„Dėl situacijos eskalacijos Ukrainoje ir būtinybės išanalizuoti esamą situaciją iš visų pusių, buvo nuspręsta atšaukti Rusijos ambasadorių Ukrainoje Michailą Zurabovą į Maskvą konsultacijoms“, – nurodė Užsienio reikalų ministerija pranešime, kuris buvo išplatintas vėlai sekmadienį.
15.10 val. Rusija abejoja Ukrainos vadovybės legitimumu
Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas pareiškė šiuo metu nematantis Ukrainoje legitimių partnerių dvišaliam dialogui.
„Griežtai kalbant, šiandien ten nėra su kuo bendrauti. Daugelio jų valdžios organų legitimumas kelia didelių abejonių“, – D.Medvedevas sakė naujienų agentūrai „Interfax“ pasibaigusių žiemos olimpinių žaidynių sostinėje Sočyje.
„Jeigu laikytume vyriausybe žmones, kurie dėvėdami juodas kaukes ir ginkluoti Kalašnikovo automatais laksto po Kijevą, su tokia vyriausybe mums dirbti būtų sudėtinga“, – ironizavo premjeras.
„Jeigu laikytume vyriausybe žmones, kurie dėvėdami juodas kaukes ir ginkluoti Kalašnikovo automatais laksto po Kijevą, su tokia vyriausybe mums dirbti būtų sudėtinga“, – ironizavo Rusijos premjeras.
D.Medvedevas pridūrė, jog jeigu Ukrainoje „atsiras normali šiuolaikiška valdžia, pagrįsta Ukrainos įstatymais ir konstitucija, būsime pasiruošė atnaujinti tokius santykius“.
Premjeras pakartojo, kad abejoja dabartinių Ukrainos valdžios struktūrų legitimumu, tačiau pažymėjo, kad tai yra jo asmeninė nuomonė.
„Kai kurie mūsų užsienio, Vakarų partneriai galvoja kitaip – jų nuomone, tie organai teisėti, – sakė D.Medvedevas. – Nežinau, kokią konstituciją ir kokius įstatymus jie skaitė, tačiau man atrodo, kad tai kažkokia suvokimo aberacija, kai tuo, kas legitimu, vadinama tai, kas iš esmės yra maišto rezultatas.“
14.33 val. ES pripažįsta O.Turčynovą teisėtu vadovu
Europos Sąjunga (ES) pripažįsta laikinai Ukrainos valstybės vadovo pareigas einančio Aukščiausiosios Rados pirmininko Oleksandro Turčynovo legitimumą, pirmadienį nurodė Europos Komisijos atstovas Olivier Bailly.
„Pripažįstame procedūrą, pagal kurią ponas Turčynovas buvo įgaliotas vykdyti jam patikėtas pareigas“, – O.Bailly sakė Briuselyje vykusioje spaudos konferencijoje.
Prezidento rinkimų kampanija – nuo antradienio
Pirmalaikių Ukrainos prezidento rinkimų kampanija automatiškai prasidės antradienį, vasario 25 dieną, pranešė Centrinė rinkimų komisija (CRK), pridūrusi, kad neprivalo paskelbti atitinkamo pranešimo per savo posėdį.
„Rinkimų kampanija prasideda automatiškai, pagal Aukščiausiosios Rados nutarimą dėl Ukrainos prezidento pirmalaikių rinkimų datos paskyrimo gegužės 25 dieną. Dėl to CRK pirmadienį savo posėdyje neskelbs atitinkamo pareiškimo dėl rinkimų kampanijos pradžios“, – nurodė komisijos spaudos tarnyba.
Anksčiau pirmadienį naujasis Aukščiausiosios Rados pirmininkas Oleksandras Turčynovas sakė, kad „CRK reikės bent 1,9 mlrd. (apie 457 mln. litų) rinkimams surengti“.
Galėtų tapti ES nare
Ukraina galėtų tapti ES nare, įvykdžiusi Bendrijos keliamus reikalavimus, sako ekonomikos komisaras
Ukraina ateityje galėtų tapti Europos Sąjungos nare, jeigu įvykdytų jai Bendrijos keliamus reikalavimus, nurodė ES ekonomikos reikalų komisaras Olli Rehnas.
„Esame istorinėje kryžkelėje, ir Europa turi būti verta šio istorinio momento bei suteikti Ukrainai narystės perspektyva vidutiniame arba ilgajame laikotarpyje – jeigu (Kijevas) sugebės išpildyti stojimo sąlygas“, – O.Rehnas sakė Sidnėjuje, kur vyko Didžiojo dvidešimtuko (G-20) finansų ministrų susitikimas.
Kaip rašo Didžiosios Britanijos dienraštis „The Guardian“, O.Rehnas taip pat pažymėjo, jog ES pasiruošusi suteikti svarią finansinę pagalbą Ukrainai, kai joje bus suformuota nauja vyriausybė.
JAV Ukrainos įvykių nelaiko persversmu
Jungtinės Amerikos Valstijos atmeta bet kokius pareiškimus, jog Ukrainoje buvo įvykdytas perversmas ir kad pastarieji įvykiai toje šalyje gali būti neteisėti dėl kišimosi iš užsienio.
Jungtinės Valstijos nesutinka su pozicija, kad Ukrainoje buvo įvykdytas perversmas, sekmadienį pareiškė JAV ambasadorius Kijeve Geoffrey Pyattas.
Jis sakė žurnalistams Kijeve, kad Jungtinės Amerikos Valstijos atmeta bet kokius pareiškimus, jog Ukrainoje buvo įvykdytas perversmas ir kad pastarieji įvykiai toje šalyje gali būti neteisėti dėl kišimosi iš užsienio.
Kalbėdamas apie Maskvos poziciją dėl krizės Ukrainoje, G.Pyattas sakė, kad JAV ir Rusija laikosi skirtingų požiūrių į įvykius Kijeve.
Tačiau Europa ir JAV ne mažiau nei Rusija suinteresuotos Ukrainos stabilumu ir griežtai smerkia bet kokius smurto prasiveržimus toje šalyje, pabrėžė ambasadorius.
11.14 val. Rusijos valstybinės televizijos laidų vedėjas apkaltino nuverstą Ukrainos lyderį V.Janukovyčių „išdavyste“
Iškilus Rusijos valstybinės televizijos laidų vedėjas sekmadienį pareiškė, kad nuverstas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius išdavė savo žmones, kai pabėgo iš Kijevo.
Šis žurnalisto Dmitrijaus Kiseliovo pareiškimas per pagrindinį Rusijos valstybinės televizijos kanalą tapo negailestingu įvertinimu lyderiui, kuris, kaip tikėjosi Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas, turėjo labiau priartinti Kijevą prie Maskvos.
Iš D.Kiseliovo pastabų galima spėti, kad Maskva veikiausiai nesieks sugrąžinti V.Janukovyčiaus į valdžią, nors Rusija ragino Kijevą vykdyti taikos susitarimą, pagal kurį prezidentas bent jau formaliai turėjo likti vadovauti šaliai iki naujų rinkimų.
Laidų vedėjas, garsėjantis tulžingais pasisakymais prieš Vakarų šalis, kritikavo Jungtines Valstijas ir Europos Sąjungą (ES) dėl jų vaidmens Ukrainos krizėje, tačiau vėliau nusitaikė į V.Janukovyčių, pareiškęs, kad pagrindinė kaltė tenka šalies lyderiui.
„Vakarai yra Vakarai, tačiau bet kokiu atveju valstybės vadovui tenka esminė atsakomybė už savo šalį“, – D.Kiseliovas sakė per laidą „Vesti nedeli“ („Savaitės žinios“), kuri buvo rodoma kanalo „Rossija 1“ po Sočio žiemos olimpinių žaidynių uždarymo ceremonijos transliacijos.
„Viktoras Janukovyčius, turintis visas prezidento galias, turėjo pareigą užtikrinti šalies stabilumą, įveikti susipriešinimą ir ryžtingai sustabdyti ekstremizmą“, – pažymėjo jis.
„Janukovyčius pasirodė esantis nepajėgus ne vien sukurti valstybės strategiją, bet netgi suformuluoti realių savo šalies nacionalinių interesų“, – pridūrė D.Kiseliovas, kurį V.Putinas šį mėnesį apdovanojo medaliu ir kurio laidose analitikai ieško užuominų apie Kremliaus poziciją bei planuojamus veiksmus.
„V.Janukovyčius tik atrodė amorfiškas; tikrovėje jis ėmėsi veiksmų. Rezultatas: tikra Ukrainos žmonių, savo partnerių ir netgi – kas yra visiškai žema – savo politikos išdavystė“, – komentavo laidos vedėjas.
„Padariniai – neatitaisomi. Ukraina yra per žingsnį nuo skilimo ir galbūt jau yra peržengusi pilietinio karo slenkstį, – pridūrė jis. – Dabar Ukrainoje nebėra tokio politinio veiksnio kaip Janukovyčius. Jis po savęs paliko anarchiją.“
Vakarų šalys ir Rusija nesutaria dėl krizės krečiamos Ukrainos
Vakarų galybės ir Rusija reiškė priešingas pozicijas dėl krizės Ukrainoje, o Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovė ruošiasi pirmadienį išvykti į Kijevą ir skatinti naujųjų šalies lyderių atotrūkį nuo Maskvos.
Rusija neslėpė įtūžio dėl sukrečiančių pokyčių buvusioje sovietinėje respublikoje, kurios prezidentas Viktoras Janukovyčius buvo nuverstas po kelias dienas trukusio kraujo liejimo sostinės gatvėse: Maskva atšaukė iš Kijevo savo ambasadorių ir įšaldė Ukrainai pažadėtą 15 mlrd. JAV dolerių finansinės pagalbos paketą.
JAV ir Didžioji Britanija perspėjo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nė negalvoti apie galimybę jėga pakeisti padėtį kaimyninėje šalyje, kurią Maskva laiko gyvybiškai svarbia pastangose sukurti ekonominę – ir galbūt netgi karinę – atsvarą Vakarų valstybėms.
Tuo tarpu sustiprėjusios Ukrainos opozicijos lyderiai pirmadienį ruošiasi suformuoti naują ministrų kabinetą, baigdami ardyti V.Janukovyčiaus režimą, kurį daugelis 46 mln. gyventojų turinčioje šalyje laikė nekompetentingu ir korumpuotu.
Naujai paskirti prokurorai pradėjo baudžiamuosius tyrimus dėl saugumo pareigūnų, kurių daugelis slapstosi nuo šeštadienio. Jie laikomi atsakingais dėl milicijai duoto įsakymo naudoti snaiperius prieš protestuotojus Kijevo centre per neramumus, pareikalavusius beveik 100 žmonių gyvybių ir smarkiai sukrėtusių šalį.
Rusijos garsiai reiškiamas nepasitenkinimas dėl pokyčių kaimyninėje šalyje Vakaruose kurstė nuogąstavimus, kad V.Putinas gali pasiųsti tankus į Ukrainą – panašiai kaip sovietiniai diktatoriai elgėsi buvusioje Čekoslovakijoje arba Vengrijoje per Šaltąjį karą.
JAV prezidento patarėja nacionalinio saugumo klausimams Susan Rice atvirai pareiškė, kad sprendimas pasiųsti karius, kad Kijeve būtų atkurta Kremliui palanki valdžia, „būtų didžiulė klaida“.
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as irgi pabrėžė, kad „bet kokia išorinė prievarta Ukrainai, kuri būtų didesnė negu mūsų stebėta pastarosiomis savaitėmis ... iš tiesų neatitiktų Rusijos interesų“.
Tačiau paklaustas apie galimybę, jog V.Putinas pasiųs pajėgas į Ukrainą, W.Hague'as atsakė: „Aišku, mes nežinome, kokia bus tolesnė Rusijos reakcija.“
Rusijos nerimą sekmadienio vakarą pabrėžė sekmadienio vakarą priimtas URM sprendimas atšaukti ambasadorių Michailą Zurabovą „dėl padėties eskalavimo Ukrainoje“.
Ministerija taip pat citavo užsienio reikalų ministro Sergejau Lavrovo pokalbį su JAV valstybės sekretoriumi Johnu Kerry, kuriam jis pareiškė, kad Rusija griežtai smerkia opozicijos įvykdytą „valdžios užgrobimą“ Kijeve.
Tačiau diplomatinė priešprieša tikriausiai dar labiau suintensyvės pirmadienį, kai į Kijevą atvyks ES išorės politikos vadovė Catherine Ashton – pagrindinis taikinys Rusijos kaltinimams, jog Vakarai kišasi į Ukrainos vidaus reikalus.
C.Ashton biuras nurodė, jog per tą dviejų dienų vizitą bus ieškoma „tvaraus sprendinio politinei krizei ir priemonių stabilizuoti padėčiai ekonomikoje“.
Ukrainos naujasis laikinasis lyderis Oleksandras Turčynovas sekmadienį perspėjo, kad Kijevui nelieka kitos išeities, tik paskelbti, kad jis bus nepajėgus šiais metais grąžinti 13 mlrd. užsienio skolų, jeigu Vakarų šalys nesuteiks kompensacijos Maskvos įšaldytai pagalbai.
O.Turčynovas sekmadienį pažadėjo suformuoti „liaudies vyriausybę“ ir perspėjo Rusiją, jog tikisi, kad Kremlius gerbs Ukrainos atsigręžimą į Vakarus.
„Turime būti pasiruošę dialogui su Rusija kuri pripažįsta Ukrainos europietišką pasirinkimą ir su juo skaitosi“, – 49 metų politikas sakė kreipdamasis per televiziją.
Jis turės iki antradienio suformuoti koalicinį kabinetą ir paskirti premjerą, pasiryžusį mėginti apsaugoti Ukrainą nuo ekonomikos griūties, kol gegužės 25 dieną įvyks naujo prezidento rinkimai.
9.40 val. News.liga.net praneša, kad internete paviešintas dar vienas vaizdo įrašas, kuriame – ginkluoti Kijevo milicijos pareigūnai greičiausiai vasario 20–21 d. šaudo į beginklius Maidano protestuotojus prie barikados, esančios prie metro stoties „Kreščiatik“ Instituckaja gatvėje.
Teisėsaugos pareigūnai apsiginklavę pistoletais, automatiniais šautuvais ir specialiais snaiperiniais šautuvais. Vaizdo įraše kalbama apie „leidimą“, kuris greičiausiai yra leidimas naudoti šaunamuosius ginklus. Daugiau žiūrėkite vaizdo įraše:
8.42 val. Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės nori matyti vieningą Ukrainą
JAV prezidento patarėja nacionalinio saugumo klausimais Susan Rice sekmadienį pareiškė, kad Rusija, Europa ir Jungtinės Valstijos yra suinteresuotos, kad krizės nualinta Ukraina nesuskiltų.
Buvusioje sovietinėje respublikoje prasidėjo nauja era, kai parlamentas laikinuoju šalies vadovu paskyrė provakarietišką politiką, prieš tai pripažinęs neveiksniu prezidentą Viktorą Janukovyčių, kurio buvimo vieta tebėra nežinoma.
Ukraina, Rusija, Europa arba Jungtinės Valstijos nesuinteresuotos matyti, kaip šalis suskyla, – sakė S.Rice.
Šie įvykiai vainikavo kruvinų susirėmimų Kijevo centre paženklintą savaitę po tris mėnesius trukusių daugiausia taikių protestų.
„Ukraina, Rusija, Europa arba Jungtinės Valstijos nesuinteresuotos matyti, kaip šalis suskyla, – S.Rice sakė televizijos NBC pokalbių laidai „Meet the Press“. – Niekas nesuinteresuotas pamatyti, kaip grįžta smurtas.“
Pareigūnė perspėjo, kad būtų didžiulė klaida, jeigu Rusija pasiųstų savo pajėgas atkurti jai palanką vyriausybę Kijeve.
„Nėra neįveikiamo prieštaravimo tarp Ukrainos, kuri palaiko senus istorinius ir kultūrinius ryšius su Rusija, ir modernios Ukrainos, kuri nori glaudžiau integruotis su Europa, – aiškino S.Rice. – Jos neturi neigti viena kitos.“
S.Rice pakartojo, kad Vašingtonas nori, jog Ukrainoje liautųsi smurtas, taip pat būtų pakeista konstitucija ir kuo greičiau surengti demokratiniai rinkimai.
„Tai nėra susiję su JAV ir Rusija, – pažymėjo ji. – Svarbiausia – ar Ukrainos žmonės turės galimybę įgyvendinti savo siekius ir tapti Europos dalimi, ką jie pasirinko.“
Pasak S.Rice, JAV prezidentas Barackas Obama, neseniai aptaręs tą krizę telefonu su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, paminėjo Ukrainos vienybės klausimą.
„Prezidento žinia buvo tokia: turime bendrą interesą, kad Ukraina liktų vieninga, vientisa, nepriklausoma ir galėtų laisvai vykdyti savo žmonių valią, – citavo S.Rice. – Tam Putinas pritarė.“
S.Rice pažymėjo, kad Vašingtonas nori bendradarbiauti su partneriais Europoje, Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) ir Rusija, siekiant padėti Ukrainos ekonomikai, kuri yra labai trapi.
„Šaliai reikalingos reformos ir finansavimas. Ir tai bus labai didelė mūsų bendrų pastangų dalis“, – sakė prezidento patarėja.
8.23 val. Rusija: Ukrainos opozicija pažeidė sutartį ir užgrobė valdžią
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, sekmadienį, kalbėdamasis su JAV valstybės sekretoriumi Johnu Kerry, pareiškė, kad nuversto Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus priešininkai nesilaikė taikos sutarties, kurią jie pasirašė penktadienį, ir užgrobė valdžią.
Kaip praneša Rusijos URM, antrąkart per dvi dienas kalbėdamasis su J.Kerry, S.Lavrovas sakė, jog dabar svarbiausia, jog būtų visiškai įvykdyta sutartis, sudaryta tarpininkaujant trims Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovams.
„Ukrainos opozicija nukrypo nuo tos sutarties, užgrobdama valdžią Kijeve, atsisakiusi nusiginkluoti ir toliau kliaudamasi smurtu“, – ministerija citavo S.Lavrovo žodžius.
Ukrainos opozicija nukrypo nuo tos sutarties, užgrobdama valdžią Kijeve, atsisakiusi nusiginkluoti ir toliau kliaudamasi smurtu, – ministerija citavo S.Lavrovo žodžius.
S.Lavrovas atkreipė dėmesį į faktą, jog ant tų dokumentų yra kelių Vakarų šalių atstovų parašai ir kad Jungtinės Valstijos oficialiai sveikino jų pasirašymą, sakoma ministerijos pranešime.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasiuntinys, kuris irgi prisidėjo tarpininkaujant tame procese, Ukrainos taikos sutarties nepasirašė.
Ją pasirašęs V.Janukovyčius pabėgo iš sostinės, o įstatymų leidėjai nubalsavo už jo nušalinimą ir paskyrė laikiną šalies vadovą.
Tie dramatiški įvykiai lydėjo du mėnesius trukusią priešpriešą, prasidėjusią, kai V.Janukovyčius atsisakė pasirašyti politinės asociacijos ir prekybos sutartis su ES bei pareiškė, jog Ukraina sieks glaudesnių ryšių su Maskva. Atsakydama Rusija pasiūlė Kijevui 15 mlrd. JAV dolerių finansinės pagalbos paketą.
Ukrainos parlamentas iki antradienio gali sudaryti valdančiąją koaliciją ir išrinkti premjerą
Ukrainos partijos „Batkivščyna“ („Tėvynė“) įstatymų leidėjas Serhijus Sobolevas prognozuoja, kad iki antradienio Aukščiausioje Radoje bus suformuota valdančioji koalicija ir išrinktas premjeras.
„Mūsų frakcijos pasitarimas vyks rytoj (pirmadienį) 14 valandą (vietos ir Lietuvos laiku). Labiausiai tikėtina, kad parlamente tęsis balsavimas dėl įstatymų ir nutarimų. Manau visai realu, kad koalicija bus suformuota ir premjeras paskirtas antradienį“, – sekmadienį jis sakė žurnalistams Kijeve.
S.Sobolevas neatskleidė jokių pretendentų į premjero postą vardų, apie kuriuos diskutavo dabartinė parlamento dauguma, sakydamas, kad konsultacijos tebevyksta ir jis negalintis jų sužlugdyti.
Deputatas užsiminė, kad buvusios premjerės Julijos Tymošenko kandidatūra nebuvo aptariama.
Jis pridūrė, kad nebus įmanoma priimti naujos konstitucijos iki prezidento rinkimų.
„Ji negali būti priimta prieš prezidento rinkimus. Tam reikalingos dvi Aukščiausiosios Rados sesijos“, – aiškino S.Sobolevas.
Įstatymų leidėjas pridūrė, kad parlamento laukianti svarbiausia užduotis – parengti naujos konstitucijos projektą ir balsuoti dėl jo po prezidento rinkimų.
JAV iždo sekretorius ragina Ukrainą greitai pradėti derybas su TVF
JAV iždo sekretorius Jackas Lew paragino Ukrainą kiek įmanoma greičiau pradėti diskusijas su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) dėl pagalbos paketo, kai Kijeve bus suformuota pereinamojo laikotarpio vyriausybė.
Pasak vieno Iždo departamento pareigūno, J.Lew kalbėjosi su Ukrainos laikinosios vadovybės nariu Arsenijumu Jaceniuku, grįžtamas į Vašingtoną iš Sidnėjuje vykusio Didžiojo dvidešimtuko (G-20) susitikimo, kurio daugelis dalyvių palaikė pasiūlymą, jog TVF turėtų suteikti finansinę pagalbą Kijevui.
„Jungtinės Valstijos, kartu su Europa ir kitomis tarptautinės bendruomenės narėmis, pasiruošusios papildyti TVF programą, kad būtų sušvelnintas reformų poveikis mažas pajamas gaunantiems ukrainiečiams“, – Iždo departamento pareigūnas citavo J.Lew žodžius.
„Tačiau sekretorius J.Lew pabrėžė, kad reikia vykdyti reformas, kurias galėtų palaikyti TVF programa“, – pridūrė jis.
J.Lew taip pat ragino Ukrainą pradėti derybas su TVF kiek įmanoma greičiau, sakė šaltinis.
O.Turčynovui laikinai buvo pavesta atlikti prezidento pareigas
Ukrainoje sekmadienį, praėjus parai po prezidento Viktoro Janukovyčiaus nušalinimo, imta sparčiai ardyti jo valdžios struktūra – Oleksandrui Turčynovui laikinai buvo pavesta eiti prezidento pareigas.
Aukščiausioji Rada pavedė O.Turčynovui laikinai eiti Ukrainos prezidento pareigas. Už tokį žingsnį balsavo 285 iš 339 parlamento posėdyje užsiregistravusių deputatų. Kaip nurodoma, O.Turčynovas šalies vadovo pareigas eis tol, kol bus išrinktas naujas prezidentas.
Jau svarstoma ir tai, kas gali užimti ministro pirmininko postą. Kol kas svarstomos trys pagrindinės kandidatūros: ekspremjerės Julijos Tymošenko, frakcijos „Batkyvščyna“ („Tėvynė“) lyderio Arsenijaus Jaceniuko ir frakcijoms nepriklausančio deputato Petro Porošenkos. Tiesa, pasirodžius šiems pranešimams, J.Tymošenko suskubo pranešti, kad ji į premjerės postą nesitaiko.
Iki šiol neaišku, kur slapstosi V.Janukovyčius. Tiesa, sekmadienį vėlai vakare buvo pasirodę pranešimų, kad V.Janukovyčius sulaikytas Kryme, tačiau ši informacija nepatvirtinta.
Ukrainos vidaus reikalų ministro pareigas laikinai einantis Arsenas Avakovas sekmadienį pareiškė nežinąs, kur šiuo metu yra iš Kijevo išvykęs buvęs šalies lyderis. „Šeštadienį buvo incidentas, kai Pasienio tarnyba sulaikė skristi pasiruošusį neatpažintą lėktuvą, ir ten buvo prezidento apsauga. Po to, kai ji neatliko atitinkamų kontrolės procedūrų, skrydis buvo sulaikytas. Iš lėktuvo išėjo prezidentas Janukovyčius, sėdo į mašiną ir išvažiavo nežinoma kryptimi“, – sakė jis žurnalistams Kijeve. A.Avakovas taip pat pridūrė nežinąs, kur šiuo metu yra laikinai Pajamų ir rinkliavų ministerijos vadovo pareigas einantis Oleksandras Klymenka ir du Aukščiausiosios Rados nuo pareigų nušalinti pareigūnai — buvęs generalinis prokuroras Viktoras Pšonka ir buvęs vidaus reikalų ministras Vitalijus Zacharčenka.
Kol V.Janukovyčius slapstosi, Ukrainoje pasipiktinimą kelia aiškėjantys V.Janukovyčiaus korupcijos mastai bei prabanga, kuri jį supo. Tūkstančiai ukrainiečių vyko apžiūrėti kvapą gniaužiančios prabangos, paliktos jo rezidencijoje maždaug 15 km nuo Kijevo, kurią užėmė demonstrantai. Didelės užmiesčio valdos, marmuru iškloti rūmai, privatus golfo laukas ir zoologijos sodas, pranešama, kad rezidencijoje yra didžiulis laivas, garažas su daugybe brangių automobilių, galybė aukso dirbinių – tarp jų ir kilogramą sverianti auksinė moneta su V.Janukovyčiaus atvaizdu.
V.Janukovyčiui besislapstant, neramu ir Ukrainos oligarchams, kuriems gali tekti atsisveikinti su turtais ar net stoti prieš teismą – ketinama išnagrinėti jų finansines operacijas ir galimai neskaidrius privatizacijos sandėrius.
