Lietuvą pastaruoju metu vis sukrečia tėvų ar globėjų nužudytų vaikų istorijos. Po kiekvienos iš jų ieškoma kaltų, o istorijai pasimiršus, įstatymai taip ir nepakeičiami, už vaikų gerovę atsakingos tarnybos dirba tais pačiais metodais.
Vaikų saugumui – didžiausias dėmesys
Smurto prieš vaikus įstatymai Jungtinėje Karalystėje buvo keičiami dešimtmečiais ir po truputį. Daugiausia pokyčių įvyko po to, kai 1973-iaisiais Anglijoje mirė patėvio sunkiai sumušta 7-erių mergaitė. Tragedijos sukrėsta visuomenė ir žiniasklaida ėmė reikalauti imtis neatidėliotinų veiksmų socialinės priežiūros sistemoje.
Bylos tyrimas atskleidė už vaikų gerovę atsakingų tarnybų bendradarbiavimo stoką. Per metus po tragedijos Anglijos ir Velso regionuose padaugėjo Vaiko teisių apsaugos komitetų. Įkurtos lokalios įstaigos, stebinčios ir galinčios apsaugoti vaikus visuose regionuose. Susimąstyta ir apie vaikų globėjus, mat itin daug vaikų kenčia ne nuo tikrųjų tėvų, o nuo patėvių ar pamočių rankos. Nustatyta, kad vaikui geriausia augti šeimoje ir, iškilus problemoms, būtina ieškoti visų įmanomų išeičių, jog tai būtų įgyvendinta.
Labdaros organizacijoje Londone, padedančioje smurtą artimoje aplinkoje patiriančioms besilaukiančioms moterims, savanoriaujanti Vaida Milne-Tyte įsitikinusi, kad Lietuvoje būtina griežtinti įstatymus, susijusius su vaikų auklėjimu. Pati du mažamečius vaikus auginanti moteris džiaugiasi, jog Didžiojoje Britanijoje vaiko interesai ir saugumas – itin svarbūs.
Anglijoje nėra normalu su vaiku elgtis grubiai arba kitaip, nei elgtumeisi su suaugusiuoju.
„Grįžus į Lietuvą pastebiu ryškius požiūrio į vaikų auklėjimą skirtumus. Anglijoje nėra normalu su vaiku elgtis grubiai arba kitaip, nei elgtumeisi su suaugusiuoju. Įstatymai pradėti griežtinti nuo aštuntojo dešimtmečio, tai buvo pirmas žingsnis, o ilgainiui keitėsi ir visuomenės suvokimas.
Žmonės jau seniai nebesvarsto, ar už tai gali būti nubausti. Jie žino, kas yra normalu, ko daryti negalima ir kur kreiptis, jei mato smurtą patiriantį vaiką. Sūnaus darželyje už kiekvieną nubrozdinimą mes, tėvai, turime atsiskaityti raštu. Net jei vaikas akivaizdžiai pargriuvo ir, tarkime, įsitaisė mėlynę ant kelio, mokytoja pasiteirauja, kas nutiko, ir duoda specialią paaiškinimo formą. Jeigu sužeidimai kartojasi, kartais gal ir nepelnytai, bet bus kreipiamasi į Vaikų apsaugos tarnybą“, – sakė pašnekovė.
Įstatymai dėl smurto prieš vaikus Jungtinėje Karalystėje kelią skynėsi ilgai ir sunkiai. Bene po kiekvieno artimųjų nužudyto vaiko tragedijos į įstatymus buvo įtraukiama po naujovę.
Žuvus vaikams įvykdyti kardinalūs pokyčiai
Tiriant šias bylas išsiaiškinama, kas turėjo pastebėti problemą, kokių organizacijų, institucijų ar specialistų trūksta, kad ateityje panašių įvykių būtų galima išvengti.
Remiantis šiuo principu, dar 1948-aisiais, įtėviams nužudžius trylikametį berniuką, Parlamentas įkūrė Vaikų reikalų komitetą. Lordų rūmų atstovui, Herbertui Lamingui, paskelbus ataskaitą, kad 2000-aisiais globėjų nukankinta ir nužudyta aštuonmetė galėjo būti išgelbėta, mat 12 kartų už tai atsakingos tarnybos nesiėmė tinkamų veiksmų, vaikų rūpybos sistemoje įvyko kardinali pertvarka. Parlamentas paskyrė pirmąją istorijoje vaikų reikalų ministrę. Vaikų reikalais besirūpinanti labdaros organizacija pasiūlė elektroninę Anglijos vaikų sekimo sistemą.
Jungtinėje Karalystėje vaikui negalima taikyti jokių fizinių ar emocinių bausmių.
Per trejus metus buvo įkurta 150 labdaros organizacijų, besirūpinančių vaikų sveikatos, švietimo bei socialinės apsaugos klausimais. Kiekvienai lokaliai vaikų apsaugos organizacijai paskirtas specialus prižiūrėtojas. Įkurta valstybinė organizacija „Vaikų įgaliotiniai“. Visos šios organizacijos tiesiogiai atskaitingos Parlamentui, tačiau joms bendradarbiaujant tarpusavyje skriaudžiami vaikai pastebimi kur kas greičiau ir jais deramai pasirūpinama.
Jungtinėje Karalystėje vaikui negalima taikyti jokių fizinių ar emocinių bausmių. V.Milne-Tyte pasakojo, kad pareigūnų dėmesio sulaukiama vos užsiminus apie tai: „Priklausiau vienai grupei, kur naujagimius auginančios mamos susirinkdavo pasikalbėti. Joje buvo ir vadovė. Viena mama skundėsi, kaip pavargsta, ir jai išsprūdo, kad kartais pasidaro taip sunku, jog norisi išmesti vaiką pro langą. Ji turbūt neplanavo to padaryti, tačiau jau kitą dieną pas ją atvyko vaikų apsaugos darbuotojai, norintys padėti.
Kilus bet kokiam įtarimui dėl vaikui galimai gręsiančio pavojaus, atitinkamos institucijos reaguoja labai greitai. Lygindama Lietuvos ir Britanijos situaciją, čia aš jaučiuosi saugiau, žinau, kad vaikai yra apsaugoti ir įstatymų, ir organizacijų, ir visuomenės. Manau, kad čia gyvenantiems lietuviams vietos įstatymai dėl fizinių bausmių taikymo vaikams gali atrodyti keisti. Galbūt papurtyti vaiką ar ant jo rėkti jiems atrodo įprasta.“
Lygindama Lietuvos ir Britanijos situaciją, čia aš jaučiuosi saugiau, žinau, kad vaikai yra apsaugoti ir įstatymų, ir organizacijų, ir visuomenės.
Lietuvoje vis dažniau pasirodant sunkių smurto prieš vaikus atvejų, net nužudymų, Seimas vis dar trypčioja vietoje ir neapsisprendžia, kas turėtų būti įtraukta į smurto prieš vaikus draudimą. Pašnekovės teigimu, įstatymas, draudžiantis skriausti vaikus, būtų pirmasis žingsnis link sąmoningesnės visuomenės.
„Tai, kad Lietuvoje nėra nelegalu vaikui taikyti fizines bausmes, yra siaubinga. Britanijoje žmonių suvokimas kito dešimtmečiais, tačiau žinojimas, kad pokytis bus ilgas ir sudėtingas, dar nereiškia, kad nereikia nieko daryti. Žmonės skriaudžia vaikus, nes elgiasi pagal savo šeimoje išmoktą pavyzdį – augina taip, kaip augino juos. Labai sunku nutraukti tą uždarą ratą ir pradėti auginti kitokius žmones, kurie netraktuotų smurto kaip normalaus elgesio“, – sakė labdaros organizacijos savanorė.
Jungtinėje Karalystėje visi su vaikais dirbantys specialistai mokomi, kaip reaguoti ir kam pranešti įtariant, kad vaikas yra skriaudžiamas.
Visuomenė taip pat praneša apie skriaudžiamus mažamečius, tad net ir parduotuvėje ant savo atžalos riktelėję tėvai nė nemirktelėję gali atsidurti policijos nuovadoje. Patekusius į teisėsaugos ar socialinių tarnybų akiratį, pareigūnai juo tikrina metų metus ir už menkiausią nusižengimą gali skirti baudžiamąją atsakomybę.
