Praėjusios savaitės susitikimas tarp Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno ir JAV prezidento Donaldo Trumpo staiga nutrūko jiems nesugebėjus susitarti dėl Pchenjano branduolinės programos nutraukimo mainais į sankcijų sušvelninimą.
Atsinaujinusi veikla buvo pastebėta dvi dienos po šio viršūnių susitikimo ir galėtų „rodyti ryžtą“ JAV atmetus Šiaurės Korėjos prašymą sušvelninti sankcijas, sakė tyrėjai iš Vašingtone įsikūrusio strateginių studijų centro „Center for Strategic and International Studies“ (CSIS).
„Šis objektas neveikė nuo 2018 metų rugpjūčio ir tai rodytų, kad dabartinė veikla yra apgalvota ir kryptinga“, – sakoma pranešime.
Kim Jong Unas per Pchenjane įvykusį susitikimą su Pietų Korėjos prezidentu Moon Jae-inu sutiko uždaryti Sohės raketų bandymų poligoną – tai turėjo būti dalis priemonių pasitikėjimui stiprinti. Rugpjūčio mėnesį iš palydovų padarytos nuotraukos rodė, kad darbininkai išmontuoja ten esančią variklių bandymų aikštelę.
Pasak CSIS, Sohės palydovų leidimo stotyje veikla „yra akivaizdi“ prie vertikalaus variklių bandymų įrenginio ir starto aikštelės raketų perkėlimo struktūros.
Iš šio kosmodromo Pchenjanas 2012 ir 2016 metais leido palydovus. Tarptautinė bendrija smerkė palydovų leidimą, kurį laiko priedanga balistinių raketų bandymams.
Autoritetingas nepriklausomas tyrimų tinklalapis „38 North“, remdamasis komercinių palydovų nuotraukomis, taip pat pranešė apie statybos darbus Sohės objekte.
Nuotraukose matyti, kad judanti konstrukcija, skirta bėgiais nugabenti nešančiąsias raketas prie leidimo platformos, buvo iš naujo surinkta, rašo tinklalapis.
„Objekte matyti du kranai, naujai pastatytos sienos ir naujas stogas“, – teigiama tinklalapyje.
Pietų Korėjos žvalgybos agentūros atstovai šią savaitę pranešė, kad buvo pastebėta veiklos požymių tame objekte.
Laikas – svarbu
Ankitas Panda iš Amerikiečių mokslininkų federacijos pritaria nuomonei, kad šios nuotraukos gali „priminti blogesnius laikus ir tai, kas bus prarasta, jei procesas žlugs“.
Pasak „38 North“, komercinių palydovų nuotraukos rodo, kad atstatymo darbai šiame komplekse prasidėjo laikotarpiu tarp vasario 16-osios ir kovo 2 dienos.
„Laikas turi reikšmę... Nuotraukos rodo, kad tai vyko tuo metu, kai (JAV specialusis pasiuntinys Šiaurės Korėjai Stephenas) Biegunas ir (Šiaurės Korėjos pasiuntinys) Kim Hyok Cholas kelias savaites vedė darbinio lygio derybas ruošiantis viršūnių susitikimui Hanojuje“, – rašo A.Panda socialiniame tinkle „Twitter“.
„(Šiaurės Korėjos užsienio reikalų viceministrė) Choe Son Hui įspėjo, kad Kim Jong Uno „nusiteikimas“ blėsta, o pats Kim Jong Unas sausio 1-ąją įspėjo JAV nebandyti jo kantrybės“, – primena jis.
Nuskurdusi ir izoliuota Šiaurės Korėja savo pirmąjį sėkmingą branduolinį bandymą atliko 2006 metais, o vėliau įvykdė virtinę tarpžemyninių balistinių raketų bandymų.
2017 metais šalis pasiskelbė branduoline valstybe, turinčia pajėgumų atėjus metui itin tiksliai smogti į bet kurią JAV žemyninės dalies vietą.
Reaguodama JT Saugumo Taryba ėmėsi sankcijų, nukreiptų prieš kelias itin svarbias Šiaurės Korėjos pramonės šakas, įskaitant akmens anglių, geležies rūdos, jūrų gėrybių bei tekstilės produktų eksportą, atnešdavusį uždaram režimui milijonus dolerių pajamų.
Pernykštis istorinis, pirmasis, Amerikos ir Šiaurės Korėjos lyderių susitikimas Singapūre baigėsi tik miglotu pažadu siekti „Korėjos pusiasalio visiškos denuklearizacijos“. Po jo diplomatinės pastangos įstrigo šalims nesutariant, ką tai iš tiesų turėtų reikšti.
Hanojaus viršūnių susitikimas nepateisino prieš jį puoselėtų didelių lūkesčių dėl galimo proveržio. Visgi abi šalys, nepaisant aklavietės, sakė esančios pasirengusios toliau vesti derybas.
Tačiau JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas antradienį pareiškė, kad Vašingtonas svarstys galimybę sugriežtinti sankcijas Pchenjanui, jei šis neatsisakys savo branduolinių ginklų programos.
