti derybas su V.Putinu.
Tačiau užkulisiuose virė ir kita diplomatija. Europos šalių atstovai ėmėsi glaudžiai bendrauti su JAV kabineto nariais, kurie buvo palankesni Ukrainos atžvilgiu. Tarp jų – iždo sekretorius Scottas Bessentas ir valstybės sekretorius Marco Rubio. Į šį ratą pateko ir keli įtakingi respublikonai, teikę paramą Ukrainai.
Vokietijos vicekancleris Larsas Klingbeilas susitiko su S.Bessentu, kuris pažadėjo daryti įtaką D.Trumpui tiek dėl sankcijų, tiek dėl ginklų. Užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis palaikė ryšį su M.Rubio. JAV Iždo departamentas atsisakė komentuoti, o Valstybės departamentas į prašymą atsakyti neskubėjo.
„Veikiame savo pačių interesais, – pareiškė F.Merzas. Jo teigimu, JAV ir Europa dabar žvelgia ta pačia kryptimi. – Tai padės Ukrainai apsisaugoti nuo Rusijos bombų teroro. Tik taip galime iš tiesų daryti spaudimą Maskvai dėl taikos.“
Tuo metu D.Trumpas ir toliau laikėsi sau būdingo svyravimo tarp spaudimo Kyjivui ir Maskvai. Antradienį jis pareiškė, kad JAV neplanuoja tiekti ilgojo nuotolio raketų pagal naują pagalbos paketą ir perspėjo Ukrainą nesitaikyti į Maskvą.
Nors per liepos 4-osios pokalbį JAV prezidentas teiravosi V.Zelenskio, ar Ukraina galėtų smogti Maskvai ir Sankt Peterburgui – pasak vieno aukšto rango ukrainiečių pareigūno – Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt pateikė kitokią interpretaciją.
„Prezidentas tik uždavė klausimą, o ne skatino toliau žudyti“, – aiškino ji.
Merzas rado formulę
Milijonieriui F.Merzui, kuris pats pilotuoja savo lėktuvą, pavyko užmegzti asmeniškesnį ryšį su D.Trumpu nei bet kuriam ankstesniam Vokietijos lyderiui. Vienas kertinių faktorių – gebėjimas pažadėti milžinišką finansavimą JAV ginklams, po to kai jam pavyko pakeisti Vokietijos konstituciją ir suteikti valstybei neriboto skolinimosi galimybę.
„Merzas rado veiksmingą formulę – dabar jis bendrauja su Trumpu tiesiogiai telefonu ir vykdo čekių knygelės diplomatiją, – komentavo buvęs aukšto rango Vokietijos gynybos pareigūnas Nico Lange'as, – Skirtingai nei (Prancūzijos prezidentas Emmanuelis) Macronas, jis gali padėti pinigus ten, kur yra jo pažadai.“
Pasak dviejų F.Merzo padėjėjų, lemiamas lūžis įvyko, kai D.Trumpas atsisakė „neutralumo“ tarp Kyjivo ir Maskvos bei aiškiai įvardijo Rusiją kaip agresorių. Tuomet jis ir pritarė ginklų tiekimo atnaujinimui.
„Kalbos – tik žodžiai. Reikia veiksmų. Reikia rezultatų“, – sakė D.Trumpas Ovaliajame kabinete per susitikimą su M.Rutte.
Tai ženkliai pakeitė situaciją. Vos prieš dvi savaites Pentagonas pranešė stabdantis oro gynybos sistemų „Patriot“ ir kitų pažangių ginklų tiekimą Ukrainai. Išgirdęs tai, F.Merzas paprašė skambučio su D.Trumpu. Skambutis įvyko liepos 3 d. – prezidentas paskambino iš Ovaliojo kabineto, dalyvavo ir gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas.
„Skambinau pasveikinti su liepos ketvirtąja ir pasiūlyti sandorį“, – teigė F.Merzas, pasak šaltinių.
Sandorio esmė – Vokietija pasirengusi nupirkti Ukrainai dvi „Patriot“ sistemas, kurių tiekimą JAV ką tik buvo nutraukusi. Tačiau D.Trumpas atrodė nustebęs – apie tai jis, regis, dar nežinojo.
„Pete'ai, kas vyksta?“ – paklausė prezidentas. Po kelių dienų Pentagonas pakeitė poziciją.
Pokalbio metu D.Trumpas skundėsi, kad V.Putinas jį vedžioja už nosies, tačiau tuomet dar nebuvo apsisprendęs dėl dviejų sistemų pardavimo.
Situacija pasikeitė penktadienį. Išvydęs dar kraupesnius kadrus iš karo nualintos Ukrainos, D.Trumpas vėl paskambino F.Merzui ir pasisiūlė parduoti ne dvi, o net penkias „Patriot“ sistemas. F.Merzas nedvejodamas sutiko – tačiau finansavimo klausimą dar teks derinti su kitais Europos lyderiais.
-
JAV senatorius įspėjo Maskvą apie tai, kas laukia supykdžius Trumpą: „Paklauskite Teherano“
-
Trumpas paatviravo, kaip Melania pakeitė jo požiūrį į Putiną
-
Dar viena šalis atmetė Trumpo pasiūlytą Ukrainos paramos planą
-
Netikėtas Trumpo skambutis nustebino Vokietijos kanclerį
-
Paaiškino, ką Putinas veiks 50 dienų, kurias jam davė Trumpas
Planuojama, kad Vokietija į Ukrainą išsiųs dvi savo „Patriot“ sistemas, o jų pakaitalus už maždaug 2 mlrd. dolerių užsakys iš JAV. Vieną sistemą pirks Norvegija, o M.Rutte kaip galimus kitus partnerius įvardijo Kanadą, Daniją ir Suomiją.
„Vienas dalykas aiškus, – pirmadienį sakė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius, lankydamasis JAV. – Kreipiuosi į visas Europos NATO nares: dabar metas atverti pinigines.“
